Kartais sveikatinimo profilaktikai ir imuninei sistemai stiprinti naudingi kitų kultūrų augalai

Tokie pavadinimai kaip ašvaganda, kordicepsas, kurkuminas jau nieko nestebina. Vieni išbandė ir tiki jų poveikiu, kiti, vedami smalsumo, juos išbando. Tačiau yra tokių, kurie vis dar atsargiai žiūri į įmantrius pavadinimus ir nesupranta, kam vartoti kitų kultūrų vaistinius augalus, jei Lietuvoje turime platų pasirinkimą. Inovatyviais maisto papildais prekiaujančios įmonės „Ecosh“ vadovė Aistė Pranukevičienė sako, kad tiek lietuviški, tiek kitų kultūrų augalai yra geri, tik dažniausiai turi skirtingą veikimo spektrą ar paskirtį. Tad svarbiausia – išsirinkti tuos, kurių tuo metu organizmui labiausiai reikia.

„Norėčiau pradėti nuo to, kad, pavyzdžiui, Indijoje ar Kinijoje įvairios augalų šaknys, žolelės, žiedai ar žmogaus sveikatai naudingi grybai jau tūkstančius metų populiarūs netradicinėje medicinoje. Ašvaganda netradicinėje medicinoje vartojama jau apie 7000 metų. O kordicepsas – daugiau nei 5000 metų. Kinija ir Indija – tai šalys, turinčios ilgametę patirtį vartojant šiuos augalus, jų poveikis žmogaus organizmo sveikatinimui pagrįstas ne tik patirtimi, bet ir moksliniais tyrimais, kurie atliekami įvairiose pasaulio laboratorijose. Įrodytas poveikis ir gera patirtis lemia, kad visame pasaulyje vis labiau populiarėja augalinių sudėčių maisto papildai“, – pokalbį pradėjo A. Pranukevičienė.

Ašvaganda

Valerijonas ar ašvaganda?

Internete ir įvairiuose spaudos straipsniuose paskaičius apie augalų poveikį žmogaus sveikatai, iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad tiek ašvaganda, tiek valerijonas veikia panašiai: padeda nusiraminti, užmigti, mažina stresą. Tačiau, pasak A. Pranukevičienės, tai tik iš dalies panašų poveikį turintys augalai.

„Ašvaganda – visame pasaulyje žinomas ir pripažintas augalas, kurio poveikį sveikatai tyrinėja įvairių šalių universitetų mokslininkai. Jie pripažino, kad valerijonas ramina, migdo ir malšina įtampą. Ašvaganda ne tik turi visas šias išvardintas savybes, bet dar priskiriama adaptogenų rūšiai. Augalai adaptogenai ypatingi tuo, kad skatina organizmo galią pačiam reguliuoti svarbiausias kūno sistemas, ypač neurologinę. Labai svarbu, kad jie neveikia „aklai“, o adaptuojasi organizme. Mokslininkų įrodyta, kad ašvaganda padeda palaikyti normalią nervų sistemos funkciją, gerina miego kokybę, leidžia susidoroti su stresu, didina energijos lygį ir ištvermę, subalansuoja. Naujausi tyrimai parodė, kad ašvaganda dar gali ilginti gyvenimo trukmę“, – ašvagandos privalumus išvardijo A. Pranukevičienė. Į sveikatinimosi temas besigilinanti moteris sako, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, pavyzdžiui, valerijono negalima vartoti ilgą laiką, nes prie šio vaistinio augalo priprantama. Tačiau ašvaganda, pasak jos, neturi tokio poveikio ir nėra įrodymų, kad prie jos būtų galima priprasti.

Kurkuminas ar vaistinė jonažolė?

Pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis vis dar sinonimu laiko kurkuminą ir ciberžolę, tad galvoja, kad čia tas pats ingredientas. A. Pranukevičienė paaiškina, kad kurkuminas ir ciberžolė nėra sinonimai. Kurkuminas – koncentruota aktyvi ciberžolės veiklioji medžiaga. „Ciberžolės prieskoniai tikrai neturi tokių savybių, kuriomis pasižymi kurkuminas. Tam, kad būtų lengviau įsivaizduoti, galiu pasakyti, kad iš 100 gramų ciberžolės miltelių išgaunama tik 1–3 g kurkumino. Kokį kiekį ciberžolės miltelių reikėtų suvartoti, kad gautume sveikatai naudingą kiekį kurkumino? Net ir labai mėgdami rytietiškus prieskonius, į paros maisto kiekį tikrai nepribersime tiek ciberžolės. Žinoma, šie prieskoniai puikiai tinka skaninti maistą, tačiau nereikėtų galvoti, kad gardindami jais valgį gausime daug veikliosios medžiagos“, – sakė „Ecosh“ vadovė.

Kurkuminas, pasak A. Pranukevičienės, naudingas tuo, kad yra labai stiprus antioksidantas, taip pat turi nuo uždegimų saugantį, cholesterolį mažinantį poveikį. „Dėl daugybės antioksidantų imuninę sistemą jis veikia iki 8 kartų stipriau nei vitaminas C. Ieškant atitikmens galima sakyti, kad taip pat efektyviai uždegimą slopina vaistinės jonažolės. Jos turi antioksidantų ir kitų uždegimą malšinančių komponentų, todėl veiksmingos esant artritui, raumenų skausmui, odos ir skrandžio gleivinės uždegimams. Dėl tų pačių savybių jonažolės teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.“

Pau d’Arco (skruzdžių medis) ar pelynas, o gal juodasis riešutmedis arba čiobrelis?

Pau d’Arco – tai dar vienas pavadinimas, kurį tikrai ne kasdien girdime. Tai Brazilijoje augantis medis, dar vadinamas skruzdžių medžiu. Pasak A. Pranukevičienės, šis medis ypatingas tuo, kad atsparus jame gyvenančioms skruzdėlėms. „Taip pat atsparus kitiems parazitams ir grybeliams. Naudingiausia ir maisto papildams gaminti naudojama tik šio medžio žievė. Mokslininkų įrodyta, kad Pau d’Arco žievė plačiai veikia žmogaus organizmą, turi platų spektrą antibakterinių, antivirusinių, antigrybelinių ir antiparazitinių savybių. Nors rinkoje šis maisto papildas vartojamas jau daugiau nei 20 metų, tačiau Lietuvoje pradėjo populiarėti dar visai neseniai“, – sakė moteris.

Paklausta, koks galėtų būti lietuviškas šio medžio atitikmuo, A. Pranukevičienė, sako, kad Lietuvos pievose augantis pelynas irgi turi antiparazitinių savybių: „Iš dalies panašiai veikia pelynas – gerina virškinimą, naikina parazitus. Tai tikrai puiki priemonė, efektyviai veikianti organizmą. Juodasis riešutmedis irgi puikiai tinka įvairiems parazitams naikinti“, – sakė maisto papildų atstovė. Knygoje apie vaistinius augalus aprašomas vienas stipriausių natūralių antibiotikų – čiobreliai. Netradicinėje medicinoje jie naudojami žaizdoms tvarstyti.

Kininis skudutis (Dong Quai) ar nakviša?

Dar vienas skambus ir gal ne visiems girdėtas pavadinimas – Dong Quai, kininis skudutis, kilęs iš Kinijos, tačiau augantis ir Korėjoje, Japonijoje. Plačiai žinomas ir vartojamas ne tik Kinijoje, bet ir Indijoje. Kaip veiklioji medžiaga naudojamos tik augalo šaknys. Kininis skudutis – tai augalas, rekomenduojamas moterų lytinei sveikatai gerinti.

„Dong Quai dažniausiai vartojamas menopauzės laikotarpiu, taip pat estrogenų lygiui reguliuoti bei turinčioms policistinių kiaušidžių sindromą ir nereguliarų ciklą. Jo poveikis panašus į nakvišų. Kininis skudutis gali padėti moterims sureguliuoti hormonus iki prasidedant menopauzei, todėl rekomenduojama maisto papildus gerti premenopauzės metu“, – sakė A. Pranukevičienė.

Kalbant apie nakvišas, dažniausiai vartojamas nakvišų aliejus. Nakvišos padeda reguliuoti moteriškųjų hormonų veiklą, mažina nemalonius menopauzės simptomus, normalizuoja menstruacijų ciklą.

Liūto karčiai

Lion’s Mane (liūto karčiai) ar ginkmedis?

Lietuvoje vis labiau populiarėja Lion’s Mane grybo maisto papildai. JAV augantys gericijaus grybai dėl įdomios išvaizdos dar vadinami liūto karčiais (Lion‘s Mane). Pasak A. Pranukevičienės, tai „per paskutinius keletą metų visame pasaulyje labai išpopuliarėjęs grybas, turintis platų veikimo spektrą. Moksliniuose tyrimuose teigiama, kad gericijai prisideda prie cukraus kiekio kraujyje, aukšto kraujospūdžio reguliavimo, nuovargio mažinimo, turi teigiamą poveikį širdžiai, kepenims, inkstams, gali lėtinti biologinį senėjimą. Tačiau ryškiausias poveikis, vartojant Lion’s Mane, pastebimas nervų sistemai – sumažėja nerimas, stresas; greičiau atsigaunama po smegenų traumų, gerėja kognityviniai gebėjimai, miego kokybė, vartojamas turint depresijos požymių. Mokslininkų įrodyta, kad liūto karčiais vadinamas grybas gali mažinti vadinamąjį smegenų rūką. Lion’s Mane esantys veiklieji junginiai taip pat gali apsaugoti neuronus nuo pažeidimų sergant neurodegeneracinėmis ligomis (Parkinsonu, Alzheimeriu, depresija), skatina nervinių ląstelių regeneraciją.“

Iš lietuviškų augalų smegenų veiklai aktyvinti rekomenduojama vartoti ginkmedį. Jis turi antioksidacinių savybių, padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų pažaidos, taip pat gerina kraujotaką ir kraujagyslių sveikatą. Ginkmedis – vienas dažniausiai vartojamų veiksmingų augalų sveikatai gerinti.

Kordicepsas, o gal – paprastasis putinas ar šermukšnių uogos?

Vienas populiariausių grybinės kilmės ingredientų šiuo metu Lietuvoje yra kordicepsas. Daugelis jau gerai žino šį grybą ir vertina jo gerąsias savybes. Kinijoje kordicepsas (Cordyceps sinensis) laikomas Dievų dovana, jau daugiau kaip 5000 metų vartojamas Kinijoje ir Tibete. Paplitęs Himalajų kalnuose, 3–5 km aukštyje (Tibete, Nepale, Butane, Kinijos aukštikalnėse, šiaurės Indijoje).

Nors tai, pasak A. Pranukevičienės, parazituojantis grybas, jis gali teigiamai veikti žmogaus organizmą. „Dažniausiai kordicepsas vartojamas imuninei sistemai stiprinti – manoma, kad gali stimuliuoti ląsteles, sykiu imunitetą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kininis kordicepsas pasižymi plačiu biologiniu ir farmakologiniu poveikiu kepenų, inkstų, širdies, kraujagyslių organų sistemoms. Kininis kordicepsas padeda palaikyti energijos apykaitą, gali padidinti ištvermę sportuojant. Taip pat palaiko bendrą organizmo tonusą, saugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Dėl jame esančių polisacharidų jis yra ir adaptogenas. Įdomu tai, kad šis grybas parazituoja ant drugių lervų, kartais ant skruzdžių ir kitų požeminių vabzdžių. Grybo sporos, patekusios ant vabzdžio, ima sparčiai augti. Žuvus vabzdžiui, kordicepsas toliau auga, tik jau įsitvirtina žemėje. Anksčiau žmonės šiuos grybus rinkdavo rankomis, džiovindavo ir vartodavo gydymo tikslais.“

Kalbant apie šermukšnių ar putinų uogas, apie kurių veikliąsias savybes internete apstu liaudies išminties, jau XVI amžiuje buvo žinomas šių augalų naudingas poveikis sveikatai, A. Pranukevičienė sako, kad ji linkusi remtis moksliniais tyrimais. Nors sako tikinti, kad nuo seno medicinoje vartojamos putinų ar šermukšnių uogos turi naudingų savybių, tik, norint geriausio poveikio sveikatai, reikėtų aiškiai žinoti, kaip, kada ir kokiais kiekiais jas vartoti.

Apibendrindama pokalbį A. Pranukevičienė sakė, kad kiekvienas žmogus gali rinktis, kokiems augalams – indiškiems, japoniškiems, kiniškiems ar europietiškiems teikti prioritetą. Kiekviena kultūra, kiekviena geografinė platuma turi savų augalų, kuriuos žmonės nuo seno vartojo ligų profilaktikai ir organizmo sveikatinimui. Tačiau, pasak jos, tikrai svarbu yra tai, kad viskas, ką vartojame, būtų moksliškai ištirta. „Pasaulis globalėja: daug keliaujame, vartojame iš kitų kultūrų atvežtą maistą – vaisius, daržoves, prieskonius ir t. t. Indija, Kinija, Brazilija ar kitos šalys turi ilgametes augalų auginimo tradicijas ir tikrai aukštus kokybės standartus. Nuo gamintojo pasirinkimo priklauso, kokios kokybės žaliava naudojama maisto papildams gaminti. Be to, veikia nepriklausomos laboratorijos, kuriose gamintojai gali testuoti žaliavas. Todėl, prieš perkant maisto papildus, būtina atkreipti dėmesį į gamintojo patikimumą. Jei pamačius reklamą internete kyla abejonių, rekomenduoju pasidomėti, ar tuo maisto papildu prekiauja vaistinės. Jos gali prekiauti tik registruotais, kokybiškais ir saugiais maisto papildais“, – A. Pranukevičienė patarė, kaip nesuklysti internetu perkant maisto papildus.