Atmintis – sudėtinga ir daugialypė smegenų veikla. Įsivaizduoti gyvenimą be jos išties keblu. Kiekvieną sekundę pradėtume gyventi iš naujo, negalėtume ištarti sakinio, prisiminti malonių vasaros nuotykių, tačiau netgi tai yra tik maža dalis sunkumų, su kuriais susidurtume netekę atminties.

 

Vieningos nuomonės nėra

 

atmintis

Priskaičiuojama daugiau nei dešimt skirtingų atminties tipų. Suprasdami kokios sudėtingos yra žmogaus smegenys, kai kurie mokslininkai siekia daugiau aiškumo. Jie norėtų išskirti kuo smulkesnius atminties tipus, tokius kaip: vaizdinė, emocinė, motorinė, žodinė, valinga, mechaninė, loginė atmintis, tačiau visgi dauguma atminties tyrinėtojų vertina tai kaip sudedamąsias trumpalaikės ir ilgalaikės atminties dalis, kurios ir yra atsakingos už viską, ką prisimename.

 

Lemia simpatijas

 

Trumpalaikė atmintis atsakinga už mūsų kasdienę veiklą: išgirstus ir suvoktus garsus, užuostus kvapus ar išgyventus potyrius. Ji susieja šiuo metu vykstančius veiksmus, su ankstesniais išgyvenimais, todėl žmogus lengviau orientuojasi aplinkoje, supranta, kas vyksta. Sunku suvokti, tačiau net elementarūs dalykai, kaip draugo atpažinimas gatvėje, knygos skaitymas ar pokalbis telefonu būtų neįmanomi praradus trumpalaikę atmintį. Informacijos apdorojimas trumpalaikėje atmintyje vyksta akimirksniu. Vos pamačius žmogų gatvėje smegenims duodamas ženklas, ką daryti. Jei žmogus atrodo patraukliai, arba turi specifinių bruožų, trumpalaikė atmintis užfiksuoja atvaizdą ir mes galime nesunkiai jį prisiminti. Jeigu impulsas nebuvo gautas, vaizdas sunaikinamas nespėjus praeiti net minutei po jo pastebėjimo.

 

Trumpalaikė atmintis slopsta

 

Šeštajame dešimtmetyje trumpalaikė atmintis buvo siejama su magiškuoju septynetu. Taip vadinta mokslininko George‘o Millerio išvada, kad žmogus trumpalaikėje atmintyje gali išsaugoti tik septynis elementus, kuriuos įsimena per 20 sekundžių. Atnaujinti tyrimai parodė, kad magiškasis septynetas artimiausiu metu nebeturės prasmės. Vidutinių gabumų žmogus sunkiai atkartotų septynių skaitmenų seką, todėl patartina informaciją skaidyti mažesniais blokais. Trumpalaikės atminties prastėjimą lėmė besikeičiantis gyvenimo būdas. Smegenys saugosi nuo perkaitimo, todėl trumpalaikė atmintis išmeta daugiau beprasmių duomenų. Dėl nuolatinio informacijos srauto, didžiosios dalies žmonių trumpalaikė atmintis vidutiniškai gali įsiminti ne daugiau keturių elementų. Šiuolaikinis žmogus padiktuotą telefono numerį atsimintų nebent tuo atveju, jeigu spėtų jį užrašyti per 20 – 30 sekundžių.

 

Durys valo atmintį

 

Įprasta gyvenamoji aplinka intensyviai veikia atmintį. Turbūt daug kam yra tekę susidurti su situacija, kuomet įėjus į kitą kambarį jau būni pamiršęs, ko jame reikėjo. Dėl šios nemalonios padėties atsakinga trumpalaikė atmintis. Amerikos Notrdamo mokslininkai surinko studentų grupę, kuriems liepė įsiminti informaciją ir vaikščioti patalpose. Sudarytas maršrutas ėjo pro keletą durų, o tuo metu mokslininkai stebėjo smegenų reakcijas. Jie išsiaiškino, kad ėjimas pro duris žmogui siejasi su nauja pradžia. Peržengus durų slenkstį pradedamas naujas etapas, todėl trumpalaikė atmintis pašalina prieš tai įsimintą informaciją tarsi nereikšmingą.

 

Milžiniška duomenų bazė

 

Visiškai kitaip veikia ilgalaikė atmintis. Ji yra tarsi informacijos saugykla, kurioje kaupiami trumpalaikėje atmintyje nebepageidaujami, bet žmogui svarbūs duomenys. Čia gali būti talpinama maždaug šimtas milijonų gigabaitų informacijos. Skaičiuojant kino filmais, toks informacijos kiekis užimtų apie 143 milijonus filmų, arba būtų surašytas į 10 trilijonų knygos puslapių.

 

Ilgalaikėje atmintyje vyksta sudėtingesni darbai. Norint, kad informacija išliktų ilgam laikui, ją reikia kartoti daug kartų, procesas vyksta labai lėtai. Ilgalaikė atmintis perima ir koduoja informaciją. Norint prisiminti ką nors iš praeities, arba praėjus dešimčiai metų neprarasti gebėjimo važiuoti dviračiu, svarbu, kad tarpusavyje bendradarbiautų abu atminties tipai. Ilgalaikė atmintis atrenka, kuris prisiminimas yra susijęs su reikiama veikla ir siunčia jį toliau. Trumpalaikė atmintis atkoduoja gautą medžiagą ir paverčia ją vėl suprantama. Visa tai vyksta akimirksniu, todėl žmogus geba nesunkiai prisiminti seniai matytus žmones ar atliktus veiksmus, visai nepagalvodamas, kokie sunkūs procesai kątik vyko jo galvoje.

 

Skaldo į šipulius

 

Daugelis įsivaizduoja, kad ilgalaikėje atmintyje koduojamas prisiminimas yra tarsi iškirptas akimirkos paveikslas ir padėtas į atitinkamą lentyną. Iš tiesų trumpalaikė atmintis suskaido kiekvieną prisiminimo detalę į smulkius gabalėlius ir užkoduoja pagal pobūdį. Vaizdiniai, emociniai, kinestetiniai, garsiniai prisiminimo fragmentai keliauja į skirtingas smegenų dalis, kur juos saugo ilgalaikė atmintis. Vientisas prisiminimas vėl atkuriamas iš mažyčių dalelių tik tuomet, kai žmogui to reikia. Nenuostabu, jog kartais sudėtinga prisiminti, kokias bateliais avėjote, ar koks oras buvo prisiminimo dieną – trumpalaikė atmintis to neužkodavo arba pametė informacijos gausoje.

 

Kas atsakingas už atminties kokybę?

 

Smegenims, kaip ir visam žmogaus kūnui, reikalingas sportas. Mankštinti smegenų dalį, atsakingą už atmintį, galima kasdien išmokstant naujų žodžių, ar įsimenant draugų telefonų numerius. Smegenų mankšta yra lėtas, bet vertingas procesas, kuris apsaugo ląsteles nuo sunykimo.

 

Atminties veiksmingumą lemia žmogaus gyvenimo būdas, net mitybos įpročiai. Rekomenduojama rinktis aktyvų poilsį, daugiau laiko praleisti gryname ore. Norint pagerinti savo atmintį naudinga valgyti juodąjį šokoladą, ankštines daržoves, uogas, bent saujelę graikinių riešutų kasdien ir žuvies bent tris kartus per savaitę. Tyrimais įrodyta, jog badavimas ir nevisavertė mityba naikina atminties smegenų ląsteles.

 

Atminties išsaugojimui reikalingas miegas. Nustatyta, kad būtent miego metu smegenyse yra filtruojama per dieną surinkta informacija. Nereikalingi prisiminimai ištrinami, o reikšmingi perkeliami į ilgalaikės atminties zoną. Tam, kad duomenys būtų surūšiuoti teisingai, svarbus gilus ir kokybiškas miegas, ne trumpesnis nei 7 valandos. Visiškai prisiminimų filtravimo kontroliuoti negalima, tačiau padėti smegenims lengviau atrinkti reikšmingą informaciją – įmanoma. Prisiminimai, kurie siejami su muzika, stipriais išgyvenimais, netikėtomis situacijomis, išskirtiniais elementais kur kas dažniau išsaugomi ilgam laikui.

 

Įdomu

 
  • Egzistuoja melagingos atminties tipas. Jis leidžia žmogui kurti, pagražinti, ar visiškai pakeisti įvykio prisiminimus, kad šie netgi pačiam atrodytų tiesa.
  • Žvilgsnis į šoną sukoncentruoja mintis ir paskatina ieškoti reikiamo prisiminimo.
  • Ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis pradeda formuotis dar iki gimimo, 20-ąją nėštumo savaitę.
  • Senatvėje atmintis suprastėja, nes su amžiumi žmogus nustoja ją lavinti.
  • Atmintis blogėja ilgai žiūrint vienodo pobūdžio televizijos programas.