Šiais laikais anglų kalba reikalinga visiems. Tad tėvai atžalas stengiasi jos mokyti nuo mažens. Laimei, užsienio kalbos mokymasis neprivalo varginti ir būti nuobodus. Anot mokslininkų, mokydamiesi per žaidimus mažieji puikiai įsisavina naują informaciją ir tinkamai vystosi.

 

Jungtines vaikystes valstijos_mamai ir vaikui 2021 nr3 - derinimui-page-001

 

Kaip išmokstame lietuviškai? 

 

Tyrimai rodo, kad žaisdami vaikai išmoksta sprendimų priėmimo, lavina kognityvines funkcijas, vaizduotę, didina pasitikėjimą savimi. Juk skaičiuoti mažieji daug lengviau išmoks statydami bokštus ir skaičiuodami jų detales, negu mokydamiesi atmintinai. O užsienio kalbos žodžiai lengviau įsimena dainuojant, žaidžiant stalo žaidimus arba žiūrint filmukus, negu vartant žodynus. Tikriausiai kiekvienas suaugusysis tai patyrė – vadovėlį gali sklaidyti kiek nori, tačiau užsienio šalyje patekęs į netikėtą situaciją, savo kalbos įgūdžius praplečia geriausiai. Todėl pasaulyje vis labiau populiarėja kalbų mokymasis per žaidimus. Taikant specialias technikas ir programas, mažieji mokomi užsienio kalbos taip, kaip mes išmokstame gimtosios. Juk vaikystėje tėvai mums iš paskos su žodynu nevaikščiojo, patys išmokome atpažinti lietuvių kalbos žodžių reikšmes. Prisiminkime ir iš prigimties daugiakalbius vaikus, augančius mišriose šeimose. Jie nuo mažens šneka keliomis kalbomis, nes tiesiog atkartoja tai, ką girdi. Tad ir užsienio kalbų mažieji gali mokytis taip pat. Įdomų tyrimą atliko kanadiečių mokslininkai. Jie išsiaiškino, kad 4–8 m.. vaikai iš dvikalbių šeimų pasižymi kur kas geresniais kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžiais. Pasirodo, mokantis kalbos ankstyvame amžiuje stipriai ugdomi mažųjų kognityviniai gebėjimai.

 

Svarbiausia – anglakalbė aplinka 

 

Pasak specialistų, mokyti vaikus kalbų niekada ne per anksti. Netgi dvimečius bamblius jau galima supažindinti su angliškais žodžiais, jų skambesiu ir reikšmėmis. Tačiau mokyti patartina žaismingai ir džiugiai. Pastebėta, kad jaunesniems negu 4 m. mažyliams labai naudinga tiesiog būti anglakalbėje aplinkoje. Žaidimą kaip mokymą taikančios mokyklos ir jose dirbantys specialius kursus baigę mokytojai sukuria atmosferą, kurioje mažyliai net nejaučia, kad mokosi. Dalyvaujant įvairiose veiklose, pavyzdžiui, žaidžiant, klausantis muzikos, spalvinant, galvelėse jau kaupiasi informacija, praversianti ateityje. O pradinukai skatinami angliškoje aplinkoje žaisti linksmus žaidimus, vaidinti istorijas, gaminti maistą, sportuoti. Įdomu tai, kad taikant mokymosi programą per žaidimus, stengiamasi sukurti netipišką tradicinei mokyklai aplinką. Įprastai mokyklose skatinama tyla ir paklusnumas, mokiniai gali kalbėti tik pakėlę ranką. Tačiau tai trukdo kalbą įsisavinti natūraliai. Todėl mokydamiesi per žaidimus mokiniai arba mokytojai nuolat kalba. Vaikai taip pat tiesiogiai bendrauja su mokytojais, nors ne visada supranta, kas jiems sakoma. Be to, drauge užsiima tam tikra veikla, kurios metu vieni su kitais šneka angliškai.

 

Žodynas ar žodžių žaidimas?

 

Mokantis kalbos per žaidimus, taip pat labai svarbu, kad vaikai įsimintų žodžius tam tikrame kontekste, o ne atskirai. Tik taip gebės prireikus juos pritaikyti. Todėl žaidimo forma mokančiose mokyklose mokiniai angliškai išmoksta apibūdinti jiems jau žinomus dalykus. Dalyvauja matematikos žaidimuose, socialinių mokslų ir menų projektuose. O tradicinėse mokyklose informacija pateikiama pernelyg sausai. Vaikai privalo įsiminti daugybę jos, tačiau nesuvokia, kaip panaudoti. Tyrimų duomenimis, užsienio kalbos frazės lengviausiai įsimenamos, kai girdimos natūraliame kontekste, o ne mokantis iš žodynų. Be to, kuo atžalos mažesnės, tuo daugiau malonumo turi teikti mokymasis. Aštuonmetį valandai pasodinus prie žodyno didelės naudos nebus. Tačiau kodėl gi kartu nepasimokius žodžių per žaidimus? Arba drauge sekant istorijas? Galima tiesiog išeiti pasivaikščioti ir stengtis angliškai įvardyti kuo daugiau pamatytų objektų. Pirmasis, įvardijęs dešimt, gaus malonų prizą!

 

Drauge mokytis smagiau!

 

Norint, kad atžala pramoktų anglų kalbos, specialistai pataria kuo daugiau su ja šnekėti angliškai. Mokymąsi derėtų įtraukti į kasdienes veiklas, kad vaikas nesijaustų priverstas nuolat sėdėti prie vadovėlių. Pavyzdžiui, kartu gaminant arba keliaujant į parduotuvę, galima vardyti angliškus produktų pavadinimus. Gera idėja ir namuose pažaisti prekybos centrą. Įsivaizduokite, kad keliaujate po anglakalbę šalį ir norite nusipirkti ledų. Kaip mažylis tai padarytų? Jeigu vaikas mėgsta muziką, galima drauge versti dainų žodžius, mokytis šokant ir dainuojant. Be to, įrodyta, kad skambančios melodijos padeda geriau įsiminti naują informaciją. Tad galima rimuoti žodžius ir juos dainuoti. Dar vienas puikus ir žaismingas būdas – mokytis per asociacijas. Galbūt vaikui žodis „pig“ (liet. „kiaulė“) primins trumpą ir storą paršelį? Arba „dog“ (liet. „šuo“) asocijuosis su šunelio lojimu? Tokiu būdu užsienio žodžius kur kas lengviau įsiminti. Tad rekomenduojama leisti mažyliui fantazuoti, pasiūlyti ir savų asociacijų. Svarbiausia – niekada nemokyti užsienio kalbos pavargusios ir susierzinusios atžalos. Mažyliui mokymasis privalo teikti malonumą ir džiaugsmą. Kitaip anglų kalba siesis su nemaloniomis patirtimis ir netrokš mokytis.

 

Registruotis 2021–2022 mokslo metams: http://kalbu-angliskai.lt/užsiregistruoti