Šiuolaikinis tempas verčia nuolat prisitaikyti prie naujų iššūkių. Nors stresas yra natūrali žmogaus reakcija, specialistai perspėja, kad problema kyla tuomet, kai organizmas negeba grįžti į ramybės būseną. Tokiu atveju ima sutrikti nervų sistemos pusiausvyra. Nuo emocinės savijautos ir darbingumo iki miego, virškinimo ar santykių – nervų sistemos būklė tyliai formuoja kasdienio gyvenimo kokybę. Kaip suprasti, kad jai reikia daugiau dėmesio, ir kas iš tiesų padeda atkurti pusiausvyrą?

 

Organizmo „valdymo centras“Medical,Worker,Touching,With,Virtual,Human,Brain,With,Healthcare,Medical

 

Autonominė nervų sistema veikia nepriklausomai nuo mūsų valios. Ji sudaryta iš dviejų pagrindinių dalių – simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos. Simpatinė sistema mobilizuoja organizmą: padažnėja širdies plakimas, pakyla kraujospūdis, į kraują išsiskiria adrenalinas ir kortizolis. Tokia reakcija būtina pavojingose situacijose, tačiau neturėtų tapti nuolatine būsena.

 

Priešingai veikia parasimpatinė nervų sistema – ji lėtina širdies ritmą, gerina virškinimą, skatina audinių atsistatymą ir padeda organizmui pereiti į ramybės režimą. Sveika nervų sistema nuolat lanksčiai persijungia tarp šių dviejų būsenų, tai priklauso nuo aplinkybių.

 

Pasak amerikiečių neuromokslininko Stepheno Porgeso, sukūrusio polivagalinę teoriją, svarbiausias sveikos nervų sistemos požymis – ne nuolatinė ramybė, o gebėjimas po streso greitai sugrįžti į saugumo ir atsipalaidavimo būseną.

 

Išsibalansavimo požymiai

 

Nervų sistemos disbalansas retai pasireiškia vien nerimu. Kur kas dažniau simptomai apima visą organizmą. Vienas dažniausių požymių – nuolatinis nuovargis. Žmogus jaučiasi išsekęs net po ilgo miego. Kitas signalas – sunku atsipalaiduoti. Net ilsintis mintys sukasi apie darbus, o kūnas išlieka įsitempęs. Psichologai taip pat išskiria padidėjusį dirglumą, emocinį jautrumą, nekantrumą, dažną nerimą be aiškios priežasties, prastesnę koncentraciją ir atmintį. Daugelis pastebi, kad tampa jautresni triukšmui, ryškiai šviesai ar dideliam žmonių kiekiui.

 

Fiziniai simptomai ne mažiau svarbūs. Tai gali būti įtampos galvos skausmai, kaklo ar pečių raumenų sustingimas, virškinimo sutrikimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, miego problemos. Tyrimai rodo, kad žarnyno ir smegenų ryšys itin glaudus, todėl ilgalaikis stresas dažnai pasireiškia ir virškinimo sistemos negalavimais.

 

Griauna gyvenimo kokybę

 

Kai nervų sistema ilgą laiką negauna galimybės atsigauti, organizmas ima eikvoti energijos atsargas. Žmogui darosi sunkiau priimti sprendimus, mažėja kūrybiškumas, silpnėja dėmesio koncentracija. Harvardo medicinos mokyklos specialistai pabrėžia, kad lėtinis stresas didina širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, nerimo sutrikimų, II tipo diabeto bei miego sutrikimų riziką. Ilgainiui nuolatinis padidėjęs kortizolio kiekis gali silpninti imuninę sistemą ir skatinti uždegiminius procesus organizme.

 

Ne mažiau nukenčia ir tarpusavio santykiai. Kai nervų sistema nuolat veikia grėsmės režimu, žmogus tampa impulsyvesnis, sunkiau atpažįsta kitų emocijas, dažniau konfliktuoja ir greičiau išsenka bendraudamas.

 

Šiuolaikinė gyvensena – iššūkis organizmui

 

Žmogaus nervų sistema evoliuciškai prisitaikė prie trumpalaikių grėsmių, tačiau ne prie nuolatinio informacijos srauto. Šiandien daugelis vos pabudę tikrina telefoną, dirba atlikdami kelias užduotis vienu metu, retai ilsisi be ekranų ir nuolat susiduria su neigiamomis naujienomis. Neuromokslininkai pastebi, kad smegenims sunku atskirti realų pavojų nuo nuolatinio informacinio triukšmo. Dėl to simpatinė nervų sistema aktyvuojama vis dažniau, o parasimpatinei lieka vis mažiau laiko atlikti svarbiausią funkciją – atkurti organizmo pusiausvyrą.

 

Prie disbalanso prisideda ir miego trūkumas, mažas fizinis aktyvumas, nereguliarus darbo ir poilsio režimas, emocijų slopinimas, ilgalaikės psichologinės traumos.

 

Kas iš tikrųjų padeda?

 

Moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviausi sprendimai dažnai yra paprasčiausi, tačiau svarbiausia – jų reguliarumas. Pirmoje vietoje specialistai mini miegą. Nacionalinio miego fondo duomenimis, daugumai suaugusiųjų reikia 7–9 val. kokybiško nakties miego. Jo metu normalizuojasi streso hormonų lygis, stiprėja emocijų reguliavimo mechanizmai ir atsistato smegenų veikla.

 

Ne mažiau svarbus fizinis aktyvumas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 150 min. vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę. Tyrimai rodo, kad reguliarus vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu mažina nerimo simptomus ir gerina nervų sistemos atsparumą stresui.

 

Vis daugiau dėmesio sulaukia kvėpavimo pratimai. Lėtas diafragminis kvėpavimas aktyvina klajoklį nervą – vieną svarbiausių parasimpatinės nervų sistemos elementų. Dėl to lėtėja širdies ritmas, mažėja kraujospūdis ir organizmas greičiau pereina į atsipalaidavimo būseną.

 

Naudos teikia buvimas gamtoje. Japonijoje atlikti tyrimai apie vadinamąsias miško maudynes parodė, kad net trumpas pasivaikščiojimas žaliojoje aplinkoje mažina kortizolio koncentraciją, gerina nuotaiką, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.

 

Svarbus ir socialinis ryšys. Saugūs santykiai, artimųjų palaikymas ir nuoširdus bendravimas padeda nervų sistemai gauti signalą, kad aplinka yra saugi. Vienatvė laikoma vienu iš lėtinio streso rizikos veiksnių.

 

Kada verta kreiptis pagalbos?

 

Jeigu nuovargis, nerimas, nemiga ar kiti simptomai tęsiasi kelis mėnesius, trukdo dirbti, palaikyti santykius ar džiaugtis kasdieniu gyvenimu, vien gyvensenos pokyčių gali nebeužtekti. Tokiu atveju verta kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ar gydytoją psichiatrą. Ankstyva pagalba padeda ne tik sumažinti simptomus, bet ir užkerta kelią rimtesniems psichikos bei fizinės sveikatos sutrikimams.

 

Nervų sistemos pusiausvyra nėra būsena, kurią pasiekiame kartą ir visiems laikams. Tai nuolatinis organizmo gebėjimas prisitaikyti prie kasdienių iššūkių ir po jų sugrįžti į ramybės būseną. Kuo daugiau dėmesio skiriame kokybiškam miegui, judėjimui, poilsiui ir artimiems ryšiams, tuo didesnė tikimybė, kad mūsų organizmas gebės ne tik atlaikyti stresą, bet ir greitai atsigauti. Būtent ši savybė šiandien laikoma vienu svarbiausių geros psichologinės ir fizinės sveikatos rodiklių.

 

Autorė Jūratė Survilė