Apie magišką trolių Mumių pasaulį girdėjo kiekvienas. Ištisos kartos augo su jų knygomis ar animaciniais filmukais. Jų kūrėja Tove Jansson iki šių dienų laikoma viena svarbiausių Suomijos asmenybių. Įdomiausia tai, kad magiškąjį Mumių pasaulį įkvėpė tai, ką žymi menininkė patyrė asmeniniame gyvenime. Ir daugelis šių patirčių buvo visai nevaikiškos.

 

Gyvenimas kaip karuselėIllustration,Portrait,Of,The,Writer,Tove,Jansson,And,The,Moomin

 

Tove Jansson gyvenimas ne mažiau įdomus už jos sukurtą Mumių pasaulį. Nuo pat vaikystės iki paskutinių gyvenimo dienų rašytoja siejo gyvenimą su menu, bendravo su menininkais, be pertraukų kūrė ir keliavo. Pasakojama, kad dukterį tėvai pradėjo meno sostinėje Paryžiuje. Visgi ji gimė Suomijos sostinėje Helsinkyje 1914 m. rugpjūčio 9-ąją. Motina Signe buvo iliustruotoja, o tėvas Viktoras – gerbiamas ir vertinamas skulptorius. Šeima gyveno bohemiškai, piešti Tove išmoko anksčiau negu vaikščioti. Tėvai vylėsi, kad duktė bus dailininkė ir šį jos talentą nepaprastai skatino. Ilgainiui būtent taip ir nutiko – Tove tapo dailininke ir rašytoja, jos brolis Peras Olovas fotografu, o kitas brolis Larsas – rašytoju. Baigusi vidurinę mokyklą studijavo menus Helsinkyje, Stokholme, Florencijoje ir Paryžiuje. Jos tapybos darbai buvo eksponuojami Suomijoje ir Švedijoje, daug dirbo teatre, kuris buvo viena iš didžiųjų aistrų, iliustravo knygas. Tuve žavėjosi anglų literatūra, todėl ypač daug dirbo iliustruodama vaikams skirtas angliškas knygas. Visgi Suomijos meno elite įsitvirtinti jai pavyko palyginti vėlai. 30-metei talentingai kūrėjai nepavykdavo gauti stipendijų, kritikai jos darbus vertino nepalankiai. Tuo metu visa Europa mėgino atsigauti po Antrojo pasaulinio karo siaubų, tad menas nebuvo pirmoje prioritetų vietoje. Pati menininkė sakė, kad tuomet išgyveno dvejones ir rimtai svarstė nebetapyti. Mėgindama užsimiršti nuolat lankydavosi bohemiškuose vakarėliuose ir mezgė aistringus meilės romanus. Tarp romantinių partnerių buvo ir ne vienas vedęs vyras. Tove susitikinėjo su politikos filosofu Atosu Wirtanenu, vėliau karštai pamilo teatro režisierę Vivicą Bandler. Ji vis įsimylėdavo, tuomet meilę sudegindavo, tačiau iš kiekvieno turėto partnerio pasiimdavo kažką atminimui – charakterio savybę, pasakytą frazę ar prisiminimą. Taip autorė tarsi kaupė idėjų lobyną.

 

Mumių gimimas

 

Stebėtina, bet būtent abejonės dėl pašaukimo, audringas gyvenimas ir kūrybinės kančios menininkę atvedė prie Mumių – į begemotus panašių trolių, kurie savo žygdarbiais užbūrė viso pasaulio vaikus. Juos menininkė pradėjo piešti laisvalaikiu ant popieriaus skiaučių, tačiau niekada neketino viešinti. Tove draugams puikiai sekėsi tapyboje, o jos tėvas nuolat kartodavo, kad komiksai ir iliustracijos nėra meno kūriniai. Tačiau sukūrus iš tiesų patrauklią istoriją maži piešinukai tapo ne tik menu, bet ir pasauliniu fenomenu. Pirmoji Mumių knyga „Mažieji troliai ir didysis potvynis“ pasirodė 1945 m. Autorė norėjo ją pavadinti tiesiog „Troliai Mumiai“. Leidėjas, deja, nesutiko, nes buvo įsitikinęs, kad vaikams geriau suvokiamas mažųjų trolių pavadinimas. Tiesa, parašyta ji keleriais metais anksčiau, o pačius personažus, kaip pasakojo T. Jansson, įkvėpė jaunystėje įsižiebęs filosofinis ginčas su broliu Peru Olovu. Nerasdama, kaip atsikirsti diskusijoje apie filosofą Imanuelį Kantą, ji prie tualeto nupiešė „bjauriausią, kokį tik galima įsivaizduoti“ padarėlį su minėto filosofo bruožais ir po juo parašė filosofo citatą. Padarėlis tuomet dar nebuvo pramintas Muminuku – jam Tove davė Snorko vardą. Visgi idėją apie trolį Mumį pakišo jos dėdė Einaras. Bandydamas atkalbėti mergaitę, kad nakčia nesliūkintų į virtuvę gvelbti maisto, pripasakojo, kad virtuvėje už krosnies ir spintelėse gyvena baisių trolių. Pirmieji Mumių eskizai buvo kitokie nei tie, kuriuos pažįsta šiuolaikiniai gerbėjai. Jie buvo šiurpesni, su ilgomis smailomis nosimis, raudonomis akimis, be ausų ar uodegos. Būtent tokį trolių paveikslą savyje autorė nešiojosi ilgus metus, kol galiausiai rado, kas sutiktų spausdinti jos knygą. Beje, pirmosios knygos nesusilaukė didelio pasisekimo. Pasaulinis populiarumas atėjo tik 1948 m. su apysaka „Burtininko skrybėlė“.

 

Iš gyvenimo pasiskolinti herojai

 

Literatūros tyrinėtojai tikina, kad visos Mumių serijos istorijos vienaip ar kitaip atspindi tai, ką garsioji autorė patyrė savo gyvenime. Vaikystėje jos šeima daug laiko praleisdavo gamtoje ir vandenyje, plaukiojo valtimis, vasaras leisdavo atokioje saloje. Visa tai – bohemiškas, laisvas gyvenimas, kelionės į gamtą, ypač artimas ryšys su vandeniu ir salomis – vėliau vaizdingai aprašytas „Trolių Mumių“ knygose. Taip pat visose jos knygose analizuojama ta pati tema – pažeisto namų saugumo problema. Mumių mama, galinti pataisyti viską, kas įmanoma, ir permainingų nuotaikų kamuojamas tėtis – jos pačios tėvai Signe ir Viktoras. Beje, Tove yra rašiusi, kad tėvas nekentė visų moterų, išskyrus motiną ir ją pačią. Mažoji Miu, be abejonės, – pati autorė. Žalia Snusmumriko skrybėlė, kurios tas niekada nenusiima, nusižiūrėta iš buvusio mylimojo A. Wirtaneno. Neišskiriamosios Tofsla ir Vifsla – Tove ir buvusi mylimoji teatro režisierė V. Bandler. Knygos „Stebuklinga žiema“ herojė Totikė – gyvenimo meilė grafikė ir galerininkė Tuulikki Pietilä. 1954 m. kalėdiniame vakarėlyje „Ateneum“ meno muziejuje Helsinkyje Tove pakvietė šokti simpatingą moterį – menininkę T. Pietilä. Tuulikki tąkart atsisakė, bet netrukus pasiuntė Tove savo pieštą atviruką su katyte ir užrašu: „Negaliu tavęs pamiršti.“ Po kurio laiko Tove persikraustė į namą Tuulikki kaimynystėje – Helsinkyje jos niekada negyveno po vienu stogu, vaikščiodavo viena pas kitą į svečius, o 7-ajame dešimtmetyje negyvenamoje Klovharu salelėje 100 km nuo Helsinkio pasistatė namą ir leido ten vasaras. Taip prasidėjusi meilės istorija truko 45 metus iki pat Tove mirties. Ryšio moterys pernelyg neslėpė, bet ir neafišavo: homoseksualūs santykiai Suomijoje buvo neteisėti iki 1971-ųjų. Be to, Tove saugojo nuo traumuojančios patirties dievinamus tėvus.

 

Iki šių dienų vertinamas palikimas

 

Tokie vaikams skirtų knygų herojų santykiai skamba nederamai? Tačiau pati kūrėja, nors apdovanota H. K. Anderseno premija ir Šypsenos ordinu, kurį suaugusiesiems skiria vaikai, nelaikė savęs vaikų rašytoja. Be to, daugelis jos knygose neįžvelgė nieko netinkamo. Tik 1993 m. spaudos konferencijoje Tove ir Tuulikki, visų vadinta Tooti, atskleidė tiesą apie artimus santykius. Gerbėjai tuo nepasipiktino, o pasaulis nesugriuvo. Moterys kartu ramiai nugyveno dar 8 metus – iki pat Tove mirties nuo vėžio 2001 m. birželio 27 d. Be trolių Mumių istorijų, Tove parašė puikią autobiografiją „Skulptoriaus duktė“, apsakymų rinkinius „Klausytoja“ ir „Žalias namas“, romanus „Saulės miestas“, „Vasaros knyga“. Ir kas žino, kaip būtų susiklostęs Tove kūrybinis kelias, jei ne Tuulikki. Žymioji rašytoja išgyveno kūrybos krizę – skaitytojai tikėjosi naujos knygos apie Mumius, o ji tuščiai ieškojo įkvėpimo ir bijojo kartotis. Būtent užburianti pažintis su Tuulikki paskatino įveikti krizę ir sukurti vieną garsiausių mumiados knygų – „Stebuklinga žiema“. Ją skaitė turbūt beveik visi pasaulio vaikai. Būtent ji privertė gerbėjus įsimylėti mažuosius Mumius. Tad dabar daugelis kolekcionuoja Mumių puodelius, žaislus, rankšluosčius ir daugybę kitų daiktelių, susijusių su šiuo tarptautiniu reiškiniu. Mumių prekės ženklas gyvuoja iki šių dienų, leidžiamos naujos knygos ir komiksai. Mumių slėnis iš tiesų nutilo dar 1970 m., kai T. Jansson pradėjo rašyti paskutinę šios serijos knygą „Vėlai lapkritį“ – pačią melancholiškiausią, mat joje atsispindi širdgėla mirus mamai. Nepaisant to, šiandien kompanija „Moomin Characters Oy Ltd“, įkurta autorės ir jaunėlio brolio, – viena pelningiausių Suomijoje, jai vadovauja dukterėčia Sophia Jansson. Jos darbas – suteikti (arba ne) teises verslininkams „apmuminti“ viską: nuo stalo įrankių iki mobiliojo telefono dėklo.

 

Įdomu

 
  •  Troliai Mumiai garsėja dviprasmišku humoru. Nors pasakos veikėjai įdomūs vaikams, tačiau jų juokeliuose pilna nuorodų į suaugusiųjų kasdienybę ir problemas.
  •  1993 m. Suomijoje atidarytas pirmasis pramogų parkas „Mumių pasaulis“. Lankytojams atviras tik vasarą.
  •  Japonijoje Mumiai ypač išpopuliarėjo po to, kai prieš porą dešimtmečių pradėtas rodyti naujas animacinis serialas apie jų nuotykius. Populiarumas pasiekė tokį lygį, kad į Japoniją skrendantys „Finnair“ lėktuvai papuošti Mumių ir kitų personažų atvaizdais.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė