Akių miežis – nusilpusio imuniteto požymis

Paraudęs, skausmingas, dirginantis mazgelis ant voko išduoda uždegimą. Kartais būklė praeina savaime, kartais būtinas medikų įsikišimas. Norint apsisaugoti nuo pasikartojančio akių miežio, svarbu laikytis higienos, valdyti stresą ir stiprinti imunitetą.

Konsultuoja specialistė Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytoja oftalmologė Kristina Kuolienė

Dažnas negalavimas

Daugelis žmonių nors kartą gyvenime susiduria su liga, liaudiškai vadinama akių miežiu. „Tai uždegiminė voke esančių riebalinių liaukų arba blakstienų maišelio liga, pasireiškianti voko patinimu, paraudimu. Čiuopiant vokas skausmingas, taip pat jaučiamas susiformavęs mazgelis, – sako gydytoja oftalmologė Kristina Kuolienė. – Gali būti išorinis, vidinis ir šaltas miežis (chalazionas). Esant išoriniam miežiui, susiformuoja balkšva, pūlinga viršūnėlė. Šaltas miežis gali prasidėti kaip ūmus vidinis miežis, o vėliau ant voko krašto susiformuoja didesnis mazgelis.“

Ligos pasireiškimą lemia tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. „Dažniausia miežio priežastis – lėtinis voko krašto liaukų uždegimas, blefaritas. Tačiau kai kurios odos ligos, tokios kaip seborėjinis dermatitas ir raudonieji spuogai (Acne rosacea), taip pat didina riziką atsirasti ir kartotis susirgimui“, – tvirtina medikė. Gydytoja K. Kuolienė priduria, jog akių miežio išsivystymą gali lemti cukrinis diabetas bei hormonų pokyčiai organizme. Ne paskutinėje vietoje – netinkamas kontaktinių lęšių naudojimas, kai nesilaikoma elementarios asmens higienos. Miežio išsivystymo rizika padidėja nenuvalant makiažo, esant priaugintoms, priklijuojamoms blakstienoms, naudojant nekokybišką kosmetiką. Manoma, kad gali prisidėti nusilpęs imunitetas, prasta higiena, psichologinis nuovargis. „Dažnai pacientai pažymi, kad miežis atsirado padaugėjus streso, tačiau ši sąsaja nėra moksliškai įrodyta“, – aiškina oftalmologė.

Miežis tarp vyrų ir moterų pasitaiko vienodai. „Dažniausiai miežiu serga 30–50 m. asmenys. Taigi, suaugusiesiems pasitaiko dažniau nei vaikams, – teigia specialistė. – Akių miežis linkęs kartotis dėl neišgydytų kitų lėtinių ligų, tokių kaip minėtas blefaritas, odos problemos, kitos sisteminės ligos, stresas ir kiti veiksniai.“

Kelia didelį diskomfortą

Simptomai priklauso nuo to, ar pasireiškė vidinis, išorinis, ar šaltas miežis. „Vidinis miežis – tai voko kremzlės liaukos uždegimas. Jis pasireiškia skausmingu voko paburkimu. Iš išorės dažnai nematyti mazgelio. Išorinis miežis – ūminis pūlingas blakstienų maišelio ar voko krašto riebalų liaukos uždegimas. Voko krašte susiformuoja skausmingas rausvas mazgelis su pūlinga balkšva viršūnėle, kuriai pratrūkus išteka pūliai. Išorinį miežį dažniausiai sukelia bakterinė, pavyzdžiui, stafilokoko, infekcija“, – pasakoja gydytoja oftalmologė.

Pasak K. Kuolienės, šaltas miežis atsiranda nepastebimai: „Iškyla mažai skausmingas mazgelis. Kartais pastebimas aukščiau voko krašto, bet dažniausiai – iš vidinės pusės, todėl galima pamatyti tik išvertus voką. Sykiais šaltas miežis atsiranda panašiai kaip ūminis vidinis miežis. Pasireiškia patinimas, paraudimas, vokas skausmingas, o po kelių dienų susiformuoja neskausmingas standus mazgelis.“

Be išvardintų požymių, sergantys asmenys skundžiasi perštėjimu, diskomfortu, ašarojimu. Būdingas jausmas, lyg į akį įkritęs svetimkūnis, pripilta smėlio, kuris nuolat dirgina, braižo rageną. Pablogėja matymo ryškumas, atsiranda jautrumas šviesai. Sutrūkus miežiui ir ištekėjus pūliams po nakties miego susidaro traiškanų, sulimpa blakstienos.

Akių miežis nėra tik estetinė problema, kurią galima paslėpti po tamsiais akiniais. Susirgimas, ypač pasikartojantis, mažina darbingumą ir blogina gyvenimo kokybę.

Nerekomenduojama eksperimentuoti

Daugeliu atvejų akių miežis praeina savaime. Deja, meškos paslaugą padaro paplitę liaudies patarimai, net iš pirmo žvilgsnio nepavojingi tamponėliai, suvilgyti ramunėlių arbata, ir noras gydytis savarankiškai. „Iškilus miežiui nedėti ant akių vokų drėgnų kompresų, nes tai gali skatinti ligos plitimą. Jokiu būdu negalima patiems krapštyti, spausti ar bandyti pradurti susiformavusio mazgelio. Padidėja ne tik infekcijos plitimo į aplinkinius audinius, bet ir mechaninio akies pažeidimo rizika“, – perspėja gydytoja ir primena, jog iškilus akių miežiui rekomenduojama atsisakyti kontaktinių lęšių, nenaudoti kosmetikos.

Jeigu sveikata negerėja ir miežis nedingsta, svarbu kreiptis į medikus. „Atsiradus karščiavimui, pablogėjus matymui ar esant išreikštam, didėjančiam, ypač abiejų vokų, skausmingam patinimui, paraudimui, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tai gali būti ne miežio, o preseptalinio celiulito, kuriam reikalingas gydymas sisteminiais antibiotikais, požymiai, – informuoja oftalmologė. – Vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų žinoti, kad toje pačioje vietoje pasikartojantis, paraudęs, pleiskanojantis arba neišnykstantis bei vis didėjantis, voko kraštą apimantis mazgelis gali būti ne miežio, o piktybinio voko naviko požymis. Taigi, būtina laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė ir pritaikytas optimalus gydymas.“

Diagnozavus akių miežį gali būti taikomas konservatyvus arba chirurginis gydymas, atsižvelgiant į individualią situaciją. „Nekomplikuotais atvejais rekomenduojama šilumos terapija. Miežis šildomas sausu būdu 3–4 kartus per dieną po 10 min. lengvai pamasažuojant švariomis rankomis, kad ištekėtų pūliai. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti antibiotikų ir steroidų lašus ar tepalą, – vardina specialistė. Jei po paskirto konservatyvaus gydymo miežis išlieka ilgiau nei 3–4 savaites ir trukdo žmogui, patariama chirurgiškai šalinti darinuką.

Akių sveikatos ABC

•  Norint išvengti pasikartojančio miežio, svarbu koreguoti predisponuojančius veiksnius ir taikyti savalaikį gydymą. Būtina tinkamai gydyti lėtinį blefaritą, odos ligas, vengti streso ir laikytis asmeninės higienos.

•  Gydytojui oftalmologui reikia pasirodyti ne tik iškilus miežiui, bet ir padidėjus jautrumui šviesai, esant akių skausmui ir nepaaiškinamam galvos skausmui. Būtina išsitirti, jei dvejinasi akyse, matymo lauke atsirado žvaigždučių, blyksėjimas, tamsių dėmių, rūkas ir pan.

•  Jauniems ir nusiskundimų neturintiems asmenims iki 40 m. profilaktiškai reikėtų tikrintis akis kas 2–3 metus. Nešiojantys akinius tai turėtų daryti kasmet. Nuo 40 m., kai padidėja akių ligų rizika, pas gydytoją reikėtų lankytis kas 1–2 metus. Asmenys nuo 60 m. turėtų tikrintis akis kasmet.

•  Akių sveikata atidžiau turėtų rūpintis tie, kurie turi paveldimą polinkį į tam tikrus susirgimus, daug dirba kompiuteriu arba kenksmingomis sąlygomis (pavyzdžiui, didelis dulkėtumas), dažnai serga uždegiminėmis akių ligomis, lėtinėmis sisteminėmis ligomis (cukriniu diabetu, hipertenzija).