Mažiesiems naudinga pažinti ir naudotis įvairiais žaislais, neatsižvelgiant į lytį. Žaidimų terapeutai sako, kad žaislai yra vaikų žodžiai. Kodėl nesuteikus platesnio žodyno? Nors egzistuoja stereotipai, kas dera berniukams ir mergaitėms, didesnės galimybės naudingos vaiko raidai.

 

Pasenusios nuostatosSet,Of,Different,Cute,Toys,On,Wooden,Table,In,Children's

 

Įkvėpimą, kaip auklėti, automatiškai perimame iš tėvų, senelių, visuomenės tradicijų, nors kai kurios nuostatos neaktualios šiuolaikiniams vaikams, o kartais net žaloja psichiką. Viena dažniausiai pasitaikančių nuomonių – stereotipinis mąstymas, kad berniukai žaidžia su mašinytėmis, mergaitės – su lėlėmis. „Jei sūnus domisi žaisline virtuvėle, veria karoliukus arba rengia lėlę, tėvai nerimauja, jog taps moteriškas. Tuomet siekia įtikinti, ką reiškia būti tikru vyru, – sako amerikiečių psichoterapeutė Katie Lear. – O man patinka žiūrėti, kaip berniukas „auklėja“ lėles. Tai reiškia, kad mato puikų pavyzdį namuose ir vieną dieną užaugs rūpestingu, globojančiu tėvu.“ Pasak ekspertės, daugiau baimių dėl berniukų auklėjimo, palyginti su mergaitėmis, tačiau abiem lytims naudingi bet kokie žaislai, kaip gyvenime reikalinga įvairi patirtis.

 

Nėra jokių mokslinių tyrimų, kaip žaidimai su žaislais daro įtaką lyčiai. Pasak K. Lear, vaikai suformuoja savo tapatumą labai anksti – apie 2 metukų. Daugelis psichologų mano, kad vaikai mokosi apie lytį pirmiausia stebėdami suaugusiųjų elgesį. Nors žaislai padeda išreikšti jausmus, ieškoti naujų idėjų, peržiūrėti, ko išmoko, įtvirtinti įgūdžius, neturi galios formuoti lyties tapatybės.

 

Daugelis mergaičių žaidžia berniukų žaislais, konstruoja, karstosi, važinėja dviračiu, mėto kamuolį ir nesidomi lėlėmis. Visuomenei lengviau manyti, kad tai aktyvus, sportiškas vaikas, kuris ateityje užaugs praktiška, savarankiška, ūkiška moterimi. Stereotipų priežastys įsišaknijusios senose nuostatose apie vyriškumą ir lengviau priimti mergaites, kurios yra berniukiškos, nei priešingai. Remiantis Pensilvanijos universiteto atlikta apklausa, 80 % tėvų skatina dukras žaisti su berniukiškais žaislais ir užsiimti veikla, būdinga priešingai lyčiai. Tačiau tik 64 % auginančių sūnus skatina daryti mergaitiškus dalykus. Kuo vyresni ir konservatyvesni tėvai, tuo labiau vadovaujasi lyčių stereotipais.

 

Ir lėlytės, ir mašinytės

 

Vaikai sužino apie pasaulį ir lavina pažinimo gebėjimus per žaislus, su kuriais žaidžia. Ištirta, kad mergaitėms ir berniukams skirti žaislai moko kiekvieną lytį skirtingų dalykų ir skatina lavinti kitus įgūdžius. „Norint, kad vaikas augtų visapusiškas, turėtų stiprius kognityvinius, kūrybinius ir erdvinius įgūdžius, prasminga pasiūlyti žaislus, apimančius visus šiuos mokymus“, – pataria K. Lear.

 

Pasak psichologės prof. Judith Elaine Blakemore iš Indianos universiteto, mergaitiški žaislai akcentuoja išvaizdą, patrauklumą, estetikos suvokimą. Skatina auklėti, globoti, atjausti, padeda žaisti vaidmenimis, įtvirtinant buitinius ir socialinius įgūdžius, tokius kaip maisto pirkimas, valgio gaminimas, valymas, dekoravimas, svetingumas. Žaidimo tikslas – bendravimo ir tarpusavio problemų sprendimo procesas. Jei maža mergaitė aprūpinama tik mergaitiškais žaislais, stipriai lavėja vaikų auklėjimo įgūdžiai, tačiau praleidžiamos kitos vystymosi sritys. Princesės vaidmuo gali suformuoti nuostatą, kad išvaizda – svarbiausias prioritetas gyvenime. Oregono universiteto psichologų teigimu, žaidimas su seksualizuotomis lėlėmis Barbėmis susijęs su mažesnėmis karjeros galimybėmis suaugus.

 

Tradiciniai berniukų žaislai skatina veiksmą, konkurenciją, smurtą ir rizikingą elgesį. Moko suvokti erdvę, konstruoti struktūras, tyrinėti aplinką, įveikti iššūkius ir domėtis gamtos mokslais. Pastaruoju metu itin akcentuojamas superherojaus vaidmuo – lyderystė, ryžtingumas, išskirtinumas, net dominavimas. Rezultatai skaičiuojami apčiuopiamu atlygiu (taškais, meistriškumo lygiu ir pan.). Jei mažam berniukui suteikiami tik berniukiški žaislai, gali susidurti su daugybe smurtinių žaidimų, kas vėliau skatina agresyvesnes reakcijas kasdienybėje. Taip praranda galimybę mokytis į šeimą orientuotų įgūdžių, kuriuos suteikia mergaitiški žaislai. Šiuolaikiniams vyrams neužtenka tik „nudobti ir parnešti grobį“, tikimasi bendradarbiavimo auginant vaikus ir tvarkant namų ūkį.

 

Prof. J. E. Blakemore pateikė išvadas, kad žaislai, kurie suteikia geriausią pažintinį, meninį, muzikinį ir fizinį indėlį, dažniausiai yra neutralūs lyčiai arba šiek tiek berniukiški. Prie tokių priskiriami galvosūkiai, stalo žaidimai, kaladėlės ir kitos statybinės detalės, konstruktoriai, dėlionės, šachmatai ir šaškės, dviratis, riedučiai ir kitos ratuotos priemonės, kamuolys, muzikos instrumentai, meno, mokslo, medicinos, robotikos rinkiniai, vandens sporto inventorius. Neutralūs žaislai kartu su keliais stipriai mergaitiškais ir berniukiškais daiktais skatina abiejų smegenų pusrutulių vystymąsi, užtikrina optimalią raidą bei įgūdžius.

 

Rinkodaros spąstai

 

„Įdomu tai, kad 1940–1950 m. parduotuvėse žaislai buvo griežtai suskirstyti pagal lytį ir sudėti į atskiras lentynas. 7-jame ir 8-ajame dešimtmečiuose ši tendencija nuslopo, o 1980-ųjų viduryje vėl sustiprėjo. Dar ir dabar žaislų skyrių praėjimai aiškiai išsiskiria spalvomis – rožine ir mėlyna ar juoda“, – sako K. Lear.

 

Seniai įrodyta, kad prekių skirstymas pagal spalvas didina pardavimus. Nors mergaitės ramiai praeina pro mėlynus skyrius, o berniukai aplenkia rožines lentynas, šeima, auginanti sūnų ir dukrą, įsigyja dvigubai daugiau žaislų, nes perka skirtingoms lytims. Stereotipas toks gajus, kad bandoma manipuliuoti neva lyčiai neutraliais ar adaptuotais žaislais, pavyzdžiui, rožinėmis mašinytėmis ar mėlynomis žaislinėmis virtuvėmis. Klausimas, kurį turėtų užduoti tėvai, būtų toks: „Kas negerai su rožine spalva berniukams?“. Kažkas anksčiau nusprendė ir sukūrė sąsajas, kurios šiandien riboja pasirinkimą.

 

„Džiugu, kad rinkodara keičiasi ir vis dažniau prekės išdėstomos ne pagal lytį, o pagal vaikų amžių arba žaislų rūšį (lėlės, mašinytės, stalo žaidimai). Palaipsniui, tačiau nenoriai keičiama pakuočių spalva, – pastebi K. Lear. – Vaikas, eidamas pasirinkti, neturėtų jausti spaudimo, kas tinka, o ko imti nedera“.

 

Mažieji yra geri detektyvai ir surenka įkalčius su naudinga informacija. Žino, kaip svarbu priklausyti „lyties genčiai“, todėl kopijuoja elgesį, būdingą grupės nariams. Jeigu taip elgiasi (vadovaujasi lyčių stereotipais) suaugusieji, vaikai pakartoja ir laikosi „genties“ taisyklių. Vėliau mąstymas persikelia į kitas gyvenimiškas sritis. Nesulaukia pritarimo ir palaikymo, jei mergina renkasi studijuoti branduolinę fiziką, išmaniąsias technologijas, statybų inžineriją, matematiką, o vaikinas svajoja tapti slaugytoju, floristu, kirpėju ar vaikų darželio auklėtoju. Stereotipai gali turėti įtakos patyčioms.

 

Galimybių laisvė

 

O kas, jei sūnus žaidžia tik su mašinytėmis, o dukra – su lėlėmis, nesidomi priešingos lyties žaislais? „Vaikams tinka viskas, kas patinka. Daugybė mažylių nuoširdžiai mėgaujasi ir linksta prie daiktų, skirtų jų lyčiai“, – ramina K. Lear.

 

Sičio universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrimas atskleidė, kad kūdikiai iki 9 mėn. pradeda rodyti pirmenybę lyčiai būdingiems žaislams. Tai gali reikšti, jog berniukų ir mergaičių biologija skiriasi, todėl vieni labiau domisi žaislais su ratukais ir kitomis judančiomis detalėmis, o kiti renkasi smulkiąją motoriką lavinančius daiktus.

 

Mokslininkai įrodė, kad vaikai mokosi iš suaugusiųjų ir perima nuomonę, kokie žaislai tinka. Viename tyrime dalyvavo 4–7 m. vaikai, kuriems rodytos nuotraukos, vaizduojančios bendraamžius su žaislais. Viena grupė matė vaizdus, kuriuose su lėlėmis žaidė berniukai ir mergaitės, kita grupė regėjo, kaip vaikai žaidė su visokiais žaislais. Vėliau apklausus dalyvius paaiškėjo, kad nuomonę labiausiai lėmė rodyti pavyzdžiai. Tie, kurie matė, jog vaikai gali žaisti su įvairiais žaislais, neskirstė veiklos pagal lytį.

 

Kiti mokslininkai atkreipė dėmesį, kokią įtaką daro stereotipinis skirstymas pagal spalvas. Žaidimų kambaryje buvo padėtos dvi dėžės – rožinė ir mėlyna, jose sudėti įvairūs žaislai, nepriklausomai nuo lyties. 4 m. vaikai dažniausiai rinkosi dėžę, remdamiesi lyčiai priskirta spalva, tačiau žaidė su visais žaislais, kuriuos rado viduje: lėle, mašinyte, kaladėlėmis.

 

„Jei auginate berniukišką berniuką ar mergaitišką mergaitę, leiskite atžalai džiaugtis tuo, kas patinka, tačiau parūpinkite lyčiai neutralių žaislų, kurie padės išplėsti mokymąsi. Jei auginate berniuką, kuris mėgsta lėles, arba mergaitę, kuri stumdo mašinytes, viskas gerai. Suteikite galimybių praplėsti akiratį ir išbandyti įvairius skirtingus žaislus. Ugdykite supratimą, kad gali žaisti su bet kokiais žaislais, nepriklausomai nuo lyties“, – pataria K. Lear.

 

Deja, naujausi amerikiečių tyrimai rodo, kad tik 1 iš 9 tėvų, auginančių sūnų ar dukrą, specialiai perka priešingos lyties žaislus, jog padidintų įvairovę namuose. Daugiau galimybių, jei auga skirtingų lyčių atžalos ir pradėjus lankyti ugdymo įstaigą.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė