Abejonių nekelia, kad organizmo ląstelės atsinaujina. Tačiau kaip vyksta pats ląstelių atsinaujinimo procesas? O jeigu ląstelės nuolat atsinaujina, tai kodėl senstame ir kodėl neišliekame amžinai jauni?

 

ritmai

Švedų neurologas prof. Jonas Frisénas nustatė: kiekvienam suaugusiam žmogui vidutiniškai reikia penkiolikos su puse metų! Tačiau jeigu ląstelės nuolat atsinaujina, kodėl vis dėlto senėjame. Pavyzdžiui, kodėl oda visą gyvenimą neišlieka lygi ir rausva kaip kūdikio, jeigu viršutinis odos sluoksnis atsinaujina kas dvi savaites?

 

Jeigu raumenys atsinaujina per 15 metų, tai kodėl 60-metės moters raumenys nėra tokie patys kaip penkiolikmetės mergaitės. Į šiuos klausimus atsakymus pateikė prof. J. Frisénas, kuris pastebėjo mitochondrijos (tai yra kiekvienos ląstelės dalis) DNR. Joje greitai kaupiasi įvairūs pažeidimai. Štai todėl oda ilgainiui sensta: mutacijos mitochondrijose lemia tokios svarbios odai medžiagos kaip kolagenas irimą.

 

Pasak daugelio psichologų, senėjimas priklauso nuo psichinių programų, kurios mums yra įdiegtos nuo vaikystės. Toliau pateikiami kai kurių organų atsinaujinimo laikotarpiai.

 
  • Smegenys. Smegenų ląstelės gyvena tiek, kiek žmogus. Jeigu ląstelės atsinaujintų, iš smegenų dingtų svarbi informacija (mintys, emocijos, prisiminimai, įgūdžiai, patirtys). Netinkamas gyvenimo būdas (rūkymas, narkotikai, alkoholis) naikina smegenis, nužudo dalį jų ląstelių.
 
  • Širdis. Širdies gebėjimas atsinaujinti atrastas visai neseniai. Anot mokslininkų, tai nutinka tik 1 – 2 kartus per gyvenimą, todėl labai svarbu saugoti šį organą.
 
  • Plaučiai. Skirtingi plaučių audiniai atsinaujina per skirtingą laiką. Pavyzdžiui, alveoliniai maišeliai bronchuose – kas 11 – 12 mėnesių. Plaučių paviršiaus ląstelės atsinaujina kas 14 – 21 dienas. Pro šią dalį patenka pavojingiausios medžiagos.
 
  • Kepenys. Kepenys yra greičiausiai atsinaujinantis organas. Ląstelės atsinaujina vidutiniškai kas 150 dienų. Taigi kepenys atsinaujina kas 5 mėnesius. Kepenys gali visiškai atsinaujinti, net jei operacijos metu pašalinami du trečdaliai organo.
 
  • Žarnynas. Žarnų sienelės iš vidaus yra apaugusios gaureliais, kurie padeda įsisavinti maistines medžiagas. Tačiau juos nuolat veikia skrandžio sultys, tirpdančios maistą, todėl jų gyvavimo trukmė yra neilga. Jie atsinaujina kas 3 – 4 dienas.
 
  • Skeletas. Skeletą sudarantys kaulai atsinaujina nuolat: tuo pačiu metu kaulai gali turėti ir naujų, ir senų ląstelių. Visiškas skeletas atsinaujina kas 10 metų. Šis procesas sulėtėja su amžiumi, kai kaulai tampa plonesni ir trapesni.
 
  • Plaukai. Plaukai paauga vidutiniškai 1 cm per mėnesį, tačiau visiškai pasikeičia per keletą metų, priklausomai nuo ilgo. Moterims šis procesas užtrunka iki 6, o vyrams iki 3 metų. Blakstienos ir antakiai atauga per 6 – 8 savaites.
 
  • Akys. Nors akys yra mums labai svarbios, bet nuolat atsinaujina tik ragenos ląstelės. Viršutinis sluoksnis atsinaujina kas 7 – 10 dienas. Jeigu ragena yra pažeista, atsinaujinimas vyksta dar greičiau – gali atsinaujinti net per naktį.
 
  • Liežuvis. Ant liežuvio paviršiaus yra daugiau nei 10 tūkst. receptorių. Jie jaučia skonį: saldų, sūrų, kartų, rūgštų ir aitrų. Liežuvio ląstelės atsinaujina kas 10 dienų. Rūkymas ir burnos infekcijos sutrikdo atsinaujinimo procesą ir sumažina skonio receptorių jautrumą.
 
  • Oda. Paviršinis odos sluoksnis atsinaujina kas 2 – 4 savaites. Tačiau tik tada, jei oda tinkamai rūpinamasi ir saugoma nuo ultravioletinių spindulių. Neigiamai odos gebėjimą atsinaujinti veikia rūkymas. Rūkymas 2 – 4 metais pagreitina odos senėjimo procesą.
 
  • Nagai. Nagai paauga 3 – 4 mm per mėnesį. Tačiau tik rankų nagai, kojų nagai auga dvigubai lėčiau. Visiškai rankų nagai atsinaujina per 6 mėnesius, o kojų nagai – per 10 mėnesių. Įdomu, kad nagai ant mažylių auga lėčiausiai, bet kodėl taip yra paslaptis yra net mokslininkams.