Ar nėščiųjų vitamino D trūkumą galima sieti su išsėtinės sklerozės, diabeto, šizofrenijos, celiakijos, autizmo ir astmos atsiradimu? Pasaulyje kasmet vis daugiau žmonių diagnozuojamos šios ligos, todėl ilgus dešimtmečius mokslininkai bando atrasti priežastis, kurios sukelia šią ligą.

 

Mes vis daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, o tai reiškia, kad negauname pakankamai vitamino D. Tai ypač pavojinga mažiems vaikams, kuriems gresia skausminga, kaulus pažeidžianti liga – rachitas.

 

2004 metais žymus britų epidemiologas Richardas Dollas kartu su kitais mokslininkais nustatė ryšį tarp rūkymo ir plaučių vėžio. Tęsdamas tyrimus jis taip pat pastebėjo, kad žmonės, kurie vartojo vitamino D papildus, gyveno ilgiau.

 

Šiandien gydytojai dažniausiai rekomenduoja kasdien šiek tiek laiko praleisti natūralioje Saulės šviesoje, o motinos pienu maitinamiems kūdikiams nuo pirmųjų mėnesių vartoti vitaminą D. Svarstoma, kad galbūt šį vitaminą turėtų vartoti visos nėščios moterys, norėdamos išvengti tokių grėsmingų ligų kaip išsėtinė sklerozė, diabetas, šizofrenija, astma ir kai kurių tipų vėžys. Ankstyvoje stadijoje maisto papildas gali būti vartojamas ligai gydyti.

 

Pastebėta, kad vaikai, gimę žiemos pabaigoje, yra labiau linkę sirgti išsėtine skleroze nei gimę rudenį, nes žiemą yra mažiau natūralios Saulės šviesos. Remiantis šia prielaida, manoma, kad vitaminas D gali užkirsti kelią ligoms.

 

Saulė aktyviausia birželio ir liepos mėnesį, tačiau gali prireikti net trijų mėnesių, kol vitaminas D patenka į kraujotaką ir tampa aktyvus. Dėlto vitamino D maksimumas kraujyje fiksuojamas maždaug rugsėjo mėnesį. Spalį ir lapkritį gimę kūdikiai dažniausiai turi daugiau vitamino D paskutiniais mėnesiais motinos gimdoje negu gimę kitu laiku. Būtų galima teigti, kad nuo gimimo datos priklauso polinkis į tam tikras ligas. Išsamūs asmenų virš 30 metų tyrimai Europoje, Kanadoje ir Australijoje patvirtina ryšį tarp gimimo dienos ir polinkio sirgti tam tikromis ligomis.

 

Manoma, kad išsėtinė sklerozė labiausiai paplitusi Šiaurės Škotijoje, debesuotose Orknio salose. Čia vienai iš 150 moterų yra diagnozuojama ši liga. Anksčiau išsėtinė sklerozė būdavo dažniau nustatoma žmonėms, gyvenantiems Šiaurės, o ne Pietų Europoje. Tačiau dabar daugelis žmonių iš kaimų persikraustė gyventi į miestus ir vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl liga diagnozuojama ir saulėtuose kraštuose. Taip pat didelis sergamumas tuose saulėtuose ir šiltuose musulmoniškuose kraštuose, kuriose moterys priverstos dengti visą kūną, net veidą slėpti po šydu.