Socialiniai tinklai – ne vaikams. Taip galima apibendrinti visame pasaulyje kylančią bangą, siekiant griežčiau apriboti galimybę mažamečiams jungtis prie socialinių tinklų. Nors oficialiai t„Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“ ir anksčiau galiojo amžiaus ribojimas, ne viena šalis siekia dar padidinti amžiaus slenkstį, o socialinių tinklų kūrėjus įpareigoti tikrinti naudotojų amžių. „Tele2“ užsakymu kartu su Vilniaus universitetu atliktas tyrimas rodo, kad jauni žmonės dažniau susiduria su priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika.

 

Pirmoji žingsnį žengė AustralijaChild,Sits,On,A,Cloud,Using,A,Tablet,,Surrounded,By

 

Ryškiausias pavyzdys – Australija, kuri 2025-ųjų pabaigoje tapo pirmąja šalimi, uždraudusia socialiniais tinklais naudotis jaunesniems nei 16 m. vaikams. Draudimas apima populiariausias platformas: „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“, „Facebook“, „YouTube“. „Praktiškai tai reiškia, kad platformos turės įdiegti patikimus amžiaus nustatymo mechanizmus, pavyzdžiui, dokumentų ar biometrinių duomenų patikrą, ir blokuoti paskyrų kūrimą bei naudojimą jaunesniems nei 16 m. vartotojams. Neįgyvendinus šių reikalavimų, bendrovėms gali būti taikomos reikšmingos finansinės sankcijos, todėl atsakomybė už draudimo laikymąsi perkeliama pačioms platformoms“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius.

 

Sprendimų ieško ir Europa

 

Nors Europos šalyse bendro modelio kol kas nėra, vis daugiau šalių ieško būdų, kaip riboti jaunimo prieigą prie soc. tinklų. „Prancūzijoje pritarta siūlymui riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 m. vaikams. Visgi jam dar reikalingas galutinis patvirtinimas. Danija planuoja panašų draudimą iki 15 m., kuris gali įsigalioti jau šiais metais“, – pastebi A. Lukošius. Jis priduria, kad tuo metu Austrija ir Slovėnija rengia teisės aktus, numatančius ribojimus jaunesniems nei 14–15 m. vaikams. Ispanijoje svarstomas draudimas iki 16 m., kartu keliant klausimą ir dėl didesnės platformų atsakomybės už turinį.

 

Ribojimų banga plečiasi

 

Indonezija paskelbė planuojanti riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 m. vartotojams, analogiškus sprendimus ketina įvesti ir Malaizija.  „Turkijoje jau pritarta įstatymui, kuris numato amžiaus ribojimus iki 15 m. – tai reikštų, kad platformos turės identifikuoti vartotojų amžių ir riboti nepilnamečių prieigą. Jungtinėje Karalystėje svarstomi platesni sprendimai – ne tik amžiaus patikra, bet ir pačių platformų funkcionalumo keitimas, pavyzdžiui, ribojant begalinį turinio slinkimą ar kitus įsitraukimą skatinančius sprendimus. Tai rodo, kad reguliavimas krypsta ne tik į tai, kas gali naudotis socialiniais tinklais, bet ir kaip jie kuriami“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas. Nors dauguma įmonių oficialiai draudžia jų platformomis naudotis jaunesniems nei 13 m. vaikams, praktikoje šios ribos dažnai apeinamos. Dalis vaikų paskyras susikuria patys, tačiau neretai tam padeda ir tėvai – tiesiog pakeičia gimimo datą, kad nereikėtų laukti nustatyto amžiaus. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nekaltas sprendimas, bet taip vaikai daug anksčiau patenka į aplinką, kuri dažnai nėra pritaikyta jų amžiui.

 

Kaip padėti vaikams išlaikyti balansą?

 

Nors valstybės ir technologijų bendrovės vis dažniau imasi ribojimų, dalį kontrolės galima perkelti į pačius įrenginius. Pasak A. Lukošiaus, šiandien tėvai turi vis daugiau techninių priemonių, leidžiančių reguliuoti vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais. „Vienas paprasčiausių sprendimų – vadinamosios tėvų kontrolės programėlės, kurias įsidiegus ir susiejus tėvų bei vaikų telefonus, galima nustatyti tiek naršymo laiko limitą, tiek ribojimus konkrečioms programėlėms. Šie technologiniai įrankiai leidžia nustatyti nakties valandas arba mokyklos laiką, kada jokie žaidimai nebus pasiekiami ir neleis atžalai be reikalo blaškytis. Taip pat verta išjungti perteklinius pranešimus, nes būtent jie skatina nuolat grįžti į socialinius tinklus“, – sako A. Lukošius.

 

Anot jo, daugelis tėvų kontrolės įrankių atlieka ir turinio kontrolę. „Įvedus teisingą vaiko amžių į telefoną reguliuojančią programėlę, sistema filtruoja turinį, kurį vaikas gali pasiekti, o pagal amžių dar netinkamos programėlės paprasčiausiai neveiks, jų neįmanoma atsisiųsti. Būtina nustatyti, kad vaikas turėtų kaskart atsiklausti tėvų atlikdamas pirkimus programėlės, nes jaunesni naudotojai ne visada iki galo supranta, jog norimi žaidimo priedai kainuoja realius pinigus. Taip pat patarčiau mobiliesiems atsiskaitymams naudoti kitą, rečiau naudojamą mokėjimo kortelę, kuri nėra susieta su pagrindine šeimos sąskaita, o turi tik nedideles sumas pinigų, specialiai skirtų mokėti už prenumeratas. Taip išvengsite nesusipratimų dėl netikėtų atsiskaitymų žaidimuose“, – sako A. Lukošius. Svarbiausia – ne tik riboti, bet ir padėti suprasti savo naudojimo įpročius. Tad vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leidžia vartotojams patiems įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė