Vyrų ir moterų mąstymas bei poreikiai skiriasi, tačiau tiek viena, tiek kita lytis trokšta būti geriausiais tėvais, geidžiamiausiais sutuoktiniais ir mylimiausiais vaikais. Kada moteriai ateina metas kurti šeimą? Ar stipriosios lyties atstovai – geri sūnūs? Kokiais tėvais nori būti vyrai ir kokių motiniškų savybių nestokoja moterys?

 

lyciu kova

Vaikų auklėjimas

 

Moterys (toliau M.). 1995 m. motinos su savo vaikais žaisdamos, jiems sekdamos pasakas ar padėdamos ruošti pamokas praleisdavo apie 12 val. per savaitę. 2007 m. šis skaičius beveik padvigubėjo, t. y. motinos vaikams ugdyti skirdavo apie 21 val. per savaitę. Beje, pasirodo, kad tai priklauso nuo išsilavinimo – kuo jis aukštesnis, tuo ilgiau mamos nori užsiimti su savo mažyliais. Neišsilavinusios moterys su atžalomis praleidžia iki 16 val. kiekvieną savaitę.

 

Vyrai (toliau V.). Rašytojos Taros Parker-Pope teigimu, vaikų auklėjimas vis dar labiausiai priklauso nuo motinos. Tačiau šiandien tėvai, palyginti su 1995-aisiais, savo atžaloms skiria kur kas daugiau dėmesio. Prieš 15 m. išsilavinęs vyras vaiko ugdymui skirdavo apie 4,5 val., o menkai išsilavinęs apie 3,7 val. per savaitę. 2007 m. šie skaičiai pakilo atitinkamai 9,6 val. ir 6,8 val.

 

Skirtingi vaidmenys

 

M. Mokslininkai nustatė, kad moterys ir vyrai į vaikų auklėjimą žiūri skirtingai, tačiau jų abiejų žinios vienodai reikalingos. Teigiama, kad vaikams motina – saugumo garantas. Aiškinama, kad jei atžalos kambaryje bus su mama ir nepažįstamu žmogumi, jausis ramiai. Tačiau mamai palikus kambarį mažylis pradės verkti ir jausis nesaugiai. Be to, moteris – pirmoji savo vaikų mokytoja. Mokslininkų teigimu, motina linkusi labiau užsiimti su atžalomis, jas mokyti ir žaisti ugdymui skirtus žaidimus. Įrodyta, kad kuo anksčiau kūdikis bus pradėtas mokyti, tuo geriau seksis ateityje.

 

V. Tėvai moko savo vaikus nugalėti baimes, susidoroti su emocijomis ir pritapti visuomenėje. Vyrai ugdo atžalas žaisdami su jais judrius žaidimus, kurie padeda prisitaikyti prie sunkių arba neįprastų sąlygų. Be to, R. Parke’o ir K. MacDonaldo teigimu, stipriosios lyties atstovai daro didžiausią įtaką formuojant vaikų socialinius įgūdžius. Pastebima, kad geriausią įtaką mažiesiems daro nevaldingi ir pozityvūs vyrai, mėgstantys dideles kompanijas. Pasak R. Parke’o ir K. MacDonaldo, tokie stipriosios lyties atstovai linkę priimti netgi menkiausias vaikų bėdas lyg dideles – ne nusijuokia, o paguodžia ir ne kritikuoja, o kalbasi.

 

Palikti lizdelį

 

M. Pew tyrimo centro duomenimis, moterys greičiau ir lengviau palieka savo tėvus negu vyrai. Pastebima, kad net būdamos vienišos ar neturėdamos pastovių pajamų dukterys siekia nepriklausomybės, tad ryžtingai žengia į suaugusiųjų pasaulį. Beje, tai priklauso ir nuo to, kad moterys bręsta greičiau nei vyrai – tiek fiziškai, tiek emociškai.

 

V. Remiantis to paties tyrimo duomenimis, vyrams palikti šeimos namus – sunki užduotis. Viena iš priežasčių – lengvas gyvenimas. 2013 m. stebint 150 amerikiečių šeimų nustatyta, kad sūnums patikima atlikti mažiau namų ruošos darbų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad stipriosios lyties atstovai rečiau tampa seksualinių nusikaltimų aukomis, jiems suteikiama daugiau laisvės. Sociologijos profesoriaus Z. Qiano teigimu, vyrams, gyvenantiems tėvų namuose, lengva jaustis laisviems ir nepriklausomiems.

 

Pritapti kitoje šeimoje

 

M. Kembridžo universitete dėstanti psichologė Terri Apter teigia, kad anytoms įtikti sunkiau ne vyrams, o moterims. Psichologės 20 m. vykdytas tyrimas parodė, kad motinos pavydi savo sūnų, todėl konkuruoja su jų žmonomis, t. y. savo marčiomis. Apklausus 163 dailiosios lyties atstoves paaiškėjo, kad net 60 % jų nesutaria su savo vyrų motinomis – jaučia baimę ir trintį. O apklausus jų vyrus nustatyta, kad tik 15 % jų nesutaria su savo anytomis.

 

V. Kino filmai tarsi išmokė, kad vyrų ir uošvienių draugystė – misija neįmanoma. Tačiau Mičigano universiteto Socialinių mokslų instituto mokslininkai, ištyrę 373 sutuoktinių poras, pastebėjo, kad vyrams būtina palaikyti šiltus santykius su uošvienėmis. Unikalus projektas, pradėtas vykdyti 1986 m., truko net 26 m. Juo siekta atskleisti, kaip vyrų santykiai su žmonų motinomis gali paveikti santuoką. Pasirodo, tie, kurie palaiko šiltus santykius su uošvienėmis, turi iki 20 % didesnę tikimybę išvengti skyrybų.

 

Ilgai ir laimingai

 

M. Prieš 50 m. moterys santuokai ryždavosi vos įžengusios į 3 dešimtį. Šiandien nuotakų amžiaus vidurkis – 27 m. Remiantis ekonomikos profesorės B. Stevenson atlikto tyrimo duomenimis, taip yra dėl to, kad moterys siekia aukštojo mokslo ir tiki, jog vėlyva santuoka gali užtikrinti laimingą vedybinį gyvenimą.

 

V. Jaunikių amžiaus vidurkis – 29 m. Panašu, kad tai itin tinkamas laikas tuoktis. B. Stevenson teigimu, tikimybė, kad santuoka, kai abu partneriai sulaukę daugiau nei 25 m., iširs, siekia vos 19 %. Beje, pasak profesorės, šio amžiaus sulaukę vyrai būna geresni tėvai. Taip pat įrodyta, kad net 87 % 27–32 m. stipriosios lyties atstovų, tapusių tėvais, jautėsi pasiruošę ir subrendę šiam naujam gyvenimo etapui.

 

Geros ir blogos priežastys

 

M. Dailiosios lyties atstovės kuria šeimas trokšdamos partnerystės, supratimo ir saugumo. Be to, vedamos stiprios meilės ir norėdamos vaikų, tačiau tikėdamos, kad jų vertėtų susilaukti tik susisaisčius santuokos saitais. Tai – romantiškoji pusė, tačiau Vokietijos ekonomikos instituto mokslininkai 2011 m. atskleidė, kad vis daugiau moterų santuokai ryžtasi siekdamos materialinės gerovės.

 

V. Anot santuokos konsultantės C. Meyer,šeimą kuriantys vyrai tikisi pagarbos. Kitos priežastys: galimybė mėgautis reguliariu seksu, paguodos ieškojimas ir papildomos pajamos. Beje, konsultantės teigimu, ne itin dideli tvarkos fanatikai vyrai kuria šeimą dar ir dėl to, kad jų namai visuomet būtų tvarkingi, marškiniai išlyginti, o ant stalo garuotų vakarienė.

 

Įdomu

 
  • Iki XVII a. žodžiu „šeima“ vadinti ne tik sutuoktiniai ar giminės, bet ir namie gyvenantys tarnai. Mat pastarasis kildinamas iš lotyniško žodžio „fumulus“, kuris reiškia „tarnystę“.
  • 1960-ųjų šeimos idealas – dirbantis tėtis, graži mama ir 3–4 vaikai, dabartinis – sėkmės lydimi tėvai bei 1–2 atžalos.
  • Prieš 50 m. vaikus auginančių vienišų motinų buvo vos 5 %, šiandien – net 41 %.
  • 1990 m. paauglės mamomis tapdavo dažniau negu 35 m. sulaukusios moterys. Atitinkamai 13 % ir 9 %. Tačiau 2008 m. motinystės džiaugsmais mėgavosi 10 % paauglių ir 14 % 4 dešimtį įpusėjusių moterų.
  • Vienos lietuvių psichologės atlikto tyrimo duomenimis, labiausiai vertinamos sutuoktinio savybės: seksualumas, atsakingumas, jautrumas, darbštumas, sąžiningumas, draugiškumas bei gebėjimas išklausyti. Mažiausiai vertinamos savybės: materialinė gerovė, santūrumas ir ambicijos.
  • „Social Justice“ centro duomenimis, 2031-aisiais kartu gyvenančių ir susituokusių žmonių skaičius sieks 57 %, 2047 m. – 49,5 %.
  • Moterys inicijuoja skyrybų procesą dažniau nei vyrai.