Tikrai ne kartą visiems tekę girdėti tokių pasakymų, kaip „moterys prastai vairuoja“, „vyrai neverkia“ arba tiesiog tai „nemoteriška“, o tai „nevyriška“. Deja, visuomenėje tokie stereotipiniai pasakymai ilgainiui tampa ne tik įprasti, bet ir priimtini. Galiausiai žmonės jais nuoširdžiai patiki. Nors taip neturėtų būti, nes stereotipai mažina pasitikėjimą savimi ir laimės pojūtį.

 

Stereotipai veikia elgesį ir lūkesčiusFlat,Line,Design,Concept,Of,Thought,Opposition,Woman,Favorite,Interests

 

Prieš kelerius metus Lietuvoje atlikta visuomenės apklausa, kurią užsakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, mėgindama išsiaiškinti mūsų visuomenėje vyraujančius lyčių stereotipus. Atliktoje apklausoje dalyvavo 1000 respondentų – 471 vyras ir 529 moterys. Tyrimas vyko 23 miestuose ir 34 kaimuose. Ši gana plati imtis leido sukurti aiškų ir, deja, nedžiuginantį Lietuvos visuomenės paveikslą. Respondentai turėjo nurodyti, ar (ne)sutinka su pateiktais teiginiais. Paaiškėjo, kad 81 % respondentų pritarė, jog šiuolaikiniai vyrai turi būti labiau vyriški. 61 % tikino, kad vyras turi uždirbti daugiau už žmoną ar partnerę. 53 % manė, kad vyras turi rūpintis savo karjera labiau nei moteris. 49 % atsakė, kad vyras turi būti raumeningas. 44 % pritarė, kad berniukai neturi žaisti su lėlėmis. 45 % pritarė, kad berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir pan., yra nekaltas dėmesio rodymas. Taigi, remiantis rezultatais, vyras visaverčiu laikomas, kai uždirba daugiau, rūpinasi karjera ir yra stiprus. Vyras netgi moderniame pasaulyje vis dar siejamas su šeimos ekonomine gerove, o štai kitos jo savybės tampa ne tokios svarbios.

 

Deja, nieko naujo neatskleidė ir visuomenės nuomonė apie moterų vaidmenis. 58 % apklaustųjų pritarė, kad žmonos pareiga – pasirūpinti vyro buitimi. Su tuo sutiko 61 % vyrų. 41 % respondentų manė, kad mylėtis su vyru – žmonos pareiga, o ne pasirinkimas. Moterys taip pat laikytinos visavertėmis tik tuomet, kai turi vaikų. Deja, toks pritarimas stereotipams rodo, kad visuomenė lyčių lygybę suvokia ir palaiko kaip bendrą principą, tačiau nesieja su praktiniu gyvenimu šeimoje ir tarpusavio bendravimu. Mokslininkų teigimu, šis manymas daro didesnį poveikį žmonėms, nei daugelis įsivaizduoja. Pasirodo, lyčių stereotipai vyrams užkrauna sunkiai panešamą psichologinę naštą ir mažina jų pasitikėjimą savimi. O moterims užkerta kelią tapti finansiškai nepriklausomomis, siekti karjeros ir tuo džiaugtis.

 

Pradedami diegti dar vaikystėje

 

Stereotipinis mąstymas nėra įgimtas. Nors esama nepaneigiamų skirtumų tarp vyrų ir moterų mąstymo tipų, visgi skirtumai gerokai mažesni, nei manyta anksčiau. Naujausi tyrimai parodė, kad kur kas didesnę įtaką tam, koks vaikas užaugs, kaip matys pasaulį ir kokias vertybes puoselės, turi auklėjimas ir dar svarbiau – artimiausių žmonių rodomas pavyzdys. Vaikų aplinkoje yra daugybė žinučių apie lyčių stereotipus. Pasakose, žaidimuose ir filmuose vaizduojami skirtingi berniukų ir mergaičių interesai bei elgesio modeliai. Net žaislai skiriami pagal lytį. Vaikai su stereotipais susiduria ir namuose. Berniukų kambariuose paprastai vyrauja įvairi sporto įranga, transporto priemonės, mėlyna spalva, o mergaičių kambariuose – lėlės, papuošalai ir rožinė spalva. Gyventi visiškai nepaisant jokių stereotipų neįmanoma. Tam tikras nusistovėjęs pasaulio vertinimo būdas iš dalies naudingas, nes padeda lengviau identifikuoti save ir priskirti daiktus ar net asmenis tam tikroms grupėms. O juk žmogaus smegenys taip ir veikia – skirstydamos viską į kategorijas, nes kategorijos leidžia supaprastinti pasaulio vertinimą.

 

Visgi yra daugybė tyrimų, kuriuose aptariami vaikų lyčių stereotipai ir tai, kaip ilgainiui šios paslėptos žinutės formuoja asmenybę. Mokslininkai mano, kad stereotipinio elgesio skatinimas varžo vaiko domėjimąsi tais dalykais, kurie paprastai priskiriami tik vienai lyčiai. Pavyzdžiui, žaidimas su kaladėlėmis, kuris standartiškai siejamas su berniukais, suteikia galimybę plėsti vaiko erdvinį mąstymą ir įgūdžius, o žaidimas su lėlėmis, kuris siejamas su mergaitėmis, leidžia ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius. Taigi, dėl vyraujančių stereotipų vaikai gali praleisti galimybę lavinti svarbius įgūdžius. Be to, nustatytas aiškus ryšys tarp stereotipinio mąstymo ir patyčių bei priekabiavimo lyties pagrindu. Veikiant stereotipams, žmonės menkina kitokius ar kitaip besielgiančius asmenis.

 

Patarimai kritiniam mąstymui ugdyti

 
  • Vienas svarbiausių aspektų norint pradėti mąstyti mažiau stereotipiškai – atpažinti stereotipus ir gebėti juos įvardinti. Puiki treniruotė – surašyti žinomus stereotipus ir prisiminti atvejus, kai jie realiai pritaikyti jūsų gyvenime.
  • Identifikavus dažniausiai sutinkamus stereotipus ir su jais susidūrus vertėtų nuolat užduoti sau klausimą „kodėl?“. Šis klausimas sustabdo automatinę (išmoktą) reakciją ir padeda pažvelgti į situaciją kritiškai.
  • Akistatos metodas taikomas norint sugriauti galvoje egzistuojančius šablonus. Tai tiesioginis susidūrimas su stereotipu ir jo sulaužymas, pavyzdžiui, kalbantis su žmogumi, apie kurį mąstoma stereotipiškai: kolege, kurią laikote „kvaila blondine“, arba kaimynu, kuris atrodo „nuobodus moksliukas“.
  • Stereotipinio mąstymo griovimas yra laipsniškas procesas, nes kaskart norint mąstyti kritiškai tenka išeiti iš komforto zonos – požiūrio, kuris leidžia jaustis saugiai ir patogiai. Visgi pamėginti verta. Mat nustojus stereotipiškai vertinti kitus, pamažu pradedame ir save matyti visai kitoje šviesoje – išryškėja tikrieji norai, o bendravimas su kitais tampa sklandesnis, teikia daugiau džiaugsmo.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė