2025-ieji žymi naujos kartos pradžią. Visi vaikai, gimę nuo 2025 m. iki 2039 m., bus priskiriami Beta kartai – žmonių grupei, kuri išgyvens stulbinančią technologijų integraciją ir didžiulius kultūrinius pokyčius. Taip teigia socialinis tyrėjas ir futuristas Markas McCrindle‘as, kiek anksčiau sukūręs ir išsamiai parašęs terminą „Alfa karta“.

 

Skirtingos kartos ir skirtingi jų pasauliaiVector,Illustration,Of,A,Child,Of,The,Beta,Generation,With

 

Klasikine tapusioje Williamo Strausso ir Neilo Howe‘o teorijoje teigiama, kad kas 18–20 m. užauga nauja unikali žmonijos karta. Ji būna paženklinta tam tikro pasaulyje įvykusio pokyčio: pasaulinės krizės, technologinio tobulėjimo ar kultūrinio pakilimo. Manoma, kad šie įvykiai lemia ne tik žmonių pasaulėžiūrą, bet ir asmenines savybes bei vertybes. Pirmoji klasifikuojama karta vadinama Kūdikių bumo. Tai žmonės, gimę po Antrojo pasaulinio karo (1946–1964 m). Jie užaugo tikėdami, kad sunkus darbas – kelias į sėkmę. Taip pat pirmieji masiškai siekė aukštojo išsilavinimo ir kūrė ekonominį klestėjimą, kurį paveldėjo vėlesnės kartos. Jų vaikai – X karta. Tai žmonės, gimę 1965–1980 m., kartais vadinama „užmirštąja karta“. Jie matė, kaip pasaulyje atsirado pirmieji kompiuteriai, ir turėjo greitai prisitaikyti prie technologijų. Būtent ši karta tapo tiltu tarp senojo ir naujojo pasaulio. Y karta, arba Tūkstantmečio vaikai (1981–1996 m.), augo naudodamiesi internetu. Jie ieško prasmės darbe, nori keliauti ir patirti gyvenimą, o ne kaupti daiktus. Z karta (1997–2009 m.) – tai dabartiniai paaugliai ir jauni suaugusieji. Jie niekada nematė pasaulio be išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų. Įdomu tai, kad puikiai supranta technologijas, bet sykiu labiau susirūpinę privatumu nei vyresni broliai ir seserys. Alfa karta – tai vaikai, gimę po 2010-ųjų. Jie jau dabar kone natūraliai naudojasi dirbtiniu intelektu ir didžiausią nerimą jaučia dėl kintančio pasaulio klimato. Beje, mokslininkai pastebi, kad skirtingas kartas skiriančios ribos mažėja. Dėl sparčios technologinės pažangos skirtingoms kartoms greitai galima priskirti asmenis, kurių amžiaus skirtumas tėra 12 metų. Štai todėl, kiek anksčiau nei planuota, nuo 2025-ųjų atsiranda naujoji Beta karta.

 

Technologijų amžiaus iššūkiai

 

Socialinis tyrėjas ir futuristas M. McCrindle‘as sako, kad Beta karta veikiausiai taps pirmąja, kuri kasdienybėje plačia apimtimi susidurs su autonominiu transportu, dėvimais sveikatos stebėsenos technologijų prietaisais ir įtraukiančiomis virtualiomis aplinkomis. Tai taps ne ateities technologijomis, o įprasto kasdieniu standartu. Jų gyvenimo metais daugiau dėmesio bus skiriama personalizavimui. Tikėtina, kad dirbtinio intelekto algoritmai personalizuos jų mokymąsi, apsipirkinėjimą ir socialinį bendravimą taip, kaip šiandien sunku įsivaizduoti. Kita vertus, Beta kartos gyvenimui įtakos turės ir didėjantis skepticizmas dėl kai kurių interneto aspektų. Mat jie priklausys vienai pirmųjų kartų, kurią užaugins skaitmeninio amžiaus tėvai, patys užaugę su socialine žiniasklaida, bet puikiai suvokiantys jos neigiamą poveikį smegenims ir ne tik. Z kartos tėvai, palyginti su Tūkstantmečio kartos tėvais, dažniau tvirtai sutinka, kad ekrano laiko ribojimas vaikams yra svarbus prioritetas. Technologiškai išprususi Z karta mato technologijų naudą, tačiau lygiai taip pat pastebi ir neigiamas puses, todėl riboja vaikų prieigą prie ekranų. Iki 2035 m. Beta karta sudarys 16 % pasaulio gyventojų. Jų pasaulis smarkiai skirsis nuo ankstesnių kartų planetos. Beta karta susidurs su aktualiais visuomenės iššūkiais – klimato krize ir demografiniais pokyčiais. Tikėtina, kad jų požiūrį į šias problemas formuos tėvai, priklausantys Tūkstantmečio ir Z kartoms ir ištikimi tokioms vertybėms kaip įvairovė bei lygybė. Kitas kartų tyrėjas Jasonas Dorsey atkreipė dėmesį, kad Beta karta gims pasaulyje po pandemijos, apie kurią mokysis per istorijos pamokas. Tai bus kažkas, ką išgyveno vyresni broliai ir seserys, bet naujajai kartai nieko nereikš.

 

Ar pavyks susikalbėti?

 

Mokslininkai pastebi, kad šiuolaikiniame pasaulyje po vienu stogu (ir ne tik namuose) gali atsidurti net keturių skirtingų kartų atstovai. Ir visi jie į darželius, mokyklas, darbovietes atsineša savo įsitikinimus bei gyvenimo būdą. Šie skirtumai kartais virsta konfliktais, mat skirtingų kartų atstovai puoselėja skirtingas vertybes ir turi savus prioritetus. Beta kartos atveju atotrūkis nuo kitų kartų galbūt bus dar didesnis. Ekspertai sako, kad šie vaikai gims pasaulyje, kur klimato kaita bus ne abstrakti problema, o kasdienė realybė. Jie augs su robotais-mokytojais, virtualiosios realybės mokyklomis, galbūt net turės dirbtinio intelekto „draugų“. O tai lems unikalų požiūrį į bendravimą ir asmeninius ryšius. Viena vertus, Beta karta bus gerokai laisvesnė nuo išankstinių įsitikinimų ir socialinių normų. Visgi gali būti gerokai sunkiau suvokti, kodėl būtina kurti šeimą ir pratęsti giminę. Mat intymumą (meilę ir fizinį artumą) pradės suvokti kitaip nei tėvai. Be to, susilaukti palikuonių galbūt nenorės ir dėl primestos kaltės dėl senkančių planetos išteklių. Beta karta geriau nei bet kuri kita suvoks, kokią milžinišką įtaką pasauliui daro kasdieniai pasirinkimai. Deja, dar nesulaukę pilnametystės šios kartos atstovai greičiausiai susidurs su gėlo vandens ir kai kurių maisto produktų trūkumu. Skaitant tokias bauginančias prognozes kyla klausimas, kaipgi tinkamai auklėti vaikus, kurie dar tik atkeliaus į šį pasaulį. Mokslininkai vienareikšmiško atsakymo pateikti negali. Tik ragina prisiminti, kad Beta karta nėra nei geresnė, nei blogesnė už ankstesnes – ji tiesiog kitokia. Suaugusiųjų užduotis – ne bandyti perkeisti pagal savo standartus, bet padėti išnaudoti unikalius gebėjimus ir sykiu išsaugoti tai, kas svarbiausia: žmogiškumą, empatiją, gebėjimą bendrauti tikrame pasaulyje.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė