Vaikus nuolat lydi spaudimas pritapti prie bendraamžių grupės klasėje, būrelyje, kaimynų ar draugų rate. Mokantis susidoroti su aplinkinių įtaka, ugdant pasitikėjimą savimi, sąmoningai apsupant save gerais žmonėmis, įmanoma išvengti problemų įžengus į suaugusiųjų pasaulį.

 

Dažnas socialinis reiškinysTeenagers,Discussed,Global,Issues,At,Model,Un.

 

Bendraamžių spaudimas dažnai atsiranda, kai vienas ar keli grupės nariai primeta kitiems tam tikrą elgesį kaip būtiną sąlygą pritapti, priklausyti bendruomenei, išreikšti lojalumą, ištikimybę. Draugai kopijuoja vienas kito pomėgius, nes panašumai suartina. Pirmieji elgesio požymiai pasireiškia darželyje ar kiemo vaikų grupėje, vėliau persikelia į mokyklą.

 

Kai atžala pradeda matyti save kaip bendruomenės dalį, bendraamžiai gali palenkti tiek į neigiamą, tiek į teigiamą pusę. Paprastai tėvus džiugina, jei draugai motyvuoja mokytis, sportuoti, užsidirbti pirmuosius pinigus. Tačiau paauglystėje, kai sustiprėja poreikis identifikuoti save, atsiskirti nuo tėvų ir šeimos ratą iškeisti į bendraamžių draugiją, aplinkiniai gali daryti neigiamą įtaką: paskatinti rizikingą elgesį (vogti, bėgti iš pamokų ar namų, meluoti), patyčias, priklausomybes (nikotinui, alkoholiui ir kitiems svaigalams, pornografijai, kompiuteriniams žaidimams). Bendraamžių spaudimas gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai ir gerovei bei sukelti pavojingų situacijų.

 

Signalai, kad vaikas patiria bendraamžių spaudimą:

 
  • Staiga pasikeitė ilgai puoselėti įsitikinimai ir vertybės.
  • Elgiasi nebūdingai, įsivelia į konfliktus ir problemas, kurių anksčiau nebuvo.
  • Pasikeitė aprangos stilius ir išvaizda.
  • Atrodo nutolęs nuo šeimos, nenori dalyvauti bendroje veikloje, dažnai užsidaro kambaryje.
  • Nepatenkintas savimi ir socialiniu gyvenimu.
 

„Su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi“

 

Bendraamžių spaudimas būna tiesioginis ir netiesioginis. Asmenys gali atvirai sakyti, kaip elgtis arba užsiimti tam tikra veikla. Labiau būdinga ankstyvojoje vaikystėje ir tarp paauglių, jei grupėje yra aktyvūs lyderiai, kurie jaučiasi viršesni ir įtakingi. Gali sakyti: „Negalėsi žaisti su mumis, jei neturėsi lėlės ar mašinytės (konkretaus gamintojo)“, „Jei nori priklausyti mūsų kompanijai, turi turėti nors vieną tatuiruotę“. Netiesioginis spaudimas yra subtilus ir užmaskuotas, o atsakas beveik „savanoriškas“. Asmuo, norintis pritapti prie grupės, supranta užuominas, kaip padidinti priėmimo galimybes. Elgesys būdingas paaugliams ir suaugusiesiems, pavyzdžiui, norėdamas atrodyti šaunus vaikas pradės rūkyti, o bendradarbis vaišins kolegas nemokamu alumi.

 

Lengviau atskirti tiesioginį spaudimą, nes jis rodo primestą valią ir toksiškumą. Tai raudona vėliavėlė bet kokiuose santykiuose, lyg kažkas lieptų nustoti jaudintis ir pradėti linksmintis, būti grupės dalimi ir daryti tai, ko iš tiesų nesinori. Gali būti pateiktas ultimatumas ar grasinimas: „Jeigu tu ne su mumis, tada prieš mus.“

 

Draugų įtaka nebūtinai visada blogai. Bandymas pritapti prie socialinės grupės gali paskatinti vaiką mokytis, studijuoti, išbandyti naujus pomėgius, savanoriauti, sportuoti, keliauti, užsiimti menais, kurti ateities planus. Štai kodėl tinkami draugai paauglystėje apsaugo nuo daugelio problemų. Tačiau psichologai perspėja, kad vaikus vienija panašus mąstymas ir vertybės, t. y. motyvuotas moksliukas vargu ar susidraugaus su padauža ir atvirkščiai.

 

Netiesioginis bendraamžių spaudimas suaugusiesiems tarnauja kaip teigiamas pavyzdys ir paskata prisiimti atsakomybę, veikia kaip palaikymas ir padrąsinimas, padeda spręsti asmenines problemas: taupyti, lankyti psichoterapiją, sportuoti, tęsti karjerą. Matant, kad kažkas kitas elgiasi teisingai, nepaisant sudėtingų aplinkybių, lengviau apmastyti savus pasirinkimus ir tikslus.

 

Galimos rizikos paaugliams

 

Rizika, susijusi su bendraamžių spaudimu, gali būti ne iš karto akivaizdi arba atrodyti kaip paranojiška baimė. Tačiau ji yra rimta ir turi gyvenimą keičiančių pasekmių. Jaunoji karta jautresnė, nes vis dar formuojasi tapatybė. Vaikai ir paaugliai nori pritapti, išvengti patyčių ir sunkiai atpažįsta toksinį modelį. Prisideda kiti su amžiumi ir vystymusi susiję veiksniai, tokie kaip nebrandi emocijų reguliacija, poreikis gauti iš aplinkinių pritarimą ir atlygį, pirmenybė tiesioginėms, momentinėms perspektyvoms, o ne uždelstoms, ilgalaikėms.

 

Bendraamžių spaudimas vartoti alkoholį, nikotiną ir kitas svaigiąsias medžiagas gali išsivystyti į priklausomybę. Įrodyta, kad tokie jaunuoliai patiria daugiau fizinių ir psichinių ligų, suprastėja sveikata ir gerovė, palyginti su nevartojančiais. Spaudimas užsiimti seksualine veikla, kai asmuo nėra pasirengęs, turi negrįžtamų emocinių pasekmių, taip pat didina nesaugios, pavojingos veiklos riziką. Padidėja lytiškai plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo tikimybė. Paauglys gali patekti į sąvadautojų, iškrypėlių ar pornografijos platintojų pinkles. Spaudimas būti kitokiam (nesvarbu, ar realybėje, ar virtualioje aplinkoje) sukelia įtampą. Sutrinka tapatybės jausmas ir pasitikėjimas savimi, padidėja nerimas ir nesaugumas. Ilgalaikis stresas dėl bendraamžių spaudimo pritapti gali lemti depresiją.

 

Kaip pakilti aukščiau visko?

 

Tėvų užduotis – mokyti atžalas nepasiduoti aplinkinių spaudimui, neprarasti savo vertybių ir kliautis savisaugos instinktais. Jeigu vidinė nuojauta kužda, kad taip elgtis negerai, vadinasi, ji neklysta ir nėra jokių būdų nepajausti padarinių. Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas, galima praktikuotis nepasiduoti spaudimui ir stengtis apsupti save teigiamais draugais.

 

Svarbiausios rekomendacijos:

 
  • Patarti negaišti laiko su žmonėmis, kurie spaudžia daryti pavojingų, neteisingų dalykų, sukelia vidinį prieštaravimą, pasipriešinimą.
  • Mokyti valdyti konfliktus, pasakyti „ne“ ir pasišalinti iš situacijų, kuriose nepatogu ir nesaugu.
  • Didinti vaiko pasitikėjimą savo sprendimais, nuomone, vertybėmis, teisingumu. Mažinti priklausomybę nuo aplinkinių pritarimo.
  • Palaikyti šiltus, artimus, pasitikėjimu grįstus santykius su atžala. Jei sulauks supratimo ir palaikymo šeimoje, neieškos, kaip užpildyti tuštumą draugų kompanijoje.
  • Diegti supratimą, kad prašyti pagalbos (tėvų, kitų suaugusiųjų) nėra silpnumo ženklas ar gėda.
  • Padėti susirasti draugų, kurie priešinasi neigiamam bendraamžių spaudimui ir (arba) daro teigiamą įtaką.
  • Pasitarti su psichologu, kaip padėti vaikui, kuris patiria bendraamžių spaudimą.
 

Autorius Jurgita Ramanauskienė