Pasitaiko, kad žmogus keliauja iš vieno gydytojo kabineto į kitą ieškodamas negalavimų priežasties, bet jos taip ir neranda. Statistika rodo, kad apie trečdalis pacientų į medikus kreipiasi dėl psichosomatinių sveikatos sutrikimų, kuriuos lemia emocinės problemos. Tai reiškia, kad fizinių skausmų atsikratysite tik išsprendę dvasinius sopulius.

 

Psichosomatiniai sveikatos sutrikimaiTiny,People,Insert,Brain,Into,Person,Head,,Clean,,Paint,And

 

Terminą „psichosomatika“ sudaro du graikų kalbos žodžiai: „psyche“ – siela, „somos“ – kūnas. Juo vadinami funkciniai sutrikimai, kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra fizinės ligos požymių. Šiuos sutrikimus lemia psichologiniai veiksniai, paprasčiau tariant – neįsisąmonintos emocijos.

 

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogus – daugialypė biologinė sistema, kuri normaliai funkcionuoja tik tada, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra. Biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas lemia, kad kūnas ir psichika išlieka sveiki. Patiriant daug neigiamų emocijų, vieniems vystosi psichikos sutrikimai (nerimas, nuotaikos svyravimai), o kitiems gali atsirasti psichosomatinių sutrikimų. Šie gali pasireikšti prieš jaudinantį įvykį, pavyzdžiui, kelionę, egzaminą, didelę šventę, gimdymą ir kt. Jaučiamas spaudimas širdies srityje, sutrinka apetitas, skauda skrandį, viduriuojama, svaigsta galva, atsiranda gniutulas gerklėje ir kt. Normalu, jei tai trumpalaikė reakcija, nes ji padeda susikaupti, išlaikyti blaivų mąstymą. Tačiau jei šie pojūčiai užsitęsia, dažnai kartojasi, gali susiformuoti psichosomatinių sutrikimų ar net psichosomatinių ligų, kurioms būdingi ne tik psichikos, bet ir fiziniai sutrikimai.

 

Susiję su gyvenimo būdu

 

Kai kurie žmonės per visą gyvenimą nepatiria psichosomatinių sutrikimų, o kitiems jie yra nuolatinis palydovas. Specialistai sako, kad dažniau psichosomatiniai negalavimai pasitaiko žmonėms, kurie savęs netausoja, dažnai būna pervargę, siekia sunkiai įgyvendinamų tikslų.

 

Niekam nei fizinės, nei emocinės sveikatos neprideda darbas po keliolika valandų, perfekcionizmas, siekis būti geriausiam ar atlikti viską idealiausiai. Be abejo, būti geriausiam ar idealiausiam yra utopinis tikslas, tad jis neišvengiamai lydimas nusivylimo, pykčio, saviplakos. Šios emocijos ilgainiui sukelia psichosomatinių sutrikimų. Žalingos ir kitos emocijos: baimė, nerimas, liūdesys, bejėgiškumas, pyktis. Patys savaime tokie jausmai nėra blogi ar kenksmingi, tačiau jei neleidžiate sau jų įsisąmoninti bei tinkamai išreikšti, jie perkeliami į atitinkamą kūno vietą ir ilgainiui joje kaupiasi, auga, verda, kol tampa fizine išraiška: maudimu, skausmu, funkcionalumo praradimu ir kt.

 

Kai kovoti su savimi arba išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kitų simptomų, imituojančių kūno ligas: kūnas signalizuoja, kad priėjote ribą, turite sustoti ir kažką daryti kitaip. Norint, kad būtų lengviau nustatyti, ką darote netinkamai, reikia žinoti, kokios emocijos kokią kūno vietą paveikia.

 

Gerklės skausmai ir ligos

 

Jei dažnai peršti, skauda gerklę, kimsta balsas, vargina gerklės ar balso stygų uždegimai, tai gali būti ženklas, kad gyvenime stinga pasitikėjimo savimi, gebėjimo išreikšti mintis ir jausmus, atlaikyti savo poziciją. Jei gerklė – silpnoji vieta, vadinasi, reikia stiprinti pasitikėjimą savimi.

 

Susidarykite stipriųjų savo pusių ir pasiekimų sąrašą, kurį reguliariai pildysite. Raskite, už ką save kasdien pagirti, pasakyti bent vieną komplimentą. Imkitės nedidelių užduočių, kurias įveikus augtų tikėjimas savo jėgomis. Naudinga sportuoti, kurti, nes visi kūrybiniai užsiėmimai skatina saviraišką, malšina stresą ir padeda patenkinti tikrojo „aš“ norus, o sportas stiprina ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tobulėkite profesinėse ir asmeninėse srityse, kad jaustumėtės tvirtesni. Mokykitės viešojo kalbėjimo, turtinkite žodyną. Apsupkite save žmonėmis, kurie nori ir geba išklausyti, vertina jūsų žinias ir nuomonę. Atsiribokite nuo tų, kurie tildo ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

 

Virškinimo problemosStress,Nausea,,Vomiting.,Brain,And,Stomach,Character.,Cartoon,Burning,Brain

 

Turbūt kiekvienas prieš egzaminą, darbo pokalbį ar kitą jaudinantį įvykį yra patyręs įvairių negalavimų, susijusių su virškinimo sistema – nuo skrandžio skausmų, nevirškinimo iki pykinimo ar viduriavimo. Pasak specialistų, pilvo sritis susijusi su keletu dalykų. Akivaizdžiausi – baime ir nerimu. Problemos šioje kūno vietoje gali rodyti ir savęs nepriėmimą. Tai reiškia, kad dėl tam tikrų priežasčių savęs nemėgstate, neigiate. Tai gali būti nulemta įvairių veiksnių, pavyzdžiui, netenkina išvaizda, charakterio savybės, lytinė orientacija ir kt. Bene dažniausiai psichosomatiniai virškinimo sutrikimai ir pilvo skausmai vargina vaikus ir paauglius, kurie dar tik pažįsta save, mokosi suprasti, kas jie tokie ir kokia jų vieta šeimoje, draugų rate, mokykloje, visuomenėje. Psichologai atkreipia dėmesį, kad jei vaiko pilvo skausmai kartojasi sekmadienio vakarais, nors visą savaitgalį gerai jautėsi, vadinasi, mokyklos aplinkoje ne viskas gerai, reikėtų pasidomėti, kaip vaikui sekasi bendrauti su ugdytojais ir bendramoksliais: ar nepatiria patyčių, ar nėra jų liudininkas arba pats nesityčioja iš kitų.

 

Nejudrūs, skausmingi klubai

 

Klubai glaudžiai susiję su lytine funkcija, o šių sąnarių skausmai ar sutrikęs judrumas gali rodyti keletą dalykų. Psichosomatiniai klubų negalavimai neretai atsiranda, kai nesimėgaujame seksu. Į tai įeina ir intymių santykių trūkumas, ir malonumo neteikiantys santykiai, ir netinkamas požiūris į juos. Pavyzdžiui, kai seksas laikomas nuodėmingu, purvinu dalyku. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad reguliarus seksualinis aktyvumas naudingas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, kalbant ir apie vyrus, ir apie moteris. Tad juo turėtų užsiimti kiekvienas suaugęs, sveikas žmogus.

 

Klubų skausmus ir nejudrumą gali lemti kitas su intymumu susijęs dalykas – baimė būti išduotam. Neretai ji persikelia iš išdavyste pasibaigusių santykių į kitus. Net jei jokių objektyvių priežasčių bijoti neištikimybės nėra, ji gali graužti iš vidaus. Rekomenduojama dirbti su savimi. Pradėti nuo pasitikėjimo savimi stiprinimo, nes dažniausiai visos baimės santykiuose kyla iš jos. Taip pat svarbu būti nepriklausomiems nuo partnerio, jaustis pakankamiems, kad savivertė tiesiogiai nepriklausytų nuo kito žmogaus elgesio.

 

Krūtinės skausmai

 

Vieni pavojingiausių psichosomatinių sutrikimų, nes ilgainiui gali virsti rimtomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Jei diegia krūtinę, kyla spaudimas, vargina panikos atakos, tai dažniausiai rodo užspaustas emocijas. Įdomu tai, kad emocijos gali būti ir teigiamos. Gali skambėti kaip serialo scenarijus, bet jei kas nors myli žmogų, su kuriuo negali puoselėti romantiškų santykių dėl to, kad jis įsipareigojęs kitam ar net religijai, tai irgi gali išprovokuoti psichosomatinius negalavimus.

 

Visgi dažniausiai užgniaužiame neigiamas emocijas, pavyzdžiui, neleidžiame sau išliūdėti, išsiverkti, išgedėti, išsirėkti. Vyrams tai labiau būdinga, todėl ir širdies bei kraujagyslių ligų dažnumas ir mirtingumas lenkia moterų statistiką. Labiau nei bet kurias kitas emocijas, vyrams būdinga užgniaužti baimę (dėl rytojaus, karo, finansinio stabilumo, artimųjų sveikatos ir daugybės kitų priežasčių). Pripažinti, kad bijoma – vis dar savotiškas tabu, kai kalbame apie vyrus. Specialistai pataria visiems mokytis atpažinti ir priimti savo emocijas, jas išjausti ir tinkamai išreikšti, kad nesikauptų viduje ir nesukeltų psichosomatinių sutrikimų. Padėti gali fizinė veikla, nusiraminimo ir kvėpavimo praktikos, meditacija, psichoterapija.

 

Problemos su diafragma

 

Jei jaučiate sunkumą kvėpuojant (tarsi negalite pilnai įkvėpti ar iki galo iškvėpti), įsitempę pečiai, suglebusi laikysena, tai rodo, kad neįsisąmonintos emocijos kaupiasi ant diafragmos. Dažniausiai šioje vietoje nusėda baimė gyventi. Tai reiškia, kad negyvenate visaverčio gyvenimo arba gyvenate ne pagal vidinį balsą.

 

Pavyzdžiui, pasirinkote eiti tėvų pėdomis, nors tylomis svajojame apie kitą profesinį kelią. Ilgus metus kenčiate nelaimingoje santuokoje, nes bijote likti vieni ar pripažinti sau bei aplinkiniam pasauliui, kad suklydote. Slepiate nuo aplinkos, kad vaikai turi specialiųjų poreikių, nes bijote viešo pasmerkimo. Bijote viską mesti ir kurti verslą ar iškeliauti aplink pasaulį, nes kiti galvos, kad ištiko vidurio amžiaus krizė. Žalinga, jei bijote būti atviri patys sau ir nedrįstate kurti savo gyvenimo pagal tai, ko iš tiesų norite ir kas jus darytų laimingus. Norint išvengti psichosomatinių negalavimų, patartina daugiau pasigilinti į saviugdą, savęs pažinimą, naudinga palankyti seminarus ir susirasti mentorių, kuris padėtų tapti drąsesniems plačiąja prasme.

 

Apatinės nugaros dalies skausmai

 

Apatinė nugaros dalis rodo stabilumą, tvirtą stovėjimą ant kojų. Jei vargina šios vietos skausmai, tai gali rodyti, kad trūksta palaikymo arba jūsų menka savivertė. Iš tiesų abi šios priežastys glaudžiai susijusios tarpusavyje: jei nepakankamai save vertinate, visuomet siekiate patvirtinimo, įvertinimo bei palaikymo iš aplinkos. Vėlgi patarimas būtų auginti pasitikėjimą savimi bei savivertę. Svarbu suprasti, kad patys galite geriausiai pastebėti ne tik neigiamas savo savybes ar klaidas (ką visi puikiai geba), bet ir savo pasiekimus ir gerąsias puses. Todėl svarbu save pagirti, nes tik patys geriausiai žinote, kiek tikslo siekimas jums kainavo: su kokiomis žiniomis ir galimybėmis pradėjote, kiek darbo, laiko ir pastangų įdėjote, kiek išmokote bei patobulėjote. Stenkitės patys sau būti palaikymas, tuomet nereikės įvertinimo iš šalies, kurio tikrai ne visada sulauksite.

 

Kalbant apie savivertę, padeda tikslų rašymas ir sąmoningas jų pastebėjimas. Pavyzdžiui, galite surašyti į dienoraštį ir žymėti varnele. Galite pasakyti žodžiu. Pasiekti tikslai gali būti tiek dideli (paaukštino darbe), tiek mažesni: nepavėlavote į darbą, skaniai paruošėte pietus, padarėte mankštą, padėjote kaimynei ir t. t. Taip žingsnis po žingsnio pradėsite geriau save vertinti.

 

Kai svaigsta ir skauda galva

 

Migrena, galvos skausmas ir svaigimas, pasitaikantys atminties ir dėmesio sutrikimai gali rodyti, kad nejaučiate kontrolės savo gyvenime, esame pernelyg priklausomi nuo aplinkybių arba aplinkinių žmonių. Tokia priklausomybė gali būti įvairiapusė. Pavyzdžiui, esate finansiškai priklausomi nuo tėvų ar partnerio. Priklausomybė gali būti ir fizinė, jei turite tam tikrą negalią ar ligą ir jus prižiūri artimasis. Taip pat priklausomybė nuo kitų žmonių gali būti susijusi su emocijomis, pavyzdžiui, gerai jaučiatės tik tada, kai aplinkiniai jaučiasi gerai, todėl nuolat esate įsitempę norėdami jiems įtikti, pamaloninti.

 

Normalu, kad įtakos gyvenimui ir savijautai turi finansinės galimybės, geopolitinė situacija, aplinka, kurioje gyvenate, supantys žmonės. Tačiau svarbu, kad jiems neperleistumėte visiškos kontrolės. Tai reiškia, kad iš aplinkos reikia sugrįžti į savo vidų, labiau susitelkti ties savimi: kas aš esu, ką veikiu, kaip jaučiuosi, kokie mano poreikiai ir lūkesčiai? Ką galiu padaryti, kad jausčiausi geriau, tvirčiau, saugiau, o ne laukti, kol tuo pasirūpins aplinkinis pasaulis. Jei pervargote, negaluojate, patys turite rasti laiko ir galimybių pailsėti, pastiprinti sveikatą, jei riekia, kreipkitės į specialistus. Jei norite linksmintis, neprivalote ieškoti kompanijos, visiems tinkamos datos ir kitų sąlygų, galite tai padaryti ir vieni ar su tais žmonėmis, kurie visada skiria laiko. Kai prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, tvirtai atsistosite ant kojų, pradings amžinas sukimosi jausmas ir galva nebesvaigs, nebeskaudės, ramiai susidėliosite mintis ir galėsite skirti dėmesį pagrindiniam herojui gyvenime – sau.

 

Svarbu! Pajutus bet kokį negalavimą pirmiausia reikia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie nustatys fizinę ligą ar psichosomatinį sutrikimą.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatrė Aušra Stankūnienė

   

Kaip suprasti, kad skausmo priežastys nėra fizinės?

 

Praktikoje dažniausiai susiduriu su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo trakto ligas imituojančiais nusiskundimais. Skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas. Pasitaiko, kad žmogus išsigąsta, jog netrukus ištiks infarktas. Dusulio, kąsnio gerklėje jausmas gali imituoti kvėpavimo ligas. Skausmas skrandžio srityje, prastas virškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas ir panašūs simptomai imituoja virškinimo trakto ligas. Padažnėjęs ar skausmingas šlapinimasis gali imituoti šlapinimosi funkcijos sutrikimus. Tačiau būna įvairių simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus, patvirtinus, kad nėra kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą.

 

Dažnai pacientams nelengva suprasti, jog fizinį sutrikimą gali lemti ne kūno liga, o pasąmonė, kurioje slypi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti jausmai. Ir kai konsultavęs gydytojas pacientui pasako, kad jis sveikas, kad jam reikėtų psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijos, žmogus dažnai tai sutinka priešingai, eina konsultuotis pas kitą specialistą, nusivilia gydytojais, medicina. Tokiu atveju simptomai ne tik neišnyksta, ligos niekas neranda, bet dar labiau aštrina neigiamus jausmus.

 

Vaikystės ligos neretai išaugamos

 

Daug plačiai paplitusių ligų gali būti mišrios: tiek somatinės, tiek psichosomatinės prigimties. Pavyzdžiui, nuolatinės įtampos sukeltas arterinio kraujospūdžio padidėjimas, lydimas kitų veiksnių, gali reikšmingai padėti vystantis širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios galiausiai gali baigtis miokardo infarktu ar insultu.

 

Dažnai tenka girdėti apie vaikystėje buvusius, o vėliau išaugtus astmos priepuolius arba astmos priepuolius, kurie pasireiškia žmogui asmeniškai reikšmingose stresinėse situacijose. Pacientai dažnai pasakoja apie tik streso metu pasireiškiančias virškinimo trakto ligas: gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, opinį kolitą. Nereti ir psichologinės šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimai, dermatologinės ligos, pavyzdžiui, psoriazė, neurodermitas.

 

Kaip sau padėti?

 

Nėra lengva, nes dažnas net neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu. Psichosomatinių sutrikimų daugėja, o nuolatinė konkurencija darbe, visuomenėje, politinės ir ekonominės krizės bei šiuo metu šalia mūsų vykstantis karas nepagerina situacijos. Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, jau suvokiama, kad kiekvienas turi rūpintis ne tik kūnu, bet ir siela. Tad gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas. Psichoterapijos lankymas ir savęs pažinimas tampa vis labiau įprasta veikla.

 

Padėti sau galite sureguliavę darbo ir poilsio režimą. Skirkite po 30 % sau, darbui ir miegui. Fizinis krūvis, sveika mityba, meditacija, relaksacija, hobis – tai priemonės, kurios gali padėti.

 

Svarbu įvertinti ir santykius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais – ar tikrai viskas gerai, o gal tik bandote save apgauti racionalizuodami, kad „būna dar blogiau“. Dažnai nutinka taip, kad daug kam, bet ne sau teikiate pirmenybę. Tačiau reikia pripažinti, kad negalėsite pasirūpinti kitais, jei tinkamai nesirūpinsite savimi, nepaisysite asmeninių poreikių. Raskite laiko pabūti su savimi, savo jausmais. Labai svarbu kalbėti su žmonėmis, o kartais – net su savimi. Išsakytos mintys, jausmai sumažina įtampą, nerimą, baimes, išlaisvina nuo simptomų.

 

Autorius Laima Samulė