Šiuo metu pasaulyje dažnai diskutuojama apie neigiamą skiepų poveikį sveikatai. Ar įmanoma, kad skiepai galėtų sukelti autizmą? O gal klysta tūkstančiai tėvų, kurie įsitikinę, kad pagrindinė priežastis, kodėl jų vaikai serga autizmu yra skiepai?

 

Niekada anksčiau istorijoje nėra buvę tiek vaikų autizmo atvejų kaip pastaruosius kelis dešimtmečius. Prieš 25 metus autizmas būdavo diagnozuojamas 1 iš 10000 vaikų. Palyginimui dabar – 1 iš 110 vaikų (1 iš 68 berniukų) pripažįstamas autizmas. Sutrikimą lemia daug įvairių priežasčių: užterštas oras, vanduo ir maistas, chemikalai, plastikas, dideli suvartojamų vaistų kiekiai. Nepaisant to, autizmas gali išsivystyti vaikams, nepriklausomai nuo to kaip ir kur jie gyvena.

 

Pastebėta, kad visi vaikai, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, pradėti skiepyti nuo pirmųjų gyvenimo metų; iki 2 metų jiems padaryti 38 skiepai. Autizmas dažniausiai diagnozuojamas 18 mėnesių vaikams, paskui ligos vystymasis sulėtėja arba visai sustoja. Kol kas nėra vyriausybės patvirtintų mokslinių tyrimų, kad skiepai tikrai sukelia šią patologiją. Tačiau šis klausimas nagrinėjamas begalėje nepriklausomų tyrimų.

 

Kai kurių vakcinų sudėtyje yra tiomersalio, kuris yra labai toksiškas junginys. Šis gyvsidabrio turintis konservantas kenkia žmonėms ir ypač vaikams. Jungtinėse Valstijose apie 1985 – 1999 metus vaikai būdavo skiepijami vakcina, kurioje būdavo ypač didelis tiomersalio kiekis. Šio toksiško junginio būdavo kai kuriuose skiepuose nuo difterijos, gripo ir hepatito B. Nuo 2001 metų vakcinose ypač sumažintas tiomersalio kiekis.Vis dėl to kai kurie mokslininkai mano, kad tiomersalio pašalinamas iš skiepų autizmo atvejų nesumažintų. Be to, medikai tvirtina, kad skiepų, kurie padeda išvengti epidemijų, privalumai kur kas didesni.