Filosofai, sociologai, ekologai ir kiti specialistai teigia, kad žmonės vis labiau tolsta nuo savo prigimties ir pasineria į besaikį vartojimą, malonumų paieškas bei natūralaus grožio keitimą dirbtiniu. Liūdniausia, kad dėl to kenčia nekalti gyvūnai – jie išnaudojami, kad patenkintų žmogaus poreikius ir gyvenimą paverstų patogesniu.

 

Zoologijos sodai – įkalinimas dėl švietimo?

Zoologijos soduose esantys gyvūnai priversti gyventi mažose erdvėse, vieniši arba mažomis grupelėmis. Jiems trūksta judėjimo laisvės, bendravimo ir natūralios aplinkos. Gyvūnus vargina ne tik blogos gyvenimo sąlygos, bet ir tolimos keliones. Kartais skirtingų šalių sodai keičiasi egzotinių rūšių gyvūnais, juos tenka transportuoti. Graudu, kad nelaisvėje gyvūnų poravimasis ir jauniklių vados sulaukimas laikomas beveik stebuklu, apie kurį pranešama televizijoje ir spaudoje. Zoologijos sodų atstovai dažnai teisinasi, kad gamtoje tiek suaugę gyvūnai, tiek jų jaunikliai susiduria su pavojais ir jiems gresia išnykimas. Tačiau statistika rodo, kad tik maža dalis nelaisvėje laikomų rūšių yra nykstančios ir reikalauja globos. Zoologijos sodų steigėjai tvirtina, kad jų įstaigos yra svarbi vaikų švietimo dalis. Tačiau ar aptvaruose matomi gyvūnai formuoja tinkamą požiūrį? Kokie vaikai auga – gerbiantys gyvybę ir manantys, kad kiekviena būtybė turi teisę į laisvę ar tikintys, kad gyvūnai gali tenkinti tik jų poreikius?

 

Cirkai – pramoga žmonėms, kankynė gyvūnams

Europos Sąjungoje gyvūnus dresuoja apie 1000 cirkų. Jie patiria daugiau nepatogumų negu zoologijos sodų gyventojai. Cirko gyvūnai beveik visą laiką praleidžia ankštuose narvuose, kuriuose sunkiai įmanoma pajudėti, o kartais netgi apsisukti ar atsigulti. Likusią laiko dalį jie būna žiauriai dresuojami. Dėl tokio elgesio sutrinka jų psichinė būsena, elgesys tampa nenuspėjamas. Turbūt daugelis girdėję pranešimus apie iš cirko pasprukusius dramblius, kurie agresyviai puldinėja ir trypia kelyje sutiktus žmones. Tokie įvykiai neturėtų stebinti –  gyvūnai yra išprovokuojami. Natūralios aplinkos nebuvimas ir dresavimas taip pat susilpnina gyvūnų imunitetą, jie lengviau suserga infekcinėmis ligomis, dažnai turi virškinimo sutrikimų, gyvena žymiai trumpiau negu jų gentainiai laisvėje. Didelį mirtingumą lemia ir avarijos, vandens trūkumas.

 

Delfinariumai – elgesio sutrikimus sukeliantys gniaužtai

Daugybė žmonių vis dar žavisi delfinariumais, kuriuose krykštaujantys žinduoliai pliuškenasi su neįgaliais vaikais. O kur dar pasirodymai, kai delfinai šokinėja iš vandens, nosimi mušinėja kamuolius, ploja pelekais. Pasak gyvūnų teisių gynėjų ir kai kurių mokslininkų, tuo nederėtų žavėtis. Tikrieji šių gyvūnų poreikiai – gyventi būriais, medžioti ir kasdien nuplaukti didžiulius atstumus. Tokių galimybių niekada nebus net moderniausiuose baseinuose. Blogą delfinų savijautą rodo sutrikęs, agresyvus elgesys, netgi savižudybės atvejai. Į stiklinio narvo sienas atsimušančios garso bangos dirgina gyvūnų nervinę sistemą. Kai kurie specialistai tvirtina, kad populiari delfinų terapija yra mitas, nes svarbiausią vaidmenį atlieka ne patys gyvūnai, o vanduo. Jame vaikai lengviau atsipalaiduoja, o tai, norint pasveikti, labai svarbu.

 

Naminių gyvūnėlių mados – egoistiškas gamtos dėsnių laužymas

Dažnai manoma, kad naminių gyvūnėlių auginimas ir priežiūra yra vienas puikiausių būdų gerbti gyvūnų teises. Tačiau nesusimąstoma, kad tokia priežiūra gali būti patraukli ir priimtina žmonėms, o ne gyvūnams. Kartais augintinis pasirenkamas neatsižvelgiant į gyvenimo sąlygas, nepaisant konkrečiai rūšiai ar veislei būdingų poreikių. Pavyzdžiui, Sibiro haskių veislės šunys auginami daugiabučiuose ir keletą kartų per dieną pavedžiojami. Bet tikroji šių šunų prigimtis yra didelių atstumų bėgimas ir krovinių tempimas. Siaubą kelia gyvūnų mados ir žmonių poreikius tenkinančios priemonės. Pavyzdžiui, silikoniniai katėms skirti nagai. Juk poreikis draskyti ir galąsti nagus yra įgimtas. Nagai padeda atlikti daugybę funkcijų. Viena jų – teritorijos ženklinimas, kai draskant paviršių ant jo patenka tarp letenėlių pagalvėlių esančiose liaukose gaminamas sekretas. Tačiau daugumos manymu, silikoninės „apsaugos“ yra puiki išeitis – katės ne tik nustoja draskytis, bet ir džiugina akis spalvotais nagučiais… Dar vienas gyvūnų teisių gynėjus piktinantis sprendimas – šuns kailio dažymas. Ši mada vyrauja ir Lietuvoje. Tokį darbą dirbantys kirpėjai tvirtina, kad kailio dažymui naudojami šunims skirti, amoniako neturintys dažnai, taigi žalos nėra. Tačiau amoniakas – ne vienintelė dažų gamyboje naudojama kenksminga medžiaga. Be to, gyvūnas patiria didelį stresą, ir jam pačiam spalvotas kailis visiškai nereikalingas.

 

Gyvūnai išnaudojami pačiomis įvairiausiomis priemonėmis

Minėti gyvūnų išnaudojimo pavyzdžiai – tik lašas jūroje. Visų atvejų išvardinti tikriausiai neįmanoma. Kai kur yra normalu nusukti vištai galvą ir dar paleisti palakstyti, stebėti bulių, šunų ar gaidžių kautynes, gyvūnų pjudymą šunimis. O kur dar medžioklė, žvejybą ar kasdienis įprotis valgyti mėsą. Mokslinėse laboratorijose nuolat vykdomi eksperimentai su pelėmis, laboratorinėmis žiurkėmis, jūrų kiaulytėmis, šimpanzėmis ir kitais gyvūnais. Tai yra žmogaus bandymas visą pasaulį paversti žaidimų aikštele ir jai vadovauti. Įdomu viena – kaip ilgai tęsis žmogaus karaliavimas, gamtos dėsnių laužymas, nemokėjimas gerbti ir tausoti supančią aplinką?..

 

Tai įdomu:

  • Meksikoje, Kinijoje ir Korėjoje išnaudojama daugiausia gyvūnų.
  • Suomijoje, Švedijoje ir Austrijoje cirko pasirodymuose draudžiama naudoti laukinius gyvūnus.
  • Pasibaigus JAV pilietiniam karui (apie 1860 m.), išpopuliarėjo šunų kautynės. Tai tapo viena pagrindinių policininkų ir ugniagesių pramogų.
  • Manoma, kad gaidžių kautynės atsirado Indijoje apie 2000 tūkst. m. pr. m. e.
  • 121 iš 180 JAV teisės mokyklų studentams vedami kursai apie gyvūnų teises.
  • Apie gyvūnų teises buvo samprotaujama jau antikos laikais. Gyvūnų teisių gynėjų gretoms priklauso tokie filosofai kaip Plutarchas, Pitagoras ir Teofrastas.
  • Kiekvienas metais JAV laboratorijose žūsta daugiau negu 100 mln. eksperimentams naudojamų gyvūnų.
  • Apie 90% pasaulyje mėsai auginamų viščiukų broilerių negali normaliai vaikščioti, nes dėl greitesnio augimo pakeista jų genetika.
  • Egzotiniai gyvūnai prekybai dažnai paimami tiesiai iš laukinės gamtos, kurioje užaugo. Patirtas stresas dažnai tampa ankstyvos mirties priežastimi.

Irmina Žukauskaitė