Vėlyvas ruduo ir žiema – poilsio metas daugeliui kambarinių augalų. Tad dėl pasikeitusių klimato sąlygų reikia dažniau drėkinti kambarių orą, kruopščiai valyti dulkes nuo lapijos, rečiau laistyti… Net dėl menkiausių priežiūros klaidų šaltymečiu kambariniai augalai gali nuvysti. Kaip juos išsaugoti sveikus ir prižiūrėti, kad atėjus pavasariui būtų pasiruošę pražysti?

 

kambariniai augalai

Tinkamai laistyti

 

Šaltymečiu daugelį kambarinių augalų reikia rečiau laistyti. Mat dėl šviesos ir šilumos stygiaus natūraliai sulėtėja jų medžiagų apykaita, todėl prasideda poilsio laikotarpis. Tad drėgmės pertekliaus skatinamas augimas būtų pražūtingas. Specialistai pataria kambarinius augalus laistyti tik tuomet, kai apie 2–3 cm viršutinio žemės sluoksnio yra visiškai sausas. Išimtis – žydinčios gėlės: kalijos, hortenzijos, raktažolės, azalijos ir pan. Pastarąsias netgi žiemą reikia laistyti gausiai ir dažnai.

 

Šaltymečiu augalus geriausia laistyti rytais, nes būtent šiuo paros metu drėgmės poreikis didžiausias. Patariama rinktis filtruotą arba virintą kambario temperatūros vandenį. Jeigu vanduo į vazono žemes per 30 min. neįsigeria, būtina nupilti jo perteklių. Antraip gali pradėti pūti šaknys, įsiveisti pelėsis.

 

Kruopščiai prižiūrėti lapus

 

Šaltymečiu rekomenduojama dažniau ir kruopščiau nuvalyti ant augalų lapų susikaupusias dulkes. Mat nešvarumai trukdo geriau sugerti saulės šviesą, drėgmę, kurių šiuo laikotarpiu ir taip stinga, bei neleidžia fotosintezei vykti.

 

Nuo augalų, kurių lapai pūkuoti, dulkes patariama valyti minkštu ir sausu šepetėliu, nuo stambialapių – drėgna medvilnine servetėle, o smulkialapius galima apipurkšti kambario temperatūros vandeniu arba aplieti duše drungnu vandeniu šaknis uždengus polietileno plėvele. Tačiau tai netinka kaktusams ir minkštus arba pūkuotus lapus turintiems augalams. Riebalų apnašas nuo lapų galima nuvalyti indų ploviklio ir vandens mišiniu. Po procedūros būtina pašalinti pastarojo likučius ir augalus nusausinti.

 

Norint, kad augalų lapai ilgiau išliktų švarūs, būtina dažniau vėdinti kambarius. Tačiau prieš tai augalus būtina išnešti į kitą patalpą ir grąžinti atgal tik tuomet, kai normalizuojasi patalpų temperatūra. Mat žiemą kambariniai augalai gali nušalti vos per kelias minutes.

 

Siekiant, kad augalai ilgiau vešėtų, parudavusius ir pageltusius lapus reikia nuskinti, o nukritusius į vazoną surinkti. Antraip žemėse gali pradėti daugintis įvairias ligas sukeliančių parazitų.

 

Drėkinti patalpų orą

 

Pagrindinės augalų laikymo problemos šaltymečiu: išsausėjęs oras, radiatorių skleidžiama šiluma, temperatūrų pokyčiai, šviesos stygius. Kad kambario oras būtų drėgnas, patariama ant radiatorių prikabinti specialių indų su vandeniu arba reguliariai patalpą išpurkšti vandeniu. Sausam orui itin jautrūs augalai: orchidėjos, paparčiai, tilandsijos, alokazijos, fitonijos, krotonai. Sausrai pakantesni filodendrai, dracenos, gardenijos, pelargonijos, palmės, chlorofitai, kaktusai ir sukulentai.

 

Ne mažiau svarbu parinkti tinkamą vietą augalams laikyti. Patariama juos laikyti tose patalpose, kurios yra šviesiausios ir kur praleidžiama daugiausia laiko. Labiausiai nepakantūs tamsai smulkialapiai fikusai, nolinos, krotonai, Džeimsono gerberos, chrizantemos. Geriausiai prieblandą toleruoja paprastieji zamiokulkai, paparčiai, chlorofitai, gebenės, sansevjeros.

 

Papildomam augalų apšvietimui galima pasitelkti specialias lempas. Jas vertėtų naudoti iki vasario, kol dienos dar nėra tokios ilgos. Taip pat šiaurinę ir vakarinę namų pusę vasarą mėgusias gėles šaltymečiu geriausia laikyti pietinėje arba rytinėje būsto erdvėje. Mat taip jos gaus daugiau natūralios saulės šviesos ir šilumos.

 

Ant palangių laikomi augalai gauna daug saulės šviesos, tačiau nuo radiatorių sklindanti šiluma ir pro langų plyšelius besiskverbiančio šalto oro sukeliami temperatūrų pokyčiai gali būti labai žalingi. Anot specialistų, gėles reikėtų patraukti šiek tiek toliau nuo langų, saugoti, kad jų lapai nesiliestų prie stiklo, plyšius arba vidinę lango pusę uždengti specialia plėvele. Taip pat būtina rinktis plonas orui laidžias užuolaidas. Mat storos kambaryje sulaiko šilumą, kuri beveik nepasiekia ant palangės esančių augalų. O sausam orui nepakančias gėles reikėtų perkelti kuo toliau nuo radiatorių.

 

Ar reikia tręšti?

   

Specialistų teigimu, šaltymečiu prasidėjus ramybės periodui negalima tręšti šilokų, kaktusų, sukulentų ir visų nusilpusių arba sergančių augalų. Mat dirbtinai nutraukus ramybės periodą ir paskatinus augalus augti jie išeikvotų visas jėgas, naudingas medžiagas bei nuvystų. Kartą per mėnesį dvigubai silpnesnės koncentracijos azoto trąšomis negu vasarą galima tręšti visus žiemą žydinčius augalus. Tarkime, azalijas, orchidėjas, ciklamenus, begonijas, sanpaulijas, amariles, spriges, puošniausiąsias karpažoles. Prieš gėles tręšiant patariama sudrėkinti žemę, kad mišinys nenudegintų šaknų.

 

Įdomu

   
  • Nerekomenduojama augalų laistyti vandeniu iš krano. Mat gali sukalkėti žemės paviršius, o lapai gali pagelsti arba ant jų atsirasti baltų dėmių.
  • Per šaltu vandeniu laistomų gėlių šaknys gali pradėti pūti.
  • Itin tamsioje ir drėgnoje patalpoje laikomų augalų žemėse gali imti daugintis pelėsis.
  • Arti radiatorų arba viryklės laikomų augalų šaknys gali sudžiūti, o lapai suvysti.
  • Dažniausiai alergiją kelia pelargonijos, paparčiai, ciklamenai, šilokai, fikusai, gebenės lipikės.
 

Specialistės komentaras

Floristė Silvija Padavičė

 

Kodėl šaltymečiu gali pakisti ar netgi pradėti kristi kambarinių augalų lapai?

   

Dažniausiai gelstantys, ruduojantys ar netgi krintantys lapai rodo, kad augalams trūksta drėgmės arba yra perlaistyti. Tačiau norint tiksliau įvardyti problemas, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kurios lapų vietos pažeistos. Tarkime, lapų šonai gali ruduoti dėl drėgmės pertekliaus arba dėl to, kad yra pertręšti. Šaltymečiu augalus reikėtų rečiau laistyti ir netręšti arba tręšti tik kartą per mėnesį trąšomis, kuriose yra labai mažai azoto. Taip pat būtina nuo lapų kruopščiai valyti dulkes, kad augalai kuo geriau sugertų saulės šviesą.

 

Lapų galiukai gali ruduoti dėl pernelyg sauso oro arba perdžiūvusių šaknų. Pastaruoju atveju reikia ne tik kruopščiai nuvalyti augalų lapus, bet ir reguliariai juos purkšti kambario temperatūros vandeniu. Taip pat galima drėkinti orą padėjus dubenį su vandeniu prie radiatoriaus arba gėlių vazonus pastatyti ant drėgno žvyro, priberto į padėklus.

 

Geltoni lapai rodo, kad augalai yra perlaistyti. Taip pat gali būti, kad trūksta azoto arba laikomi per tamsioje, šiltoje arba pernelyg šaltoje patalpoje. Tad augalus reikėtų rečiau laistyti ir perkelti į tinkamesnę vietą. Galima ir patręšti.

 

Augalų lapai gali susiraityti dėl pernelyg sauso kambario oro, perdžiūvusių arba pažeistų šaknų. Patariama reguliariai drėkinti ir purkšti jų lapus. Pavasarį augalus reikia persodinti.

 

Šviesios dėmės ant lapų byloja apie temperatūrų pokyčius. Gali būti, kad augalai apipurškiami pernelyg šaltu arba šiltu vandeniu. Tad patariama naudoti tik kambario temperatūros vandenį.

 

Margi augalų lapai gali išblukti dėl šviesos stygiaus. Juos patariama laikyti rytinėje arba vakarinėje patalpos pusėse. Ten šviesos užtenka, bet ji nėra stipri. O štai šiaurinėje pusėje vėsiau ir yra mažiau šviesos, todėl tokia vieta puikiai tinka paparčiams, gebenėms ir pan.