„Patikimiausias būdas gerai auginti vaikus – tai padaryti juos laimingus“, – sakė rašytojas Oscaras Wilde‘as. Jaunų tėvų pečius užgula nepasitikėjimas, atsakomybė, baimė klysti. Laimei, galima mokytis ir auginti reikalingas kompetencijas.

 

Domėtis ir kaupti žiniasCloseup,Of,Pregnant,Couple,Carrying,Small,Baby,Shoes,While,Holding

 

Žinia, kad aplankys gandrai, gali apversti gyvenimą aukštyn kojomis, ypač pirmą kartą. Ir nesvarbu, jog pora planavo ir ruošėsi vaikelio atėjimui. Laukimas neatsiejamas nuo dviprasmiškų jausmų – susijaudinimo, laimės, taip pat baimės ir nepasitikėjimo. Anot knygos „It‘s Not Complicated“ autorės Alyshos Price, normalu nerimauti. Daugelis jaunų porų nesijaučia pasiruošę būti tėvais, tačiau yra būdų, kaip žingsnis po žingsnio sustiprėti psichologiškai. Devyni mėnesiai – tiek laiko būsimi tėvai rengiasi atsakingiausiam darbui gyvenime.

 

Londono karališkojo koledžo (Jungtinė Karalystė) apklausos rodo, kad daugelis tėvų nežino, ko tikėtis, kai kalbama apie auklėjimą, todėl bijo nežinomybės. Tokiu atveju padeda savišvieta: knygos ir seminarai apie nėštumą ir tėvystę. Nesvarbu, ar labiau patinka skaityti straipsnius, klausytis tinklalaidžių, dalyvauti palaikymo grupėse, konsultuotis su ekspertais, būsimiems tėvams naudinga bet kokia informacija. Žinojimas, kokiame vystymosi etape yra vaisius, padeda užmegzti ryšį su kūdikiu prieš jam gimstant. Supratimas, ko tikėtis nėštumo, gimdymo ir kūdikystės etapais, didina pasitikėjimą savimi.

 

Įsitraukti į laukimą

 

Teigiamas nėštumo testas, vaisiaus vaizdas monitoriuje atliekant tyrimą ultragarsu, išgirstas širdies plakimas, vaisiaus judesių pajautimas – pagrindiniai etapai, kurių laukia būsimi tėvai. Aktyvus įsitraukimas ir domėjimasis tuo, kas vyksta su mamos kūnu bei besivystančiu vaisiumi, leidžia mėgautis laukimu, stiprina ryšį su partneriu, natūraliai ruošia būsimiems iššūkiams.

 

A. Price siūlo planą, kaip partneriai galėtų palaikyti vienas kitą ir sąmoningai įsijausti į nėštumą.

 
  • Pasidalinti džiugiomis naujienomis su draugais ir šeima.
  • Kartu lankytis pas gydytojus, ypač atliekant tyrimus ultragarsu. Partneris turėtų atidžiau domėtis moters sveikata ir savijauta.
  • Kalbėtis su šeimos gydytoju, akušeriu ginekologu ir slaugytojomis visais rūpimais klausimais.
  • Savarankiškai domėtis nėštumu, moters fiziologija, vaiko vystymųsi, gimdymo procesu, pogimdyminiu laikotarpiu, žindymu.
  • Lankyti edukacines pamokėles būsimiems tėvams. Jose galima sulaukti atsakymų į rūpimus klausimus, pasidalinti patirtimi, pajausti bendrystę.
  • Kartu lankyti rekreacinius užsiėmimus: baseiną, jogą. Tai sustiprina tarpusavio ryšį.
  • Išsirinkti gimdymo namus, aptarti gimdymo planą.
  • Aktyviai dalintis baimėmis, nerimu ir kitais jausmais. Vyras turėtų būti itin jautrus moters poreikiams ir emocijoms.
  • Iš naujo pasidalinti namų ruošos darbais ir įsipareigojimais, kad sumažėtų moters krūvis.
  • Aptarti ir apsispręsti dėl kūdikio vardo.
  • Pasirūpinti kraiteliu ir kitais reikalingais daiktais, esant galimybei įrengti vaiko kambarį.
  • Užsiimti veikla, kuri skatina ryšį su kūdikiu: kalbėti ir skaityti pilveliui, klausytis muzikos, dainuoti ir pan.
  • Jei vyras ir moteris negyvena kartu, tačiau planuoja dalintis tėvystės pareigomis, aptarti finansinę atsakomybę, kartu praleidžiamo laiko grafiką.
 

Priimti gyvenimo permainas

 

„Tėvystė yra atsakomybė 24 val. per dieną, 7 dienas per savaitę. Tai labai skiriasi nuo bet kurio kito vaidmens, kurį kada nors turėjote, pavyzdžiui, būti dukra ar sūnumi, broliu ar seserimi, draugu, darbuotoju“, – perspėja A. Price. Iki kūdikio gimimo pagrindinę vietą galvoje užima asmeniniai poreikiai, mintys ir norai. Viskas pasikeičia tapus tėvais, kai reikia prisiimti atsakomybę už bejėgį ir visiškai priklausomą mažylį.

 

Susitaikyti, kad viskas bus kitaip, nėra lengva ir gali užtrukti. Tėvystės trenerė rekomenduoja rašyti dienoraštį, fiksuoti mintis, nerimą, baimes. Pagerės pasikalbėjus su tėvais ar draugais, auginančiais mažus vaikus. Žmonės, kurie turi panašios patirties, gali papasakoti, kaip susitvarkė su pareigomis, derina tėvystę su karjera. „Jeigu abejojate, ar gebėsite susidoroti su visais pokyčiais, svarbu suprasti, kad keičiantis gyvenimui, natūraliai keičiamės patys. Kai kurie žmonės, susilaukę kūdikio, pirmą kartą supranta, ką iš tiesų reiškia besąlyginė meilė. Ši šviesa nušviečia visą tėvystės kelią ir palengvina sprendimus, kurie anksčiau gąsdino“, – sako A. Price.

 

Sukurti tėvystės viziją

 

„Apmąstykite savo vaikystės akimirkas, ką gero atsinešėte į suaugusiojo gyvenimą, už ką esate dėkingi tėvams. Tai padės iš naujo išgyventi patirtį, tačiau analizuojant situacijas ne vaiko akimis, o stebėtojo“, – siūlo A. Price. Naudinga apgalvoti, kaip tėvų auklėjimo modelis lėmė asmenybės formavimąsi. Įvertinus poveikį lengviau nuspręsti, kokiais tėvais būti savo vaikui. „Šeimos pavyzdys ne tik įkvepia, bet ir parodo klaidas, kurių nenorėtumėte kartoti“, – pabrėžia specialistė. Sąmoningesnis požiūris į tėvystę padeda atrasti sveiką auklėjimo stilių.

 

Rekomenduojama įsivaizduoti save įvairiose situacijose. „Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad pirmą kartą laikote vaiką, girdite, kaip jis juokiasi, vedate už rankos. Taip pat galite pagalvoti apie mažiau žavingus tėvystės aspektus: maitinimą, maudymą, sauskelnių keitimą. Galvokite apie iššūkius, kurių gali kilti, ir kaip į juos reaguosite“, – savo knygoje rašo A. Price. Įvairių scenarijų vizualizacija padeda psichologiškai pasiruošti ir nusiraminti.

 

Atsisakyti lyčių vaidmenų

 

„Vienas sunkiausių dalykų, susijusių su tėvyste, yra visuomenės stereotipai, kokį vaidmenį turėtų atlikti moteris, kokį – vyras. Jeigu į šeimą perkeliamas neišsakytas lūkestis, gali kilti tarpasmeninių nesutarimų. Mama perdegs viena rūpindamasi vaiku ir namais, o tėvas susikoncentruos tik į darbą ir finansinį aprūpinimą“, – atkreipia dėmesį A. Price. Būti tėvais reiškia dalytis visomis pareigomis, o krūvio proporcijas nustato kiekviena pora individualiai. Gimus kūdikiui, moters indėlis į šeimos biudžetą gali būti lygus nuliui, tačiau tai nereiškia, jog galima užkrauti buities darbus. Kita vertus, vyras turi puikias galimybes įsitraukti į vaiko priežiūrą vakarais. Tėvystės konsultantė rekomenduoja kalbėtis, stengtis suprasti vienam kito poreikius, dalintis užduotimis. Abu tėvai gali būti vaikui globėjai, mokytojai, gynėjai. Naudinga atsisakyti naratyvo, kas daro moterį gera mama, o vyrą – geru tėvu, pakeisti stigmą apie stereotipinius lyčių vaidmenis. „Kurkite savo šeimos viziją ir patirtį. Gyvenkite taip, kaip jums geriausia“, – siūlo A. Price.

 

Kelti sau realius lūkesčius

 

Nors tėvystė – džiaugsminga ir prasminga, tačiau ne visada lengva. Pirmieji metai gali būti ypač sudėtingi, kai vargina stresas, nuovargis, miego stoka, tenka adaptuotis prie pakitusio gyvenimo ritmo, mokytis naujų dalykų. Svarbu savęs neteisti ir nekritikuoti.

 

JAV psichologų tyrimai atskleidė, kad pogimdyminės depresijos simptomus jaučia ne tik moterys, bet ir 21 % vyrų. Sunkiausias etapas – pirmi 12 mėnesių. „Nors filmuose ir socialinėje žiniasklaidoje kūdikiai vaizduojami kaip tobuli, o naujai iškepti tėvai – laimingi, realybė ne visada tokia. Kai kurios dienos gali būti lyg lengvas vėjelis, kai sekasi atlikti viską, ką ketinote. Kitos dienos gali atrodyti kaip sunki kova. Svarbu, kad lūkesčiai būtų realistiški“, – pataria A. Price. Svarbiausia prisiminti, kad vaikai greitai auga. Pirmųjų metų iššūkiai pasimirš ir atsiras vis daugiau laiko bei jėgų veikloms, kurios buvo aktualios anksčiau.

 

Ieškoti palaikymo

 
  • Partneris. Iš anksto atvirai ir nuoširdžiai diskutuoti apie tėvystės vaidmenis bei auklėjimo stilių. Suderinti lūkesčius ir nuspręsti, kaip paskirstyti užduotis ir atsakomybes. Aptarti būdus, kaip vienam kitą palaikyti sunkiu momentu ir padėti.
  • Draugai ir šeimos nariai. Nesigėdyti prašyti pagalbos. Iš anksto paklausti, kokias užduotis jie galėtų atlikti. Nebūtina susieti su vaiko priežiūra. Buitį palengvins net mažos smulkmenos: šuns vedžiojimas, apsipirkimas, maisto ruošimas, kambarių tvarkymas.
  • Kiti tėvai. Kaimynai ar nauji pažįstami, sutikti tėvystės mokymuose ar socialinių tinklų grupėse, suteikia ne tik supratimo, įkvėpimo, bet ir praktiškų patarimų. Išgirdus įvairias patirtis lengviau suvokti, kad šeimos, auginančios mažus vaikus, susiduria su panašiomis problemomis.
  • Medicinos personalas. Sveikatos priežiūros komanda, kurią sudaro šeimos gydytojas, ginekologas, akušerė ar slaugytoja, rūpinasi mama ir kūdikiu, todėl gali atsakyti į rūpimus klausimus. Žinios reiškia pasitikėjimą ir ramybę.
  • Psichologas. „Daugelis augo su tėvais, kurie mokė nerodyti emocijų ir pažeidžiamumo, o gal naudojo emocinį smurtą ir auklėjo autoritariškai. Tuomet tėvystė gali kelti daugiau baimių ir nemalonių asociacijų. Verta padirbėti su asmeniniu psichologu ir išsigryninti jausmus. Psichologinė pagalba būtina, jeigu vienas iš tėvų arba abu jaučia depresijos simptomus“, – sako A. Price.
 

Autorė Jurgita Ramanauskienė