Pats gyvenimas – didelė vertybė

Į aktorės Linos Rastokaitės gyvenimą dainavimas įsiveržė netikėtai ir tapo viena didžiausių dovanų. „Esu be galo dėkinga Dievui ir likimui, kad galiu skleistis teatre, kine ir muzikoje“, – sako talentinga moteris. Šiuo metu Lina su kolegomis ruošia ypatingą koncertinę programą „Kabaretas tarp girnų“ pagal Vytauto Kernagio legendinį albumą.

Lina Rastokaitė, Liusjeno Kulbio nuotrauka.

Kaip kilo idėja sukurti koncertą-spektaklį pagal V. Kernagio albumą „Kabaretas tarp girnų“?

Idėja kilo mano nuostabiam scenos partneriui Jokūbui Bareikiui ir mūsų prodiuseriui Simonui Kareckui. Jokūbas su V. Kernagio programa apvažiavo visą Lietuvą, vėliau surengė areninius pasirodymus „V. Kernagio kodeksas“. Šie koncertai parodė poreikį tokiai muzikai, temų žaismei, kokias kūrė V. Kernagis. Kaip pasakytų pats maestro, didžiulis išalkimas ir bendras pasiutimas dėl jo dainų (šypsosi). Be to, su grupe „Pepper Live“ ir Jokūbu kasmet rengiame kalėdinius teatralizuotus koncertus, su kuriais apvažiuojame Lietuvą: „90-ieji Lietuvoje“, „Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros“ ir kt. Juose skamba įvairi muzika, kalbos, juokas, etiudai, netrūksta ir komedijos prieskonio – panašu į tai, ką darė V. Kernagis „Dainos teatre“, arba… į kabaretą. Taigi, pagalvojome, kodėl negalėtume atgaivinti V. Kernagio „Kabareto tarp girnų“ ir žiūrovams parodyti tą muziką, kuri įrašyta šioje plokštelėje. Labai džiaugiuosi, kad su V. Kernagio šeima palaikome gražius santykius ir turime jų pasitikėjimą kurti naudojant maestro muziką.

Ko žiūrovai gali tikėtis iš šio renginio?

Pats „Kabaretas tarp girnų“ – kūrybiškai įdomus albumas, su daug improvizacijų, tad žiūrovai gali sulaukti netikėtai suskambančių kūrinių, perėjimų iš kabareto į roko, salsos, šiuolaikinės popmuzikos ir kitus ritmus. Gali būti ir pokštų, eilių, siurprizų. Garantuoju, kad sunkiai seksis išsėdėti kėdėse, nes repetuodama visuomet noriu šokti (šypsosi). Dainas atliksime su gyvo garso grupe „Pepper Live“, scenoje bus net šeši muzikantai ir dvi pritariančiosios vokalistės, tikrai didelė prabanga šiais laikais (šypteli). Bus grojama elektrine ir bosine gitaromis, smuiku, akordeonu, klavišiniais, būgnais. Labai tikiuosi, kad energija ir gera nuotaika užkrėsime visus žiūrovus.

Koks jūsų asmeninis santykis su V. Kernagio kūryba?

V. Kernagio kūrybą atradau labai vėlai, nebuvo kaip daugeliui, kad nuo vaikystės žinočiau dainų žodžius, klausyčiausi muzikos. Vėliau gyvenime teko ne kartą pabendrauti su maestro – jo asmenybė man paliko didžiulį įspūdį. Tada atradau jo muziką. Vytautas buvo didis kūrėjais, kai pasižiūri vaizdo įrašus iš jo koncertų – fantastika, ką jis daro.

Ar, jūsų nuomone, muzika būtinai turi nešti tam tikrą žinią, turėti misiją?

Vienas garsiausių lietuvių kompozitorių sakė, kuo skiriasi bardų, aktorių dainavimas nuo kitų atlikėjų. Pasak jo, kai dainuoja aktoriai, nesvarbu, ar kamerinėje aplinkoje, ar arenoje, jie žiūrovų kėdes prisitraukia arčiau scenos… Žiūrint iš aktorinio dainavimo pusės, man svarbu ne tik muzika, harmonija, bet ir žinia. Tuo V. Kernagis ir buvo ypatingas. Šou verslo atlikėjas, įgijęs ir aktoriaus, ir režisieriaus išsilavinimą, gebėjo nešti žinią, pramogą paversti intelektualia ir prasminga. Tai didžiulis talentas, mes su Jokūbu siekiame to paties. Kaip dainuojanti aktorė, stengiuosi kruopščiai atsirinkti kūrinius. Man norisi išlaisvinti savo aktorinį talentą, kad muzikinis kūrinys taptų nedideliu spektakliu, pasakojančiu istoriją, todėl labai svarbus tekstas ir bendra pasirodymo dinamika.

Minėjote, kad koncertas bus nuotaikingas dėl V. Kernagio tekstų, muzikos ir jūsų improvizacijų. Kiek jums svarbus humoro jausmas?

Humoras yra ir skydas, ir priedanga, ir išsigelbėjimas. Tai itin svarbi gyvenimo dalis. Mėgstu pajuokauti. Humoras gali sušvelninti kebliausią, nemaloniausią situaciją, tam tikra prasme išgelbėti. V. Kernagis humorą, saviironiją ir ironiją naudojo kaip ginklą prieš sistemą, ir tai nuostabu. Nedidelės saviironijos, aštresnio humoriuko gali pasitaikyti ir mūsų koncerte (šypsosi).

Kuo skiriasi buvimas scenoje, kai vaidinate ir kai dainuojate? Kaip šios veiklos papildo viena kitą, o gal kažkuri ima viršų?

Mano gyvenime šios veiklos labai banguoja. Tik šiame etape aiškiai suvokiau, ką turiu ir dėl to esu labai laiminga. Dėkoju Dievui ir likimui už galimybes gyvenime turėti ir vaidybą, ir muziką. Žinoma, vienu metu vyravo tik vaidyba, bet staiga įsiveržė ir viską užpildė muzika, koncertai. Dabar toks laikotarpis, kai mano gyvenimą valdo kinas, jo daug, intensyvu ir tiršta. Kai baigsis kinas (tikiuosi, ne visam laikui), vėl pasinersiu į muziką. Visos mano veiklos – svarbios, mielos ir papildančios viena kitą. Tai yra dovana.

Ar turite tradicijų, ritualų, susijusių su scena?

Yra tų ritualų, pavyzdžiui, su Jokūbu turime savo ritualą, po kurio užkaista delnai ir pirštai, suaktyvinami visi nerviniai centrai. Ką konkrečiai darome, neišduosiu. Dažnai prieš koncertus prasidainuoju, atlieku tokį pratimą, kur bliaunu kaip asilas, taip prajuokindama visą kolektyvą (šypsosi). Ritualai man svarbūs, nes padeda susikaupti, įgauti energijos, pažadinti savyje tam tikrą nuotaiką prieš spektaklius, koncertus. Praverčia ir meditacija. Žodžiu, naudojuosi įvairiais įrankiais.

Kokia muzika skamba namuose, automobilyje?

Šiuo metu daugiausia klausausi su repeticijomis susijusios muzika. Man patinka labai įvairi muzika: mielai klausausi klasikos, mėgstu džiazą, būna nuotaika, kai skamba Lotynų Amerikos ritmai, o jei bėgioju, ausinukuose groja klubinė muzika. Viskas priklauso nuo nuotaikos ir veiklos. Ruošdamasi kino filmui ypač daug klausausi, nes muzika iš visų menų greičiausiai pasiekia adresatą ir jį paveikia. Ruošdamasi filmui žinau, ko klausysiuosi, kad pažadinčiau vieną ar kitą emociją, prisiminimus, būsenas. Šiuo metu mano grojaraštyje tikra mišrainė – nuo ispaniškų, itališkų dainų iki kino filmų muzikos. Visai kaip „Kabarete tarp girnų“ (juokiasi).

Kaip geriausiai pailsite, kas padeda atkurti vidinius resursus?

Šiuo metu viskas tikrai intensyvu. Nuo birželio 1 d. kasdien visą mėnesį filmuosiuosi kino filme, o liepos 5 d. Palangos koncertų salėje įvyks „Kabareto tarp girnų“ premjera. Tad dirbu dviem frontais – pirmą dienos dalį skiriu kino filmui, o vakare skubu į kabareto repeticijas. Man patinka intensyviai dirbti, tai suteikia didžiulį malonumą, džiaugsmą ir energiją. Tačiau kūnas kartais neatlaiko tokio tempo, kokį nori palaikyti valia ir vidinė energija. Vieną vakarą parbėgau į namus po kino repeticijos, galvoju, iki vakarinės repeticijos su muzikantais dar apibėgsiu rajoną, pravėdinsiu galvą, po kabareto – dar į šaltą dušiuką. Bet fizinis nuovargis pristabdė. Turėčiau labiau įsiklausyti į organizmą, nes buvimas scenoje veikia ne tik fizinį kūną, bet ir psichiką. Scenoje išgyvename visą emocijų spektrą – ir labai gerų, ir ribinių, negatyvių, visa tai kaupiasi ir nusėda pečiuose, blauzdose, žvilgsnyje. Būtina pailsėti ir tai tikrai darysiu nuo liepos vidurio.

Kokiu gyvenimo šūkiu, pagrindine taisykle vadovaujatės?

Pastaruoju metu stengiuosi atrasti balansą. Pagaliau suvokiau, kad nuvalkiota frazė „pasirūpink savimi“ nėra tokia jau bloga. Jei nori gyventi autentišką gyvenimą, neprimestą kitų, nebūsi labai patogus kitiems, nes kartais reikės pasakyti „ne“, eiti į kompromisus, atsisakyti tam tikrų dalykų. Turiu daug projektų pasiūlymų, jie labai įdomūs, bet suvokiau, kad šią akimirką turiu pasakyti „ne“. Taip pat ypatingiems reikalavimams, kuriuos kelia aplinka, kartais reikia pasakyti „ne, užteks, kiek yra dabar“.

Pastaruoju metu supratau, kad pats gyvenimas – didelė vertybė, ne vien menas ir projektai. Todėl atlaisvinu vietos gyvenimui, šeimai, draugams, širdžiai mieloms veikloms, prasmingiems darbams. Taip bandau išbalansuoti tarp veiklų, gyvenimo ir pasirūpinti savimi.

Autorė Laima Samulė