Viskas apie ekologišką mitybą

Ekologija ir tvarus gyvenimo būdas – vis dažniau aptariamos temos, apimančios kone visas gyvenimo sritis. Mitybos ir ekologijos ryšys vienas dažniausiai gvildenamų. Kas iš tiesų yra ekologiška dieta, kuo naudinga tiek gamtai, tiek žmogui ir galiausiai – kaip atskirti tikrai ekologiškus produktus?

Susidomėjimas auga

Tyrimų bendrovės „Norstat“ 2023 m. pabaigoje atliktas tyrimas atskleidė, kad ekologiškos prekės vis dažniau atsiduria lietuvių pirkinių krepšeliuose. Ekologiškų produktų nuolat įsigyja apie 80 % vartotojų, jiems rūpi tvari maisto gamyba. Vos 5 % apklausoje dalyvavusių tautiečių teigė visiškai nesidomintys įsigyjamų produktų poveikiu aplinkai. Ekologijos dažniausiai dairomasi perkant vaisius ir daržoves (ekologiškų ieško 58 % apklaustųjų), pieno produktus ir kiaušinius (46 %), mėsą ir žuvį (32 %). Nors ne visi domisi maisto produktų poveikiu sveikatai ir aplinkai, visgi tik maždaug vienas iš penkių pirkėjų iš parduotuvės išeina neįsigiję nė vieno ekologiško produkto. Tai rodo, kad ekologiška produkcija Lietuvoje tampa kasdienio vartojimo dalimi. Tiesa, lietuviai ją dažniausiai renkasi dėl teigiamo poveikio sveikatai, sykiu laimi ir gamta. Kaip rodo apklausa, jeigu ekologiški produktai būtų pigesni, dar dažniau juos rinktųsi apie 70 % vartotojų. Kiek daugiau nei pusė respondentų sakė, kad ekologišką produkciją rinktųsi dažniau, jeigu būtų visiškai tikri, jog išties pagaminta tvariai. Beje, kas ketvirtas respondentas norėtų didesnės Lietuvoje užaugintų ekologiškų produktų pasiūlos. Panašūs lūkesčiai stebimi ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio rinkose.

Apie ženklinimą

Norint išsirinkti tikrai ekologišką produkciją, svarbu žinoti, kaip ji ženklinama. Tokie užrašai ant pakuočių kaip „natūralus“, „be hormonų“, „užauginta kaime“ ir pan. nereiškia, kad gaminys ekologiškas. Dažnai tai tėra skambūs rinkodaros šūkiai, viliojantys (ir neretai suklaidinantys) mažiau apdairius klientus. Lietuvoje ekologiškas maistas ženklinamas specialiu Europos Sąjungos (ES) ekologinės gamybos logotipu – lapu iš žvaigždučių žaliame fone.

Taip pat gali būti naudojami nacionaliniai ir privatūs ekologinės gamybos logotipai. Nacionalinis ekologiškų produktų ženklas:

Ženklinant ekologišką produkciją būtina nurodyti ūkio subjekto, kuris atliko paskutinę gamybos arba paruošimo operaciją, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos kodą. Pavyzdžiui, LT-EKO-001. Nurodomas tame pačiame regėjimo lauke, kaip ir ES ekologinės gamybos logotipas (jeigu jis naudojamas). Be to, būtina nurodyti ir vietos, kurioje užauginta žemės ūkio žaliava, nuorodą. Ji pateikiama iškart po kontrolės įstaigos kodo numerio, apačioje.

Nauda ir žmogui, ir gamtai

Ekologiškai mitybai būdingi trys pagrindiniai požymiai.

• Mažas poveikis aplinkai: mažinamas šiltnamio efektas, vandens naudojimas, žemės degradacija.
• Tvarūs maisto šaltiniai: pirmenybė teikiama vietiniam, sezoniniam, ekologiškam ir minimaliai perdirbtam maistui.
• Augalinė mityba: skatinamas mažesnis gyvūninių produktų vartojimas.

Ekologiška mityba pirmiausia naudinga aplinkai, nes maisto sistema atsakinga net už 26 % viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tvarus maitinimasis mažina išmetamą jų kiekį. Didžiausi kaltininkai – gyvūniniai produktai, sudarantys apie 14,5 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Augaliniai maisto produktai išskiria kur kas mažiau CO₂. „Science“ (2018 m.) paskelbtame tyrime nustatyta, kad, perėjus prie augalinės mitybos, su maistu susijusių išmetamų teršalų kiekis gali sumažėti 49–70 %.

Ekologiška mityba taip pat prisideda prie vandens išteklių tausojimo. Žemės ir gyvulių ūkiui skiriama apie 70 % viso pasaulyje išgaunamo gėlo vandens. Norint pagaminti 1 kg jautienos, reikia 15 400 l vandens, palyginti su 1250 l – 1 kg kviečių ir 322 l – 1 kg bulvių (Water Footprint Network). Taigi, šiuo atžvilgiu vėl laimi augalinė mityba. Kitas reikšmingas faktas, skatinantis vartoti mažiau gyvūninio maisto: žemės ūkis visame pasaulyje užima 50 % gyvenamosios žemės. Gyvulininkystė atsakinga už 80 % šios žemės naudojimo. Perėjus prie augalinės mitybos būtų galima atlaisvinti žemę miškui atsodinti ir kasmet sulaikyti 8–12 gigatonų CO₂. Apskritai augalų auginimas tiesiogiai žmonių maistui yra 5–10 kartų efektyvesnis žemės vieneto kalorijų kiekiu nei auginant mėsą.

Ekologiška mityba svarbi ir paties žmogaus sveikatai. Augalinė dieta susijusi su mažesne širdies ligų, II tipo cukrinio diabeto ir tam tikrų vėžio rūšių rizika. „The Journal of the American Heart Association“ 2019 m. paskelbta metaanalizė parodė, kad vegetariška ir veganiška dieta sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką 16 %. „The Lancet“ 2019 m. atliktame tyrime prieita prie išvados, kad dieta, kurioje gausu nesmulkintų grūdų, vaisių, daržovių ir riešutų, kasmet gali užkirsti kelią 11 mln. priešlaikinių mirčių. Be to, ekologiška mityba nėra vien augalinė. Netgi rinkdamiesi gyvūninę ekologišką produkciją apsaugosite organizmą nuo kenksmingų dirbtinių priedų, antibiotikų ir kitų sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, kurios gali būti naudojamos auginant ir gaminant.

Mitai ir faktai

Nors ekologiška mityba tampa vis populiaresnė, ją vis dar gaubia įvairūs mitai. Išsiaiškinkime, kur tiesa, o kur melas.

Mitas: ekologiška mityba labai brangi.

Netiesa. Nors kai kurie specializuoti ekologiški maisto produktai iš tiesų brangūs, dauguma ekologiškų kasdienių pasirinkimų tik šiek tiek brangesni už įprastus, pvz., įvairios kruopos, ankštinės daržovės. Pirmenybę teikiant augaliniam maistui netgi galima sutaupyti apie 30 % – taip teigiama 2021 m. Oksfordo universiteto ataskaitoje.

Mitas: vietinė produkcija visuomet ekologiškesnė už atvežtinę.

Netiesa. Nors vietinis maistas gali sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį, moksliniai tyrimai rodo, kad gamybos metodai turi daug didesnį poveikį. Štai šaltymečiu gabenant pomidorus iš Ispanijos į Šiaurės Europą išmetama mažiau teršalų nei auginant juos šildomuose šiltnamiuose vietoje.

Mitas: augalinė mityba visada tvaresnė.

Netiesa. Ne visi augaliniai produktai vienodai tvarūs. Kai kuriems jų, pvz., migdolams ar avokadams auginti, reikia didelių vandens išteklių, monokultūrinio ūkininkavimo. Tai didina išlaidas aplinkosaugai. Taigi, kai kada augalinių produktų auginimas ir išgavimas tvarumo atžvilgiu gali atsieiti brangiau nei gyvūniniai produktai.

Mitas: perėjimas prie ekologiškos dietos išspręs klimato kaitą.

Iš dalies tiesa. Ekologiška mityba iš tiesų gali nemenkai sumažinti asmeninį anglies pėdsaką. Vis dėlto tai tik viena iš sudedamųjų tvaresnio gyvenimo dalių. Labai svarbūs pokyčiai ir energetikoje, transporto srityje, pramonėje. Su mityba susiję veiksmai sudaro 20–30 % viso žmogaus paliekamo anglies pėdsako.

Mitas: tvari mityba skatina atsisakyti visų gyvūninių produktų.

Netiesa. 100 % augalinė dieta nėra vienintelis tvarus pasirinkimas. Saikingas gyvūninių produktų, ypač iš ekologinių ūkių, vartojimas gali būti ekologinės mitybos dalimi. Be to, gyvūniniai produktai irgi skiriasi savo pėdsaku aplinkai. Štai vištienos ir kiaušinių paliekamas anglies pėdsakas yra mažesnis nei jautienos ir ėrienos, todėl tai tvaresnis baltymų šaltinio pasirinkimas.

Mitas: valgyti žuvį aplinkai geriau nei mėsą.

Netiesa. Ne visos jūrų gėrybės yra tvarios. Dėl pramoninės žvejybos 90 % pasaulio žuvų išteklių peržvejojama. Kai kurios ūkiuose auginamos žuvys, tokios kaip tilapijos ir karpiai, turi mažesnį poveikį aplinkai nei jautiena. Tačiau kitos, pavyzdžiui, ūkiuose auginamos lašišos, natūralioms ekosistemoms kenkia labiau.

Mitas: maisto pakuotės turi didžiausią poveikį aplinkai.

Netiesa. Nors svarbu mažinti plastikinių pakuočių kiekį, maisto gamybos etapas daug labiau prisideda prie poveikio aplinkai nei pakuotės. Štai 83 % jautienos anglies pėdsako susidaro auginant galvijus, o pakuotės sudaro mažiau nei 1 %. Žinoma, renkantis minimaliai supakuotą, birų maistą, pakartotinai naudojant perdirbamas pakuotes, galima dar labiau sustiprinti tvarumo pastangas.

Autorius Jūratė Survilė