Šių metų liepą muzikos pasaulį sukrėtė skaudi žinia – eidama 75-uosius po staiga pablogėjusios sveikatos ir skubios žarnyno operacijos amžinybėn iškeliavo viena ryškiausių roko ikonų Bonnie Tyler. Dainininkė pastaruosius mėnesius leido viloje Algarvės regione, kur planavo ramų poilsį prieš būsimus koncertus. Tačiau netikėta medicininė komplikacija nutraukė legendos gyvenimo stygą.

 

Mergina iš angliakasių kaimelio Stuttgart,,Germany,-,March,24:,Singer,Bonnie,Tyler,Live,In

   

Velse, Skjueno pramoniniame miestelyje, 1951 m. birželio 8 d. gimė mergaitė, kuriai tėvai suteikė Gaynor Hopkins vardą. Ji augo šešių vaikų šeimoje, finansiniai ištekliai buvo riboti, tačiau dvasinio peno niekada netrūko. Tėvas buvo vietos angliakasys, o mama – didžiulė operos ir klasikinės muzikos gerbėja, gebėjusi sukurti tikrą meno oazę. Muzika jų namuose skambėjo nuo ryto iki vakaro. Nuo pat mažens Gaynor supo įvairiausi garsai – nuo Elvio Presley, Franko Sinatros iki galingų operos arijų. Būsimoji žvaigždė pirmuosius vinilinius muzikos įrašus pirkdavo už sunkiai sutaupytus kišenpinigius. Šeimoje besąlygiškai palaikyta kūrybinė laisvė, todėl niekas nesistebėjo, kai paauglė pradėjo dainuoti vietiniame chore, bažnyčioje ir kultūros centre, kur visi žavėjosi drąsa ir natūraliu talentu. Tačiau tikrasis kelias į didžiąją sceną pareikalavo kardinalių pokyčių, nes tuometinė prodiuserių sistema diktavo griežtas taisykles. Kai jaunoji dainininkė pasirašė pirmą rimtą sutartį su įrašų kompanija, prodiuseriai pastebėjo, kad jos tikrasis vardas ir pavardė skamba pernelyg kasdieniškai ir neįsimintinai. Be to, tuo metu Didžiojoje Britanijoje jau sparčiai garsėjo kita Velso dainininkė Mary Hopkin, todėl vadybininkai bijojo suklaidinti rinką. Mergina nenorėjo prarasti identiteto, tačiau suprato verslo logiką. Vieną vakarą ji tiesiog paėmė vietinį laikraštį, pradėjo naršyti puslapius ir popieriaus lape derinti įvairius vardus bei pavardes. Po ilgų paieškų sujungė du elementus į vieną skambų, elegantišką, bet kartu tvirtą derinį – Bonnie Tyler. Tai buvo ne tik naujas vardas, bet ir oficialus pasaulinės poproko legendos gimimas.

 

Kelio į šlovę pradžia

 

Jaunoji Bonnie profesionalią karjerą pradėjo nuo žemiausių laiptelių. Beveik septynerius metus dainavo Svonsio miesto naktiniuose klubuose, užeigose ir jūreivių baruose su grupe „Bobbie Wayne & The Dixies“. Tai buvo emociškai ir fiziškai sekinantis darbas: tekdavo dainuoti po 4–5 val. per naktį prirūkytose, triukšmingose ir pavojingose erdvėse, kur publika reikalavo tik žinomų kūrinių. Būtent per vieną tokį pasirodymą ją atsitiktinai pastebėjo talentų ieškotojas Rogeris Bellas. Jis įžvelgė merginoje nenušlifuotą deimantą ir pakvietė į Londono įrašų studiją. Pirmieji singlai sulaukė vietinio radijo dėmesio, tačiau tikrasis lūžis įvyko dėl netikėtos, dramatiškos ir, atrodytų, karjerą turėjusios sugriauti priežasties.1977 m. dainininkei prasidėjo rimtos gerklų problemos, aptikta mazgelių ant balso stygų. Gydytojų verdiktas buvo negailestingas – reikalinga skubi operacija. Po intervencijos medikai jai griežtai prisakė šešias savaites tylėti, net nešnabždėti, kad audiniai tinkamai sugytų. Tačiau emocinga, energinga ir impulsyvaus būdo Bonnie nesilaikė šio nurodymo. Vieną dieną, namuose ištikta stiprios frustracijos ir streso, tiesiog nesusilaikiusi garsiai suriko. Šis taisyklės pažeidimas visam laikui pakeitė jos anatomiją – kai vėl pamėgino dainuoti, vokaliniame diapazone atsirado tas gergždžiantis ir neįtikėtinai šiurkštus tembras, vėliau tapęs dainininkės vizitine kortele. Pati atlikėja iš pradžių išsigando, kad karjera baigta, tačiau įžvalgūs prodiuseriai suprato, jog tai taps milžinišku privalumu. Netrukus pasirodęs singlas „It‘s a Heartache“ su naujuoju vokalu tapo milžinišku hitu abiejose Atlanto pusėse, o tarptautinė žiniasklaida dainininkę iškart praminė moteriškuoju Rodu Stewartu ir velnišku roko angelu.

 

Meilė visam gyvenimui ir pinigai

 

Pramogų pasaulio žvaigždžių santuokos dažnai trunka vos kelerius metus ar net mėnesius. Tačiau B. Tyler asmeninis gyvenimas buvo reta išimtis. Dar prieš tapdama pasauline garsenybe, viename Svonsio klube sutiko Robertą Sullivaną – nekilnojamojo turto vystytoją ir buvusį olimpinį dziudo imtynininką, kuris atstovavo Didžiajai Britanijai 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse. Pora susituokė 1973-iųjų liepą ir kartu laimingai nugyveno daugiau nei penkis dešimtmečius, abu demonstruodami pavydėtiną ištikimybę ir tarpusavio supratimą. Užsienio spauda dažnai klausdavo Bonnie paslapties, kaip išlaikyti santykius šou verslo liūne, o ji visada atsakydavo paprastai: „Mes esame geriausi draugai ir visur keliaujame kartu.“ Nors sutuoktiniai išgyveno skaudžią asmeninę dramą, kai 39-erių Bonnie patyrė persileidimą ir jie nesusilaukė biologinių vaikų, ši netektis tik dar labiau sustiprino dvasinį ryšį. Robertas tapo jos gyvenimo uola, patarėju ir žmogumi, padėjusiu suvaldyti milžiniškus pinigų srautus. Tvarkydami finansinius reikalus pasižymėjo retu talentu pramogų pasaulyje – praktiškumu ir įžvalga. Uždirbtus milijonus iš autorinių teisių ir koncertinių turų pora investavo ne į trumpalaikę prabangą, narkotikus ar subyrėjusius projektus, o į stabilų nekilnojamąjį turtą. Jie įsigijo vertingų žemės sklypų ir namų gimtajame Velse, prabangų butą Londone, o 9-ajame dešimtmetyje atrado magišką Algarvės regioną Portugalijoje. Ten, ant vandenyno kranto, nusipirko didžiulę vilą, kurią bėgant metams pavertė moderniais, jaukiais namais. Būtent čia Bonnie praleido paskutines gyvenimo dienas. Protingos investicijos leido atlikėjai išlikti nepriklausomai nuo muzikos industrijos vadovų spaudimo – ji koncertuodavo, leisdavo albumus ir dalyvaudavo televizijos šou tik tada, kai pati to nuoširdžiai norėdavo. Be to, garsėjo kaip dosni filantropė: užsienio žiniasklaida po jos mirties prisiminė ilgametę, tylią paramą vaikų ligoninėms, gyvūnų prieglaudoms ir neįgaliųjų centrams Velse.

 

„Grammy“ aukštumos ir nemarus talentas

 

9-ajame dešimtmetyje Bonnie Tyler vardas įrašytas į pasaulinės muzikos elitą auksinėmis raidėmis. Pavargusi nuo švelnesnio kantri roko stiliaus, kurį jai primetė pirmoji įrašų kompanija, ryžtingai susisiekė su dainų autoriumi Jimu Steinmanu, reikalaudama sukurti kažką monumentalaus, tamsaus ir dramatiško. Bendradarbiavimo rezultatas pranoko visus lūkesčius – 1983 m. pasaulį išvydo šedevras „Total Eclipse of the Heart“. Ši gotikinė roko baladė tiesiog susprogdino pasaulinius muzikos topus, pasiekdama pirmą vietą JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Prancūzijoje. Parduota daugiau nei 6 mln. kopijų tiražu. Kūrinys pelnė dvi prestižines „Grammy“ nominacijas ir visiems laikams įtvirtino atlikėjos vardą popkultūros istorijoje. Netrukus pasirodė kitas hitas „Holding Out for a Hero“, įrašytas kultiniam kino filmui „Pamišę dėl šokių“ (Footloose), kuris iki šių dienų išlieka viena labiausiai atpažįstamų, motyvuojančių ir populiariausių dainų pasaulyje. Per neįtikėtinai ilgą penkių dešimtmečių karjerą atlikėja buvo nominuota trims „Brit Awards“ apdovanojimams. 2022 m. už nuopelnus muzikai ir labdarai karalienė Elžbieta II jai įteikė prestižinį Britanijos imperijos ordino kavalierės titulą, kurį Bonnie vadino didžiausiu gyvenimo įvertinimu. B. Tyler nesiruošė išeiti į pensiją – net sulaukusi garbingo amžiaus aktyviai koncertavo visoje Europoje, stebindama gerbėjus nesenstančiu balsu. Kaip teigia užsienio muzikos kritikai, jos mirtis žymi ištisos roko epochos pabaigą.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė