Šiltos, aromatinės vonios – terapija ir malonumas. Tokiomis voniomis rekomenduojama lepintis reguliariai, kad pasijustų teigiamas poveikis sveikatai.

 

vonios

Pirmosios vonios atsirado labai seniai. Dėl higieninių ir medicininių priežasčių vonias naudodavo jau senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai. Archeologai yra radę senovinių vonių, jų aprašymų papiruse, molio lentelėse ir kitur.

 

Įdomu, kad Japonijoje gali rasti vonių, kurios išlaikė savo pradinę formą. Netoli ugnikalnio, ten, kur yra karštosios versmės, tiek anksčiau, tiek dabar rinkdavosi žmonės, norėdama apsivalyti ir atgauti vietas. Dabar čia pastatytas sveikatingumo centras su permatomu stogu. Skirtingų dydžio vonios yra pastatytos žemės lygyje. Aplinkui auga medžiai, žydi gėlės, stūkso akmeniniai urvai. Kai kuriose vonioje telpa keli asmenys, daugiausiai penki. Paplaukioti galima čia pat telkšančiame baseine arba pro įspūdingą grotą išplaukti tiesiai į vandenyną. Centro lankytojai prieš maudymąsi šiose vonioje turi nusirengti, nusiprausti su vandeniu ir muilu.

 

Japonų vonios išsiskira gana aukšta vandens temperatūra – iki 50 laipsnių. Japonams lankymasis šiose vonioje – smagi pramoga, kuri dar ir padeda išgydyti peršalimo ligas. Po karštos vandens itin malonu pasinerti į maloniai vėsų vandenyno vandenis.

 

Gydomąsias vonias galima pasiruošti ir patiems namuose. Svarbu, kad po vonios, būtų galima atsipalaiduoti jaukioje patalpoje arba iš karto eiti į lovą. Vonių terapija dažnai siūlo klinikos, ligoninės, sanatorijos. Prieš vonių procedūras rekomenduojama pasitarti su gydytojų. Sergant kai kuriomis ligomis, negalima ilgai gulėti itin karštame vandenyje. Be to, gydytojai patars, kokia vonios ingredientų sudėtis geriausiai tik konkrečiam asmeniui.

 

9 patarimai, kaip paruošti terapinę vonią:

 
  • Vėsioje vonioje, kai vandens temperatūra yra 18 – 33 laipsnių, rekomenduojama gulėti 3 – 5 minutes, kai vargina nuovargis, silpnumas ar išsekimas.
 
  • Šiek tiek šiltesnėse vonioje (34 – 36 arba 37 – 39 laipsnių) 15 – 20 minučių rekomenduojama pagulėti, jei kamuoja irzlumas, nemiga, galvos skausmas, odos ligos (niežulys, neurodermatitas).
 
  • Karštose vonioje rekomenduojama gulėti 5 – 10 minučių. Jos tinka, jei vargina sąnarių skausmas, lėtinės kvėpavimo takų ligos, metaboliniai sutrikimai (nutukimas, podagra), inkstų akmenligės priepuoliai. Vandens temperatūra turi siekti bent 39 laipsnius. Svarbu, kad vandens būtų žemiau širdies lygio. Galvos panardinti taip pat nereikėtų.
 
  • Druskų vonios skiriamos nuo sąnarių, stuburo, periferinių nervų ligų, podagros, nutukimo.
 
  • Šarminės (sodos) vonios skiriamos, siekiant suminkštinti odos raginį sluoksnį.
 
  • Jodo ir bromo vonios skiriamos, kai kamuoja neurologiniai sutrikimai (padidėjęs jautrumas, nemiga, vegetatyvinė kraujagyslių distonija, hipertenzija, galvos smegenų aterosklerozė, po traumų ir ligų, jei kamuoja odos ir alerginės ligos ir pan.
 
  • Vonios su kalio permanganatu naudingos, sergant odos ligomis.
 
  • Vonios su augaliniu aliejumi mažina odos sausumą. Prieš maudynes vonioje kūną galima išsitepti aliejų mišiniu ir po to 10 – 15 minučių pagulėti šiltame vandenyje.
 
  • Vonia su apelsinų žievelėmis švelniai valo ir atgaivina odą.