Godumas – būtinas sėkmės komponentas?

Godumas – galingas ir prieštaringai vertinamas žmogaus polėkis, atliekantis svarbų vaidmenį net tik asmeniniame gyvenime, bet ir formuojantis visuomenei bei visai žmonijos istorijai. Nors įprastai laikomas neigiama jėga, neabejotina, kad gali būti ir sėkmės katalizatorius.

 

Godumo psichologija

 

Paprastai tariant, godumas – stiprus troškimas turėti daugiau nei reikia, ypač turto, galios ar statuso atžvilgiu. Psichologiškai jis susietas su pagrindiniais žmogaus išlikimo ir dominavimo instinktais. Evoliuciškai tiesioginius poreikius viršijančių išteklių ieškojimas galėtų užtikrinti išlikimą stokos laikais. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje, kur tenkinami pagrindiniai poreikiai, godumas pasireiškia nenumaldomu materialinės gerovės, valdžios ir įtakos siekimu.

 

Noras siekti daugiau gali būti galingas motyvatorius, skatinantis asmenis siekti tikslų, kurie kitu atveju atrodytų nepasiekiami. Godumas skatina ambicijas, verčia sunkiau dirbti, rizikuoti ir diegti naujoves, kurios gali atnešti didelę sėkmę. Pavyzdžiui, daugelį sėkmės lydimų verslininkų paskatino nepasotinamas troškimas kurti asmeninę gerovę ir ištisas imperijas. Šis nenumaldomas siekis reikalauja nepaprasto ryžto, susikaupimo ir pasiaukojimo – savybių, kurios dažniausiai siejamos su sėkme.

 

Sėkmės katalizatorius

 

Verslo ir finansų pasaulyje godumas laikomas sėkmės varomąja jėga. Dar 1987 m. filmo „Volstrytas“ veikėjas Gordonas Gekkas išpopuliarino mintį, kad savanaudiškų interesų siekimas gali duoti teigiamų rezultatų, tokių kaip ekonomikos augimas ir inovacijos. Štai kokiais aspektais godumas gali nuvesti sėkmės link:

 

Motyvacija ir polėkis. Godumas suteikia motyvacijos, reikalingos nepaprastai sėkmei pasiekti. Daugelį sėkmės lydimų asmenų skatina troškimas turėti daugiau – turto, pripažinimo, galios. Šis potraukis skatina nenuilstamą tikslų siekimą, verčia ilgiau ir atkakliau dirbti, rizikuoti, priimti drąsius sprendimus, kurie gali privesti iki reikšmingų pasiekimų.

 

Rizika. Godumas skatina rizikuoti, o tai – esminis sėkmės elementas daugelyje sričių. Pavyzdžiui, verslininkai prisiima didelę finansinę riziką tikėdamiesi gauti nemažos naudos. Nors ne visos rizikos pasiteisina, tos, kurios atsiperka, gali lemti išskirtinę sėkmę. Didelio atlygio potencialas paskatina asmenis ieškoti galimybių, kurių kiti vengia.

 

Inovacijos ir pažanga. Noras kaupti turtą ar galią gali paskatinti naujoves. Daugelį didžiausių išradimų padarė asmenys, kuriuos motyvavo galimybė gauti finansinės naudos. Godumas paskatina asmenis ir įmones diegti naujoves, nes siekia kurti naujus produktus, paslaugas ar technologijas, kurios gali padidinti pelną.

 

Ekonomikos augimas. Platesniu mastu godumas prisideda prie ekonomikos augimo. Kapitalistinėje ekonomikoje pelno siekimas skatina verslą plėstis, kurti darbo vietas ir prisidėti prie bendros gerovės. Kai asmenys ir įmonės siekia finansinės sėkmės, dažnai investuoja, kuria naujas rinkas ir skatina ekonominę veiklą – visa tai prisideda prie bendros visuomenės gerovės.

 

Tamsioji godumo pusė

 

Nors godumas neabejotinai gali būti galingas sėkmės katalizatorius, jis turi ir tamsiąją pusę. Nekontroliuojama ši savybė gali sukelti neetišką elgesį, socialinę nelygybę, net asmeninį žlugimą. Tas pats potraukis, kuris stumia asmenis į sėkmę, taip pat gali paskatinti priimti sprendimus ir veiksmus, kurie kenkia patiems ir aplinkiniams. Su godumu susijusios grėsmės:

 

Neetiškas elgesys. Siekiant sėkmės godumas gali apakinti ir paskatinti užsiimti neetiška ar net neteisėta veikla. Tai gali būti sukčiavimas, korupcija, išnaudojimas, manipulaicijos ir kt. Noras turėti daugiau, nesvarbu, tai būtų pinigai, valdžia ar statusas, gali priversti žmones teikti pirmenybę asmeniniams interesams, o ne etiniams sumetimams. Toks elgesys duoda trumpalaikės naudos, bet dažnai sukelia ilgalaikių pasekmių, įskaitant teisinius padarinius, reputacijos praradimą ir asmeninę gėdą.

 

Socialinė nelygybė. Godumas gali sustiprinti socialinę nelygybę. Kai asmenys ar korporacijos siekia gerovės kitų sąskaita, turtas ir valdžia gali susitelkti kelių žmonių rankose, o kiti likti nuošalyje. Tai sukelia socialinį susiskaldymą, nes atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų didėja. Bėgant laikui ši nelygybė gali sukelti socialinių neramumų, ekonominį nestabilumą ir socialinės sanglaudos žlugimą.

 

Asmeninis žlugimas. Godumo skatinamas sėkmės siekimas gali sukelti asmeninį žlugimą. Nenumaldomas turto ar valdžios siekis gali suvaržyti asmenis, sukelti stresą, perdegimą ir kitų svarbių gyvenimo aspektų, tokių kaip santykiai, sveikata ir asmeninė gerovė, nepaisymą. Kraštutiniu atveju godumas sukelia priklausomybę, pavyzdžiui, kompulsyvų lošimą ar neetiškas investavimo schemas, kurios gali baigtis finansiniu žlugimu ir asmenine tragedija.

 

Aplinkos blogėjimas. Platesniu mastu godumas gali prisidėti prie aplinkos blogėjimo. Pelno siekimas lemia gamtos išteklių eksploatavimą, mažai atsižvelgiant į ilgalaikes pasekmes aplinkai. Tai gali sukelti miškų naikinimą, taršą, klimato pokyčius ir kitokią žalą gamtai. Noras gauti neatidėliotinos finansinės naudos nustelbia tvarios praktikos poreikį, o tai sukelia ilgalaikę žalą planetai.

 

Subalansuoti godumą ir etinę atsakomybę

 

Taigi godumas, kaip ir daug kas šiame gyvenime, turi du veidus. Svarbiausia rasti pusiausvyrą, tik tuomet ši savybė nuves sėkmės keliu. Godumas, kai jį sušvelnina stiprus moralinis kompasas ir socialinės atsakomybės jausmas, gali būti gėrio jėga. Tai skatina asmenis ir įmones pasiekti didelių dalykų, sykiu gerbiant kitų teises ir gerovę. Tam itin svarbu:

 

Etinė lyderystė. Verslo, politikos ir kitų sričių lyderiai atlieka lemiamą vaidmenį nustatant gobšumo valdymo toną. Etinis vadovavimas apima sėkmės siekimo ir įsipareigojimo laikytis etikos principų bei socialinės atsakomybės pusiausvyrą. Lyderiai, kurie teikia pirmenybę ilgalaikei vertei, o ne trumpalaikei naudai, dažniau pasiekia tvarią sėkmę, tuo pačiu prisidėdami prie didesnio gėrio.

 

Įmonių socialinė atsakomybė. Daugelis įmonių pripažįsta pelno ir socialinės atsakomybės pusiausvyros svarbą. Įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvomis siekiama užtikrinti, kad įmonės veiktų etiškai, tvariai ir naudingai visuomenei. Tai gali apimti pastangas sumažinti poveikį aplinkai, remti bendruomenės vystymąsi ir skatinti sąžiningą darbo praktiką. Integruodamos tai į savo verslo modelius, įmonės gali siekti finansinės sėkmės, kartu prisidėdamos prie socialinės ir aplinkos gerovės.

 

Asmeninis sąžiningumas. Asmeniniu lygmeniu svarbu atsižvelgti į savo veiksmų etines pasekmes ir priimti sprendimus, atitinkančius vertybes. Sėkmė, pasiekta neetiškomis priemonėmis, dažnai būna trumpalaikė, o sėkmė, grįsta sąžiningumu, greičiausiai išliks.

 

Iškalbingi faktai

 

Godumas ir ekonominės krizės. Godumas buvo pagrindinis veiksnys keliose ekonomikos krizėse, įskaitant 2008 m. pasaulinę finansų krizę. Trumpalaikio pelno siekimas bankams ir finansų institucijoms lėmė rizikingą skolinimo praktiką ir būsto rinkos žlugimą, o tai sukėlė pasaulinį nuosmukį.

 

Poveikis aplinkai. Pasaulio banko duomenimis, aplinkos blogėjimas pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja apie 6 trilijonus JAV dolerių (apie 5,42 trilijonus Eur). Tai lemia įmonių godumas, nes jos išnaudoja gamtos išteklius neatsižvelgdamos į ilgalaikę žalą aplinkai.

 

Turto koncentracija. 1 % turtingiausių planetos gyventojų priklauso daugiau nei 40 % pasaulio turto. Šią turto koncentraciją lemia nedidelio skaičiaus asmenų ir korporacijų sukaupti ištekliai, kuriuos dažnai skatina godumas.

 

Filantropija ir turtas. Nepaisant susirūpinimo dėl godumo, daugelis turtingų asmenų panaudojo savo turtą filantropiniams tikslams. Pavyzdžiui, Warreno Buffetto ir Billo Gateso sukurta akcija „The Giving Pledge“ skatina milijardierius atiduoti bent pusę savo turto. 2024 m. prie šio įsipareigojimo prisijungė daugiau nei 230 turtingiausių asmenų ir šeimų.

 

Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA). Tyrimai rodo, kad įmonės, taikančios stiprias ĮSA programas, veikia geriau finansiškai. Harvardo verslo mokyklos tyrimas atskleidė, kad įmonės, turinčios aukštus tvarumo balus, lenkia tas, kurios turi žemus balus tiek pagal akcijų rinkos rezultatus, tiek pagal turto grąžą. Tai rodo, kad godumo ir socialinės atsakomybės balansas gali lemti ilgalaikę sėkmę.

 

Psichologiniai padariniai. „Journal of Personality and Social Psychology“ paskelbti tyrimai rodo, kad per didelis godumas sukelia didesnį stresą, nerimą ir nepasitenkinimą gyvenimu net ir tiems, kurie pasiekia materialinės sėkmės.

 

Istoriniai pavyzdžiai. Galingų imperijų, tokių kaip Romos imperija, žlugimas iš dalies buvo priskiriamas godumui. Romoje turto ir valdžios sutelkimas tarp elito sukėlė socialinių neramumų, ekonominį nestabilumą ir galiausiai prisidėjo prie imperijos nuosmukio.

 

Kodėl tampama pernelyg godžiais?

 

Išsiaiškinome, kad godumas gali būti tiek gėrio, tiek blogio apraiška, viskas priklauso nuo jo lygio ir panaudojimo tikslų. Visgi kas lemia, kad vieni godumą sugeba paversti saikingu, sveiku ir į sėkmę vedančiu egoizmu, o kiti praranda bet kokį saiką ir paskęsta godumo liūne, įtraukdami ir visus, esančius šalia?

 

Baimė. Ji gali paskatinti žmones tapti godžiais, atimti gebėjimą dalintis, elgtis dosniai. Baimę gali paskatinti ankstyvos vaikystės patirtys, šeimoje matyti pavyzdžiai, įvairios patirtos nesėkmės ir pan.

 

Konkurencija. Iki tam tikro lygio konkurencija yra palankus reiškinys, skatinantis siekti daugiau ir įveikti savo ribas. Visgi perlipus sveiką ribą ji tampa griaunančia jėga, galinčia sužadinti godumą ir savanaudiškumą.

 

Trūkumo mentalitetas. Jį turinčiam žmogui atrodo, kad turimų išteklių niekada nepakaks. Jis gali kaupti daiktus ar pinigus, kad užtikrintų savo išlikimą ir gerovę. Ilgainiui toks elgesys tampa liguistas, neatsiejamas nuo godumo, manijų.

 

Pavydas. Vienas pavojingiausių jausmų, dažnai tampantis godumo varomąja jėga. Žmogui tiesiog nepavyksta priimti, kad kažkas gali turėti daugiau nei jis. Vyksta amžinos lenktynės, lydimos nuolatinio nepasitenkinimo ir dantų griežimo.

 

Empatijos stoka. Empatijos ar rūpinimosi kitais noro trūkumas gali lemti nenorą dalytis ištekliais ar turtu. Godus žmogus gali laikyti savo poreikius svarbesniais už kitų, o tai dar labiau didina godumą ir egoizmą.

 

Materializmas. Šiais laikais nemažai kas materialinius turtus iškelia aukščiau dvasinių vertybių. Tai reikšminga godumo priežastis. Kai prisirišama prie apčiuopiamų gėrybių, komforto, gimsta poreikis viso to sukaupti dar daugiau.

 

Savistabos trūkumas. Savimonės stokojančiam žmogui sunku atpažinti tam tikrus savo elgesio modelius, ypač tuos, kurie pertekliniai ir žalingi. Todėl atveriamas kelias godumui.

 

Daugumą šių godumą sužadinančių veiksnių galima įveikti pasitelkus psichoterapiją, savistabą, sąmoningo dėmesingumo praktikas. Reikia tik atsigręžti į save ir atrasti tikrąsias vertybes, atsijojant jas nuo to, ką bando primesti materialistine visuomenė.

 

Specialistės komentaras

 

Filosofijos daktarė, ragana Jelena Simonova

 

Kiekvienas žmogus iš prigimties yra iki tam tikro laipsnio godus. Tai prigimtinė savybė, tiesiogiai susijusi su savisaugos ir savęs pratęsimo erdvėje instinktu, kuris patenkinamas turint daiktų bei disponuojant bet kokia kita materialinės nuosavybės forma. Nuo senovės socialinių sąveikų pasaulyje žmogaus statusas visuomenėje arba bendruomenėje priklausė nuo to, kiek jis turi, todėl kiekvienas, kuris pretendavo į aukštesnį statusą, stengėsi turėti kuo daugiau turto: žemių, pastatų, galvijų, aukso bei visko, kas vienu ar kitu istoriniu periodu toje geografinėje lokacijoje buvo labiausiai vertinama ir traktuojama kaip pasiturinčio bei įtakingo žmogaus atributas.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad socialinis statusas įvairiose bendruomenėse buvo kitaip vertinamas tik tų žmonių, kurių veikla arba funkcija buvo tiesiogiai susijusi su dvasinėmis ir kitokiomis nematerialinėmis vertybėmis bei praktikomis: šventikai, išminčiai, šamanai, raganos ir pan. buvo gerbiami, nepriklausomai nuo jų disponuojamo materialinio turto. Be abejo, šiuo atveju suskliaudžiu inkvizicijos, raganų persekiojimo laikus bei istorinius krikščionybės, islamo ir budizmo tapsmo etapus, kurie visada buvo siejami disponavimu globalių apimčių turtais.

 

Daugeliu atvejų paprasti žmonės, išminčiai, į kuriuos kreipdavosi patarimų, nieko neturėjo. Tam tikra prasme jie buvo išsilaisvinę iš godumo gniaužtų, gyveno kukliai ir neretai asketiškai, bet jų akys spinduliuodavo pilnatvę ir laimę.

 

Išimčių, kai žmogus nesusitapatina su savo godumu, nesiekia turėti daugiau negu reikia bei dalinasi su kitais, pasitaiko ir mūsų laikais. Visgi siekdami materialinio saugumo ir sekdami godumo bei noro patekti į visuomenės sluoksnių hierarchijos aukštumas arba tiesiog gyventi patogiai, neretai peržengiame sveiko proto ribas, ypač XXI a., kuris taikliai vadinamas perdėto vartojimo ir godumo amžiumi.

 

Jeigu stengiamės žūtbūt daugiau turėti negu iš tiesų reikia ir darome tai išskirtinai egoistiniais tikslais, godumas „parūpina“ vis sunkiau įveikiamų užduočių pakeliui į sėkmę. Todėl nuo senovės galioja dešimtadalio taisyklė: jeigu jums itin pasisekė materialinių vertybių srityje, dešimtadalį atiduokite kažkam, kam šiuo metu sekasi kukliau nei jums. Svarbus pastebėjimas: pagelbėti tikslinga tik tam, kuriam iš tikrųjų reikia materialinės pagalbos. Tokiu būdu laipsniškai atsiveria gausybės ragas bei visata už rūpinimąsi jos gyvomis dalelėmis sukuria vis palankesnių sąlygų jūsų sėkmei augti. Jeigu viską, kas gaunama, aklai užspaudžiama ir nėra jokio noro padėti kitiems, sėkmė ilgainiui nusisuka, o materialinės vertybės neatneša džiaugsmo, mat galiausiai dėmesys nukrypsta į sveikatos problemas arba / ir skaudžias patirtis asmeniniame gyvenime.

 

Įprotis kurti savo gyvenime prabangą arba bent prabangos iliuziją nesukuria skaudžių pamokų tuo atveju, jeigu turėdami daugiau negu reikia visgi mokame neprisirišti prie to, ką ir kiek turime bei nesusitapatiname su materialine gerove. Dar daugiau: nepaprastai svarbu nuoširdžiai džiaugtis dėl savo sėkmės ir jausti dėkingumą už tai, ką šiandien turime. Ir priešingai – jeigu pernelyg dažnai tenkinamės minimumu bei trupiniais, gailėdami sau ir / ar artimiesiems, visata perdėtą kuklumą „perskaito“ kaip žinutę, jog mums nieko nereikia. Šis efektas greitai suleidžia šaknis į žmogaus kasdienybę bei pasireiškia tuo, jog uždirbti reikiamą pinigų sumą pasidaro vis sunkiau.

 

Taigi, dėliojantis prioritetus labai svarbu išlaikyti balansą: siekti sėkmės ir komfortiško gyvenimo, bet sykiu neprisirišti prie daiktų ir to, kas pasiekta, bent retkarčiais atpalaiduoti prigimtinį godumą ir pasidalinti savo sėkmės vaisiais su tais, kuriems reikia jūsų palaikymo. Galiausiai leisti, kad kiekviena jūsų esybės dalelė pulsuotų dėkingumu.

 

Autorius Jūratė Survilė