Ankstyvieji autizmo požymiai – atpažinti labai svarbu!

PSO duomenimis, 1 iš 100 vaikų turi autizmo spektro sutrikimą. Apie tai kalbama vis daugiau, tačiau tėvams dar stinga žinių, padedančių atpažinti šį sutrikimą kuo anksčiau. Į kokius ankstyvuosius požymius būtina atkreipti dėmesį ir kodėl tai taip svarbu?

Tai – ne liga

Autizmas yra įvairiapusis nervų sistemos vystymosi sutrikimas. Jis paveikia elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas. Visuomenėje dažnai klaidingai sakoma, kad tai liga. Iš tiesų taip nėra – smegenys pradeda kitaip vystytis dar vaisiui esant gimdoje. PSO duomenimis, nuo autizmo kenčia apie 1 % žmonijos populiacijos. Rodos, nedaug, bet visus šiuos žmones subūrus į vieną vietą gautųsi atskira valstybė. Šis sutrikimas yra įgimtas, pirmieji požymiai įprastai išryškėja dar ankstyvoje vaikystėje. Vėliau, jeigu nieko nesiimama, simptomai stiprėja. Todėl svarbu laiku atpažinti šį sutrikimą ir imtis jį kontroliuoti. Autizmas nėra išgydomas, bet įmanoma palengvinti sergančiojo ir jo šeimos gyvenimą.

Mokslui lieka paslaptimi

Deja, mokslas vis dar neišsiaiškino tikslių autizmo priežasčių. Žinomas genetinis polinkis, bet manoma, kad įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai, virusai. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 60–90 % autizmo atvejų nulemta genomo. Taigi, jeigu šeimoje vienas vaikas gimė turėdamas autizmo spektro sutrikimą, didesnė tikimybė, kad jį turės ir kitas – bet nebūtinai! Kiti artimi giminaičiai taip pat turi padidėjusią riziką susilaukti autizmą turinčio vaiko. Autizmo spektro sutrikimas susijęs su keliais skirtingais genais ir jų mutacijomis. Kai kuriais atvejais jį lydi kiti genetiniai sutrikimai, pvz., Retto sindromas.

Pastebėti keli išoriniai veiksniai, kurie didina autizmo riziką. Tai vyresnis tėvų amžius, nėščiosios buvimas užterštame ore, motinos nutukimas, cukrinis diabetas, imuninės sistemos sutrikimai, gimdymo komplikacijos, privedusios prie labai žemo deguonies lygio vaisiaus smegenyse.

Visuomenėje klaidingai skelbiama, esą autizmo riziką didina ir tam tikros nėščiosios ar kūdikio vakcinos. Tai tėra mitas, neturintis jokio mokslinio pagrindo. Nė vienas patikimas mokslinis tyrimas neaptiko sąsajos tarp vakcinų ir autizmo spektro sutrikimų.

Raudonos vėliavėlės

Įprastai specialistai autizmą diagnozuoja nuo 3 metų, nors ankstyvieji požymiai gali pasireikšti kur kas anksčiau. Tiesiog juos sunkiau pastebėti dėl natūralios vaiko raidos subtilybių. Apskritai tai plataus spektro sutrikimas, kiekvienu atveju pasižymintis vis kitokiais požymiais, kurie reiškiasi skirtingu intensyvumu. Vienais atvejais atpažinti autizmą paprasta, kitais jis reiškiasi subtiliai ir pasitaiko, kad apie šią diagnozę žmogus išgirsta tik suaugęs. Todėl tėvams svarbu išmokti atpažinti vadinamąsias raudonas vėliavėles, kurios įspėja apie galimą autizmo spektro sutrikimą dar ankstyvame amžiuje. Suklusti verčiantys ženklai:

Komunikacija

•  Nepalaiko akių kontakto ar net jo vengia.
•  Nerodo pirštu į daiktus, norėdamas į juos atkreipti dėmesį.
•  Nereaguoja į savo vardą, kartais atrodo, kad kurčias.
•  Nenaudoja tokių gestų kaip galvos linkčiojimas pritariant, purtymas kažką neigiant, mojavimas atsisveikinant ir pan.
•  Neatsako šypsena į šypseną.
•  Nekopijuoja kitų žmonių veiksmų, kaip būdinga mažiems vaikams.
•  1–2 m. sunkiai suvokia paprastus vieno žingsnio nurodymus, pvz., „paduok kaladėlę“.
•  Kūdikystėje neveblena ar kitaip neleidžia jokių garsų, mėgindamas su kitais užmegzti ryšį.
•  Būdingi staigūs įniršio, agresijos priepuoliai.
•  Visiškai neturi empatijos, nemoka dalintis.
•  Negeba prognozuoti kitų žmonių veiksmų.
•  Pagal savo amžių atrodo neprisirišęs prie artimųjų.

Žaidimai

•  Nežaidžia su kitais vaikais, visai jais nesidomi, nebando užmegzti ryšio.
•  Nemėgsta bet kokių komandinių / poros žaidimų, pvz., slėpynių, gaudynių.
•  Nežaidžia imitacinių / gyvenimą atkartojančių žaidimų, pvz., nemaitina savo meškučio.
•  Ypač susidomi vienu ar keliais objektais, žaislais ir nuolat su jais žaidžia, pvz., tik su tam tikromis mašinėlėmis.
•  Negeba naudoti žaislų pagal paskirtį, randa savų būdų juos panaudoti.

Elgsena

•  1–2 m. pasireiškia vystymosi regresija, pvz., nustoja kalbėti, bendrauti.
•  Būdingi keisti pasikartojantys judesiai ir veiksmai, pvz., sukasi ratais, plasnoja rankomis, lėlę daug sykių nurengia ir aprengia tais pačiais rūbeliais, figūrėlę kilnoja iš vienos vietos į kitą.
•  Neįprastas elgesys su objektais, pvz., įvairius daiktus nuolat dėlioja į bokštą, tam tikrą liniją, rūšiuoja pagal spalvas ar pan.
•  Neįprastai smarkiai įsitraukia į tam tikrą veiklą ir stipriai liūdi negalėdamas jos atlikti, pvz., kasdien žiūri vis tą patį TV šou.
•  Keistai prisiriša prie tam tikrų taisyklių, rutinos.

Sensoriniai

•  Perdėtai jautriai reaguoja į garsus, ryškią šviesą ar kitus išorės dirgiklius.
•  Valgo tik tam tikros tekstūros ar spalvos maistą.
•  Nori dėvėti tuos pačius drabužius kasdien.
•  Neįprastai bando patirti skirtingų pojūčių, pvz., įvairius objektus laižo, uosto, trinasi veidu.
•  Nemėgsta prisilietimų.

Neišgydoma, bet kontroliuojama

Pastebėjus vieną kitą autizmui būdingą bruožą nereikėtų panikuoti ar daryti skubotų išvadų. Kiekvienas galėtume sau priskirti bent vieną paminėtų savybių. Kai kurios jų susijusius su vaiko amžiumi, natūraliomis vystymosi stadijomis. Naivu tikėtis, kad dvimetis bus empatiškas ir norės dalintis žaislais. Taigi, būtina atsižvelgti į mažylio amžių ir natūralias raidos subtilybes. Jeigu vis dėlto įtariamas autizmas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju. Prireikus nusiųs pas raidos sutrikimų specialistus.

Autizmas nėra išgydomas, bet pritaikius specialią pagalbą vaikas gali sėkmingiau integruotis į visuomenę, palengvėja jo kasdienis gyvenimas, santykiai šeimoje ir su pačiu savimi. Tai leidžia vaikui būti geriau suprastam, saugiau jaustis. Įsiterpiant specialistams gyvenimas palengvėja visai šeimai. Dažniausiai reikalinga kompleksinė įvairių sričių specialistų – psichologų, pedagogų, logopedų, gydytojų – pagalba. Daug lemia pačių tėvų požiūris, nusiteikimas ir dedamos pastangos. Vienos auksinės taisyklės, kaip reikia auginti autistiškus vaikus, nėra. Net jeigu šeimoje auga du autizmą turintys mažyliai, specialistų rekomendacijos kiekvieno atžvilgiu gali būti labai skirtingos.

Įdomu

• Lietuvoje autizmo spektro sutrikimą turi kas 70-as vaikas.

• Autizmą turintys vaikai vadinami lietaus vaikais.

• Autistų nemažai tarp žymių žmonių: gamtininkas Čarlzas Darvinas, aktorius Anthony Hopkinsas.

• Berniukai su autizmu susiduria penkis kartus dažniau nei mergaitės.

• Vidutinis amžius, kai diagnozuojamas autizmas, yra 5 metai.

Autorius Jūratė Survilė