Būti liekniems ir atitikti šių dienų išorės kriterijus – daugelio dabartinių žmonių siekiamybė. Apkūnumas laikomas nemažu trūkumu, trukdančiu rasti antrąją pusę ir siekti karjeros. Ar iš tiesų dėl kelių papildomų kilogramų verta kankintis ir kada antsvoris atrodo ne tik ne estetiškai, bet ir trukdo sveikatai?

 

svoris

Lieknumo manija

 

Atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų nėra blogai, tačiau dar niekada žmonijos istorijoje kūno svoriu ir proporcijomis nesirūpinta taip karštligiškai, kaip dabar. Net 31 % 19–39 m. JAV moterų bent kartą per mėnesį laikosi dietos, penktadalis jų nuolatos graužiasi dėl svorio ir stengiasi kaip įmanydamos kuo greičiau jį sumažinti. Dažna kankinasi netgi tada, kai svoris yra normalus. Apie 1 % planetos gyventojų kenčia dėl anoreksijos. Ši problema gresia tiek vyrams, tiekmoterims. Tiesa, vyrams kur kas rečiau: mat 9 iš 10 žmonių, patiriančių šį sveikatos sutrikimą, yra dailiosios lyties atstovės, dažniausiai 12–18 m. merginos. Skaudžiausia, kad būtent pirmieji negalavimo simptomai – ne apetito praradimas, o apkūnumo baimė. Lieknumo manija šiandien primena epidemiją. Tarsi žmogus būtų vienintelis netobulas gamtos kūrinys! Apkūnūs asmenys, ypač moterys, patiria didžiulį socialinį spaudimą. Daugelio manymu, apkūni dailiosios lyties atstovė negali būti graži, laiminga ir džiaugtis gyvenimu. Maža to, apkūnumas dažnai prilyginamas charakterio ydai. Stambesnės moterys jaučiasi nevisavertės ir liaujasi mylėti save. Kodėl šiandien daugelis taip sunerimę dėl kūno linijų ir svorio? Ir kodėl mėginama įteigti, kad visi privalome būti liekni?

 

Ar būtina lieknėti?

 

Medikai svorį rekomenduoja mesti dėl tam tikrų priežasčių. Jeigu lieknėjimas iš tiesų pagerins savijautą ir nesukels pavojaus sveikatai, tuomet tikrai nenutiks nieko blogo. Deja, dauguma moterų šiais laikais tiesiog maniakiškai laikosi drastiškų dietų dėl tokių priežasčių, kurioms gydytojai nepritaria. Lieknesnė jau rytoj arba po dviejų dienų – tokį iššūkį, ypač šylant orams, kelia sau ne viena dailiosios lyties atstovė. Nepaisant, kad medikai sako visai ką kita. Jeigu staiga primygtinai dvi dienas badausime, kris darbingumas, jausime silpnumą. Be to, organizmas, negavęs reikalingų medžiagų, po patirto streso mėgins atsigriebti dvigubai. Jeigu ir pavyks numesti 1–1,5 kg, po bado dienų galite netikėtai nualpti arba viduryje dienos suklupti dėl galvos svaigimo. Ar to reikia? Gyvename laikotarpiu, kai tiesiog trūksta energijos ir laiko gilintis į kieno nors prigimtį ar asmenybę. Dėl to daugelis mato tik paviršių, o tobulas kūnas tapo vieninteliu bei labai patogiu ginklu ne tik priešingai lyčiai, bet ir sėkmei privilioti. Netgi nedidelis antsvoris šiandien tapo nepageidautinu ne tik tarp sutuoktinių, bet ir verslo partnerių. Apkūnūs ligoniai, kuriems būtinos planinės operacijos, neretai – dar vienas papildomas išmėginimas medikams, iš apkūnių vaikų bendraamžiai dažniau tyčiojasi, negu žaidžia su jais. Kažkodėl įprasta galvoti, kad apkūnūs, šiuolaikinių standartų neatitinkantys asmenys neturi valios, yra tingūs, apsileidę ir negeba rūpintis savimi. Nepaisant, kad idealus visada susikuriame patys, o kiekvienai moteriai svarbiausia turėtų būti sveikata, bet anaiptol ne kūno matmenys, ypač 90/60/90.

 

Papildomi kilogramai – blogis?

 

Apkūnūs žmonės, ypač moterys, gali turėti šiek tiek papildomo antsvorio dėl paveldimumo arba tam tikrų biologinių priežasčių. Tai nėra jokia tragedija. Juk dailiosios lyties atstovės oganizmas iš prigimties linkęs kaupti riebalus šlaunų ir sėdmenų srityse. Apskritai svarbiausios apkūnumo priežastys retai būna vien fiziologinės. Dažnai taip gali nutikti ir dėl emocinių būsenų. Štai kodėl riba tarp apkūnumo ir antsvorio, trikdančio sveikatą – labai trapi. Anot JAV medikų, nuolatos susiduriančių su pacientais, kenčiančiais dėl antsvorio sukeltų sveikatos (ir ne tik) problemų, tai primena nerimą dėl aukšto kraujospūdžio. Diagnozuoti nesudėtinga, tačiau visai kas kita – nustatyti priežastis ir parinkti tinkamą gydymą. O patarimas daugiau judėti ir mažiau valgyti šiandien, kai, pavyzdžiui, su įvairiais ir net vadinamaisiais mažo kaloringumo maisto produktais bei gėrimais net nevartodami cukraus prieš savo valią per dieną jo suvalgome iki 10–12 šaukštelių, vis dažniau tampa įkvepiančia, bet ne visada realia ir visiems veiksminga galimybe sulieknėti. Ir tai – tik viena iš daugelio priežasčių, kodėl svoris auga tarsi savaime. Žinoma, tai nereiškia, kad neturime stengtis kuo daugiau judėti ar apdairiai sekti, ką dedame į burną. Tačiau akivaizdu, kad antsvoris šiame amžiuje vis dažniau tampa socialinių, psichologinių, aplinkos ir kitų mums dar menkai žinomų priežasčių rezultatu.

 

Būti liekniems nereiškia būti madingiems

 

Nepaisant, jog šiandien mados takeliais dažniausiai žingsniuoja lieknos it nendrės merginos, o mados kūrėjų nuostata, kad moteris, netelpanti į 48 dydžio drabužius, niekam neįdomi, maniakiško lieknumo kultas pamažu blėsta. Šiemet bene pirmą kartą po daug metų populiariajam „Pirelli“ kalendoriui kartu su geriausiais šių laikų pasaulio modeliais N. Vodianova ir A. Lima pozavo amerikietė mergina, atstovaujanti standartui „+size“ (papildomas dydis) C. Huffine. JAV populiarėja modelių agentūros, kuriose dirba modeliai, įvardijami dydžiu „plius“. Vienos jų, Marinos Bulatkinos, kūno proporcijos: ūgis – 173 cm, krūtinės apimtis – 105 cm, liemens – 80 cm, klubų – 114 cm. Anot tokių agentūrų įkūrėjų, papildomi kilogramai – labai subjektyvus dalykas. Vieniems jie – papildomi ir nereikalingi, kitiems tik prideda vadinamojo „šarmo“. Žinoma, nereikėtų kalbėti apie atvejus, kai svoris kenkia sveikatai arba atrodo neestetiškai. Kad moters kūno grožis – kintanti sąvoka, liudija ir grožio konkursų standartai. Pavyzdžiui, 1951 m. „Mis Švedija“ tapo legendinė aktorė A. Ekberg, svėrusi 68,5 kg (ūgis 171 cm). Po 30 m. šį titulą pelnė jos tautietė, svėrusi 49,5 kg (ūgis 175 cm). Tai tik įrodo, kad mada nuolatos kinta, ir visiškai nereiškia, kad tik liekni žmonės verti būti gražūs bei laimingi.

 

Lieknėti be kančių

 

Prieš mesdami svorį pirmiausia turėtumėte paklausti savęs, kodėl tai darote. Jeigu lieknėjimas pagerins savijautą ir nekels rizikos sveikatai, tuomet elgiatės teisingai. Tai gera proga sustiprėti fiziškai ir pakelti savivertę. Daugumai rūpi, kaip sumažinti apetitą. Valgykite, bet kruopščiau rinkitės maisto produktus. Saldumynų mėgėjai turėtų žinoti, kad kasdien jų labiausiai norisi tiems, kurie negauna užtektinai angliavandenių su grūdų košėmis, duona arba bulvėmis. Didelė klaida vengti šių produktų, panašiai kaip ir riebalų, kurių kasdienėje mityboje turėtų būti po 1 g kiekvienam kūno kilogramui. Neišgyvenate be bandelių? Jos – mažesnis blogis negu torto gabalėlis, tačiau jomis reikėtų mėgautis anaiptol ne kasdien. Vertėtų įsidėmėti, kad bet koks maisto ribojimas vėliau atsiliepia persivalgymu ir didžiuliu kaltės jausmu. Valgyti mažiau nereiškia visiškai atsisakyti tam tikrų maisto produktų. Perregima duonos riekelė, gabalėlis mėsos, saujelė salotų iš kelių žirnelių ir lapelių nereiškia, kad mirsite iš alkio, tačiau pamažu išmoksite jį nugalėti nekankindami savęs. Tai neturės nieko bendra su savęs kankinimu, nes ugdyti valią ir lieknėti įmanoma ir be kančių. Ne veltui šiandien norintys sulieknėti kalba apie kūno rengybą – tokį gyvenimo būdą, kuris leidžia ne drastiškai kovoti su antsvoriu, o mažinti jį pamažu, keliant ir ugdant sąmoningumą, pamažu keičiant gyvenimo būdą bei įsiklausant į kūno siunčiamus ženklus.

 

Kūno linijų kaita istorijos labirintuose

 

Net jeigu atitinkate visus šiandienos grožio standartus, tai dar nereiškia, kad tokie būtumėte nukeliavę laiku į praeitį. Keičiantis istorinėms epochoms, kito ir grožio standartai. Senovės Egipte vertintas laibas moters kūnas, siauri pečiai ir aukštas liemuo. Senovės Graikijoje gražus moters kūnas privalėjo būti apvalainas, putlus. Senovės Kinijoje dailiosios lyties atstovės troško kuo laibesnio liemens ir mažų pėdų. Renesanso laikotarpiu moterys puikavosi obuolio formos figūra, apvalainu pilvuku, plačiais klubais ir įspūdinga krūtine. Karalienės Viktorijos valdymo laikais vis dar vertinti dideli matmenys, tik liemuo turėjo būti kur kas laibesnis negu Renesanso laikais. XX a. 2-ajame dešimtmetyje figūros mados apsivertė aukštyn kojomis. Moterys troško turėti liesą, berniukišką kūną. Vertinta plokščia krūtinė. 1930–1950 m. vadinami auksiniu Holivudo amžiumi, kai vėl į madą grįžo putlesnės moterų formos. Etalonu tapo smėlio laikrodžio figūra. Pageidauti seksualūs kūno linkiai, iškili krūtinė, išraiškingi klubai, tačiau liemuo turėjo būti lieknas. XX a. 7-ajame dešimtmetyje prasidėjo Twiggy era ir išpopuliarėjo itin liesas, paaugliško tipo moters kūnas. 1980 m. – modelių era, privertusi dailiosios lyties atstoves trokšti atletiško, liekno, kartu ir turinčio gundančius linkius kūno. Itin vertintas aukštas ūgis. 1990 m. vėl į madą grįžo lieknumas, šįkart bene liguistas, vertinamas androginiškas kūnas. 2000-ieji įnešė daugiau moteriškumo. Vis dar vertinamas lieknumas, plokščias pilvas, bet pageidautina didelė krūtinė ir gundantys klubai. Panašūs standartai gyvuoja iki šiol.

 

Specialistės komentaras

Gydytoja-dietologė Mantė Kizlaitytė-Vaitelienė

 

Antsvoris ir nutukimas – šiuo metu aktuali problema, dažnai nulemiama vis mažesnio fizinio aktyvumo ir didelio maisto pasirinkimo. Per didelis kūno svoris – ne tik estetinė problema, bet ir rizika sveikatai. Antsvoris ir nutukimas didina riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis (padidėjęs kraujospūdis, infarktas, insultas), tam tikromis onkologinėmis ligomis (kepenų, inkstų, krūties, gimdos, prostatos, storosios žarnos), cukriniu diabetu, miego apnėja ir kt. Vienas svorio vertinimo rodiklių – kūno masės indeksas (KMI), apskaičiuojamas pagal formulę svoris (kg)/ūgis (m)2. Jeigu šis rodiklis yra 25–29,9 kg/m2, žmogus turi antsvorio, o jei daugiau nei 30 kg/m2 – nutukęs. Labai svarbus rodiklis, vertinant antsvorio ir nutukimo riziką, yra liemens apimtis. Jeigu moters liemens apimtis didesnė nei 80 cm, o vyro – 94 cm, vadinasi, turi padidėjusią riziką sirgti arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir kitomis medžiagų apykaitos ligomis. Taip pat svarbus liemens ir klubų apimties santykis, kuris gaunamas liemens apimtį (cm) padalijus iš klubų apimties (cm). Liemens ir klubų apimties santykis vyrams neturėtų būti didesnis nei 1, moterims – 0,85. Svoris didėja ne vienus metus, todėl jo mažinimas – taip pat ilgas procesas. Griežtos dietos, badavimas kelia stresą organizmui, o rezultatas būna trumpalaikis. Nusprendus mažinti svorį, tai turi būti daromakompleksiškai. Svarbiausia – mitybos įpročių keitimas (valgymas reguliariai, nedidelėmis porcijomis, miltinių patiekalų, saldumynų, riebalų ribojimas) ir fizinis aktyvumas (bent 30 min. aktyvios fizinės veiklos kasdien). Idealu, jeigu svoris krinta 0,5–1 kg per savaitę. Tuomet tikėtinas ilgalaikis rezultatas. Vertėtų nepamiršti, kad ne tik per didelis, bet ir per mažas svoris kelia riziką sveikatai.

 

Įdomu

 

  • Beveik 50 % amerikiečių mieliau mirtų metais anksčiau negu būtų nutukę. 30 % vietoj nutukimo mieliau rinktųsi skyrybas, depresiją, alkoholizmą arba nevaisingumą.
  • Nutukusiems žmonėms atsikračius vos 10 % kūno masės pastebimai pagerėja seksualinis gyvenimas. Apie 30 % antsvorio turinčių asmenų nori atsikratyti papildomų kilogramų, siekdami pagerinti lytinį gyvenimą.
  • Šiandien pasaulyje yra dvigubai daugiau nutukusių žmonių, negu jų buvo prieš 40 m.
  • Daugiau nei 45 mln. pasaulio vaikų iki 5 m. yra nutukę.
  • Apie 91 % moterų yra nepatenkintos savo figūra.
  • JAV atliktas tyrimas rodo, kad kuo daugiau laiko paaugliai praleidžia prie televizoriaus ekranų, tuo labiau nerimauja dėl svorio.
  • Apie 85 % klientų, perkančių lieknėjimo produktus, yra moterys.
  • Apie 40 % anoreksija sergančių žmonių yra 15–19 m. merginos. Nuo 1930 m. kiekvieną dešimtmetį jų vis daugėja.
  • 1988–1993 m. bulimijos atvejų tarp 10–39 m. dailiosios lyties atstovių patrigubėjo. Šiandien šia liga serga apie 10 % jaunų merginų.
  • Apie 50 % sergančiųjų anoreksija suserga ir bulimija.
  • Jeigu šeimoje yra anoreksija sergantis žmogus, tikimybė, kad šia liga susirgs ir kitas šeimos narys, padidėja 11 kartų. Jei yra bulimija sergantis asmuo, tikimybė, kad ja susirgs kiti šeimynykščiai, išauga 4 kartus.
  • 1980 m. JAV anoreksija praminta dešimtmečio susirgimu.
  • Neturtingose šeimose gyvenančios merginos turi 153 % didesnę riziką susirgti bulimija.
  • Apie 10 % anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi.
  • Vanderbilto universitete atlikto tyrimo duomenimis, antsvorio turinčios moterys uždirba mažiau negu tos, kurių svoris normalus. Be to, jos dažniau būna bedarbės. Tarp vyrų situacija atvirkščia – stambesni stipriosios lyties atstovai įprastai uždirba daugiau.
  • Tyrimai rodo, kad liekni žmonės džiaugiasi sėkmingesniais meilės santykiais negu turintys antsvorio. Įrodyta, kad renkantis būsimą partnerį pirmenybė teikiama išvaizdai. Jeigu žmogus lieknas bei gražus, labiau tikima, kad tenkins ir jo vidinės savybės. Beje, kai moteris liesesnė už vyrą, abu partneriai būna labiau patenkinti santykiais.
  • Jeigu vienas šeimos narių turi antsvorio, tikimybė, kad jo turės ir kiti išauga 40 %.
  • Nuo 1980 m. iki šių dienų nutukusių žmonių skaičius pasaulyje padvigubėjo. 2014 m. apie 39 % suaugusių žmonių turėjo antsvorio, apie 13 % buvo nutukę.
  • Prancūzų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad nutukusių asmenų kognityvinės funkcijos prastesnės negu normalų svorį turinčių žmonių. Kuo antsvoris didesnis, tuo prastesni protiniai gebėjimai.
  • Daugiausia antsvorio turinčių žmonių gyvena Amerikos Samoa, Nauru ir Kuko salose. Prie labiausiai nutukusių šalių priskiriama Meksika.
  • Liekniausiais Europoje laikomi prancūzai.
  • Žmonės, kurių kūno svoris 35 kg didesnis už normalų, gyvena maždaug 12 m. trumpiau.
  • Lietuva pagal nutukusių gyventojų skaičių Europos Sąjungoje užima 5 vietą.
  • Vidutiniškai dietos laikymasis trunka 15 dienų.
  • Apie 35 % moterų, nustojusios laikytis dietos, priauga daugiau svorio.
  • Didžiojoje Britanijoje atliktų tyrimų duomenimis, vidutinė 45 m. daliosios lyties atstovė per gyvenimą yra išbandžiusi net apie 61 dietą.
  • Apie 20 % besilaikančiųjų dietos nežino, ar ji nekenkia sveikatai, o apie 23 % tvirtina, kad tikrai kenkia, bet vis tiek jos laikosi.
  • Nutukusios moterys turi apie 35 % mažesnę tikimybę pastoti.