Visas Karloso Kastanedos gyvenimas apgaubtas paslapties ir mistikos šydu. Parašė neblėstančio populiarumo kūrinius apie šamano dono Chuano Matuso mokymus ir susikrovė didžiulius turtus. Pats save paskelbęs šamanu, burtininku sulaukė daug pasekėjų, tačiau vengė bet kokio viešumo. Sakoma, kad mokymai tebuvo vartotų psichotropinių medžiagų pasekmė, bet pats autorius iki mirties šventai tikėjo, kad visa tai tikri faktai.

 

Karlosas Kastaneda

Visas vardas – Carlos César Salvador Aranha Castañeda.

Gimimo data ir vieta – 1925 m. gruodžio 25 d. Kachamarka, Peru.

Mirties data ir vieta – 1998 m. balandžio 27 d. Los Andželas, JAV.

 

 

Suklastotos biografijos

 

K. Kastaneda neretai apibūdinamas kaip užkietėjęs melagis. Jo ankstyvo gyvenimo versijų yra net kelios. Yra žinoma, kad jo tėvai – tai laikrodininkas ir juvelyras Cezaris Arana Burungarėjus, o motina Susana Kastaneda Nova. Pats K. Kastaneda teigė, kad gimė San Paule, Brazilijoje, o dokumentuose išlikę įrašai, kad Kachamarkoje, Peru. Abejojama net vyro vardo tikrumu, nes daug asmeninio gyvenimo faktų yra sumeluoti, todėl gali būti, kad vardas taip pat nėra tikrasis. Vienas K. Kastanedos draugų, J. Brakamontė, atskleidė, kad jis nuolat pasakodavo pramanytas istorijas, dažnai kalbėdavo apie Kachamarką, bet niekada apie tėvus. K. Kastaneda savo biografiją nusprendė pakeisti tuomet, kai atvyko į Ameriką ir labai norėjo pritapti. Tėvas visada norėdavo ko nors imtis, bet buvo per tingus ką nors pradėti, o tai liūdino K. Kastanedą, todėl naujoje biografijoje tėvą pateikė kaip filosofą. Taip pat tobulino savo kalbą, kad ši būtų labiau aristokratiška, nes pats kalbėjo gimtuoju dialektu. Be galo kompleksavo dėl išvaizdos, nes tarp aukštų amerikiečių meksikietiškos kilmės K. Kastaneda atrodė labai žemas, lyg koks paprastas darbininkas.

 

Paslaptingi meilės reikalai

 

Visas K. Kastanedos asmeninis gyvenimas slaptas, tad nenuostabu, jog ir apie jo gyvenimo moteris žinių nėra daug. 1951 m. K. Kastaneda susipažino su jauna mergina, turinčia kinų bei perujiečių kraujo, ir netrukus jai pasipiršo. Mergina laukėsi vaiko, tačiau tai pranešė likus mėnesiui iki K. Kastanedos išvykimo iš šalies. Dar keletą metų pora susirašinėjo laiškais, bet bendravimas vis tiek visiškai nutrūko. Būdamas Meksikoje 1960 m. vedė Margaritą Runian. Ši žinia paskelbta tik M. Runian memuaruose. Jos sūnaus C. J. Kastanedos gimimo liudijime tėvas nurodytas K. Kastaneda, nors jis nebuvo tikrasis biologinis tėvas. Nėra aišku, kada pora išsiskyrė.

 

Prieš vedybas K. Kastaneda, norėdamas sukelti pavydą, išgalvojo merginą Sue Childres. M. Runian telefonų knygoje rado tik vieną merginą tokiu vardu ir pavarde. Su ja susisiekusi sužinojo, kad ši net nėra girdėjusi apie K. Kastanedą. Netikėta, tačiau moterys tapo artimomis draugėmis.

 

Didysis gyvenimo lūžis

 

Gimtajame krašte K. Kastaneda pradėjo mokytis menų, bet nesugebėjo prisitaikyti prie reikalavimų. Šeštajame dešimtmetyje persikėlė gyventi į Ameriką, 1955-ųjų vasarą įstojo į Los Andželo bendruomenės koledžą. Štai čia ir buvo pašaukimo atradimo pradžia. Mokėsi archeologijos, antropologijos ir gavo užduotį ištirti kokią nors gentį. Iš visų studentų tai pavyko padaryti tik vienam K. Kastanedai. Tikėtina, kad dėl jo išvaizdos, nes turėjo meksikietiškų bruožų. Donas Chuanas – šamanas, su kuriuo pradėjo bendrauti K. Kastaneda. Ištyrė jakių genties gyvenimą, jų papročius ir pan. Šia tema apgynė ir mokslų daktaro laipsnį. Taigi K. Kastaneda nebuvo savamokslis, apsišaukėlis ir visiškas šarlatanas. Donas Chuanas tapo mokytoju, kuris pakeitė K. Kastanedos pasaulėžiūrą. Donas Chuanas pastebėjo, kad K. Karlosas yra išrinktasis, taip pat šamanas, kuris gali pasiekti kitą realybę, įgyti daug išminties, plėsti suvokimą. Bendravimas vyko apie 13 metų, savo žinias K. Kastaneda aprašė 12 knygų. Jose ne tik dokumentuojamas genčių gyvenimo būdas, bet ir įvairūs burtai, apeigos, stebuklingi žmogaus persikėlimai iš kūno ir kt. Jos iškart tiesiog užvaldė minias, žmonės pametė galvas ir pasinėrė į knygose aprašomą filosofiją. K. Kastanedos mokymai buvo itin populiarūs, todėl buvo rengiami seminarai, kurie kainuodavo 200–1 000 dolerių. Knygos išverstos į beveik 20 užsienio kalbų, tiražai dar ir dabar leidžiami pakartotinai. K. Kastaneda susikrovė didžiulius turtus, apskaičiuota, kad jo turtas buvo vertas apie 20 mln. dolerių.

 

Turint tiek daug pasekėjų, kritika tiesiog neišvengiama. Pirmiausia buvo sukritikuotas knygose aprašomų dalykų tikrumas. Visos knygos labiau primena fantastikos kūrinius, o ne realias kronikas. Buvo suabejota nuoseklumu, o kai kurie aprašymai neatitiko realybės, pavyzdžiui, kad Karlosas galėjo skristi. Dabar šios knygos laikomos grožinės literatūros kūriniais, o ne mokslo veikalais.

 

Narkomanas ar šamanas?

 

Kai kuriose kultūrose atlikdami apeigas žmonės, norėdami pasiekti tam tikrą būseną, vartoja haliucinogeninių savybių turinčius preparatus. K. Kastaneda, norėdamas pasiekti kitą realybę, taip pat vartojo psichotropines medžiagas. Dažniausiai tai būdavo kvaitulinis pejotis, paprastoji durnaropė arba džiovinti grybukai. Jo mokytojas donas Chuanas puikiai išmanė tokių augalų savybes ir teigė, kad šie augalai padėdavo pasinerti į reikiamą būseną. Po tokių potyrių K. Kastaneda pareiškė išmokęs skraidyti, sutikęs milžiniškų vabzdžių, užsiauginęs snapą, pasivertęs karve ir pasiekęs aukštesnį sąmonės lygmenį. Jam esą pavyko pasiekti tokią išmintį, kad tapo toks pat ypatingas kaip ir mokytojas donas Chuanas.

 

K. Kastaneda senatvėje susirgo kepenų vėžiu, manoma, kad dėl šių haliucinogeninių savybių turinčių augalų vartojimo.

 

Trys meilužės raganos

 

Kai K. Kastaneda visiškai pasislėpė nuo viešumo, 1973 m. įsigijo didelį namą Los Andžele, kuriame apsigyveno kartu su trimis savo partnerėmis, kurios buvo pramintos raganomis ir rašė kartu su K. Kastaneda. Kai prisijungė prie K. Kastanedos, šios moterys nutraukė visus ryšius su savo artimaisiais. Jos taip pat atsisakė viešumo ir netgi pasikeitė vardus. Kalbėta, kad šios raganos buvo ne tik darbo partnerės, bet ir meilužės.

 

Įdomu tai, kad mirus jų lyderiui K. Kastanedai, šios moterys dingo be žinios. Po kelių savaičių vienos moters automobilis buvo rastas Mirties slėnyje. Policija nepradėjo jokio tyrimo ar paieškos, tačiau 2006 m. jos skeletas buvo rastas šioje dykumoje, DNR testas patvirtino tapatybę, bet mirties priežastis taip ir liko nenustatyta.

 

Slėpėsi po nežinomybės šydu

 

Galima sakyti, kad K. Kastaneda visiškai atsiribojo nuo visuomenės. Vengė bendrauti su žurnalistais, interviu beveik niekada neduodavo. Draudė jį fotografuoti ar įrašinėti balsą. Su juo susisiekti buvo galima tik per tarpininkus, kurie taip pat buvo atsakingi už knygų leidybą.

 

K. Kastaneda mirė sulaukęs 72 metų. Mirtis buvo tokia pati mistiška kaip ir visas jo gyvenimas. Patys artimiausi žmonės ir draugai nežinojo, kad jis mirė, o visuomenė apie K. Kastanedos mirtį sužinojo tik po kelių mėnesių. Viskas buvo slėpta, netgi nebuvo surengtos laidotuvės. Vyro kūnas kremuotas, o pelenai išbarstyti kažkur Meksikoje, labiausiai tikėtina, kad dykumoje.

 

Įdomu

 
  • Mirus motinai, K. Kastaneda atsisakė dalyvauti jos laidotuvėse ir savo kambaryje praleido tris dienas nieko nevalgydamas. Kai pagaliau išėjo, iškart pareiškė, kad išsikels iš namų.
  • Pirmoje savo knygoje K. Kastaneda skeptišku žvilgsniu aprašė Don Chuano mokymus, vėliau pats pasinėrė į tokią pasaulėžiūrą.
  • Tik pasirodžius knygoms, jomis labiausiai susidomėjo gėlių vaikai – hipiai.
  • K. Kastanedos artimai nepažinojo niekas, net artimiausi žmonės jautėsi lyg nepažįstantys jo.
  • Praėjusio šimtmečio paskutiniajame dešimtmetyje buvo apkaltintas turėjęs lytinių santykių su merginomis, kurios dalyvaudavo jo rengiamuose seminaruose ir mokymuose.
  • Iki pat mirties K. Kastaneda nepasidavė kritikai ir tvirtai teigė, kad visos jo parašytos knygos nėra pramanas, o tikra dokumentika.