Jane Birkin, aktorė, dainininkė ir mados ikona, šių metų liepą mirė sulaukusi 76-erių. Nors gimė Anglijoje, amžinai bus žinoma kaip tapusi Prancūzijos mados istorijos dalimi. Maža to, nepamirštamo veido moteris suteikė savo vardą vienai geidžiamiausių rankinių pasaulyje.

 

Paskutiniai likusio laiko trupiniaiNyon,,Switzerland,-,28,July,2019,:,Concert,Of,British-french

 

Kai pasaulis liepos 16 d. išgirdo apie aktorės ir dainininkės J. Birkin mirtį, stojo tyla. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vienas pirmųjų pakomentavo jos mirtį: „Jane Birkin buvo prancūzų ikona“, o jos draugė aktorė Brigitte Bardot pasakė: „Kai esi tokia graži, tokia gaivi, tokia spontaniška, su vaiko balsu, tu neturi teisės mirti.“ Tą lemtingą dieną moteris be gyvybės ženklų rasta savo namuose. 2021-aisiais patyrė insultą, ilgus metus kovojo su leukemija. Nepaisant to, dar praėjusiais metais viename interviu teigė: „Aplink mane žmonės krinta kaip lapai. Man tiesiog labai pasisekė, kad galiu eiti gatve, apsipirkti ir būti nepriklausoma.“ Ji iš tiesų vis dar koncertavo ir paskutinį albumą išleido prieš trejus metus.

 

Prancūzų svetingumas

 

Jane gimė 1946 m. gruodžio 14-ąją turtingoje britų šeimoje. Jos mama – aktorė, o tėvas – šnipas, dirbęs Antrojo pasaulinio karo metais. Jaunystėje buvo tik drovi anglų mergina, svajojusi tapti žvaigžde. Sulaukusi 17-os gavo išsvajotą vaidmenį miuzikle, kurio kompozitorius buvo Johnas Barry, žinomas dėl daugybės Džeimso Bondo filmų, kur grojo jo kurta muzika. Tuo metu vyrui buvo 30 m., tačiau tai netrukdė užsimegzti jųdviejų ryšiui, kuris greitai peraugo į meilę. Vos per metus nuo pirmojo susitikimo jie susituokė. Noras sulaukti šlovės buvo toks didelis, kad mergina ryžosi viskam, net nusimesti drabužius. Kai pasirodė nuoga prieštaringai vertinamame Michelangelo Antonioni filme „Blow-up“, jos gerbėjai pasidalijo į dvi dalis: vieni šlovino pasirodymą, kiti nusisuko. Savo dienoraščiuose ji vėliau rašė, kad apgailestauja dėl metų, kai buvo tiesiog pavadinta Jane „Blow-up“ Birkin, menkai apsirengusia mergina. Audringą meilės romaną su kompozitoriumi vainikavo kūdikis, tačiau meilei nebuvo lemta liepsnoti amžinai, po kelerių metų, 1968 m., pora išsiskyrė. Tuomet moteris visą dėmesį sutelkė į aktorės karjerą Anglijoje, buvo kviečiama filmuotis filmuose. Tačiau jautė, kad gyvenimas griūva, kartėlis dėl buvusio vyro apgavystės nuolat persekiojo, todėl nusprendė iš esmės keisti lemtį. Susikrovusi daiktus pabėgo į Prancūziją. Ieškodama aktorės darbo suprato, kokia sunki pradžia nepažįstamoje šalyje. Žinoma, galiausiai gavo vaidmenų, kurie jai padėjo išgyventi. Netrukus susipažino su režisieriumi Serge‘u Gainsbourgu, su kuriuo pasinėrė į daugiau nei dešimtmetį trukusį audringą romaną.

 

Meilės romanas su liūdna pabaiga

 

Iki šiol Jane ir Serge‘as vertinami kaip viena garsiausių XX a. įžymybių porų. 20 metų amžiaus skirtumas, muzikinė partnerystė ir laukinis gyvenimo būdas padėjo pagrindą ne vienai iš koto verčiančiai istorijai. Pasak moters, jiedu išeidavo naktį, grįždavo namo pažadinti dukteris Kate ir Charlotte prieš mokyklą, o paskui miegodavo visą dieną. Jų gyvenimo būdas tapo popkultūros išsivadavimo simboliu tuo metu, kai įsigalėjo konservatyvios ideologijos. Aktorės karjerai įsibėgėjus Prancūzijoje, ji po truputį pradėjo įsitraukti į muzikos industriją. Labiausiai išgarsėjo dėl dainos „Je T‘Aime Moi Non Plus“, kurią iš pradžių atliko su B. Bardot. Nesunkiai pripažino, kad šią karjerą lemiančią akimirką pakurstė paprasčiausias pavydas. S. Gainsbourgas iš pradžių dainą parašė ne jai, o dviem moterims, tačiau pavydas paskatino atlikti savąją versiją. „Nenorėjau, kad jis atsidurtų mažoje įrašų studijoje su gražia mergina, įrašančią kitą „Je T‘Aime Moi Non Plus“ versiją, kaip jis padarė su Brigitte. Kai jis man pasiūlė tai padaryti, iš karto sutikau“, – prisiminimais su „Vogue“ leidiniu dalijosi moteris. Ši dainos versija pakilo į topų viršūnę, nors daugelyje šalių buvo uždrausta. Toks dainos vertinimas tik dar labiau sustiprino J. Birkin, kaip įžymybės, statusą.

 

Garsenybė ne kartą sakė, kad prancūzų kalbos išmoko tik atvykusi į Prancūziją. Daugelis prancūzų iš jos šaipėsi dėl stipraus anglų kalbos akcento. J. Birkin, 2013 m. duodama interviu apie darbą su S. Gainsbourgu 8-ajame dešimtmetyje, nuolankiai pareiškė: „Gražiausios dainos, ko gero, parašytos prancūzų kalba. Bet kiek iš tikrųjų turėjau talento? Galbūt ne tiek daug.“ Jos ir S. Gainsbourgo keliai išsiskyrė 1980 m. po besaikių vyro lėbavimų. Tiesa, jiedu išliko artimi draugai iki pat jo mirties 1991-aisiais. Po daugelio metų J. Birkin, paklausta apie garsųjį meilės romaną su S. Gainsbourgu, jo užkulisių niekada neslėpė: „Mūsų draugystė tęsėsi iki jo mirties dienos. Jis man paskambino būdamas Londone ir pasakė, kad nupirko didelį deimantą, nes pamečiau vieną, kurį padovanojo. Aš pasakiau: „O, nustok gerti.“

 

Po santykių su S. Gainsbourgu J. Birkin vėl įsimylėjo, šįkart prancūzų kino režisierių Jacquesą Doilloną, su kuriuo susilaukė trečiosios dukters Lou. Aktorės karjera buvo sėkminga, moteris suvaidino daugiau nei 70 filmų ir įrašė nemažai dainų. Per savo karjerą išleido 14 studijinių albumų, šešis gyvo garso albumus ir vis dar koncertavo įkopusi į septintą dešimtį.

 

Garsiosios rankinės istorija

 

Garsusis Hermés „Birkin“ krepšys atsirado iš būtinybės. 1984 m. Jane skrido iš Paryžiaus į Londoną. Ji atsinešė savo ikoninį pintą krepšelį, kuriame saugojo viską – nuo bakalėjos iki kūdikio daiktų. Kaip rašo „Business Insider“, bandant grūsti jį į skyrių virš sėdynės, daiktai pabiro po visą lėktuvą. Moters vieta buvo šalia Jeano-Louiso Dumas, „Hermès“ vykdomojo pirmininko. Atsisėdusi į savo vietą įžymybė skundėsi, kad nerado krepšio, tinkančio jos, kaip mamos, poreikiams. J-L. Dumas ir Jane tiesiog sukūrė idealaus krepšio dizainą skrydžio metu. Nemažai vietos patogiai susidėti daiktus ir elegantiška, skoninga išvaizda buvo tai, dėl ko jie abu sutarė. J. Birkin maloniai priėmė J-L. Dumas prašymą pavadinti rankinę jos vardu. Nuo 1990-ųjų šis krepšys tapo aukščiausio statuso simboliu. Pirkinio kaina iki šiol svyruoja nuo tūkstančių iki šimtų tūkstančių JAV dolerių, kuriuos išties verta mokėti. Šios rankinės yra rankų darbo, iš retų gyvūnų odos, taigi išskirtinės – parduotuvėje nenusipirksi. Tik labai svarbiems žmonėms siūloma galimybė vieną jų įsigyti. Daugelis į „Birkin“ krepšius žiūri kaip į investiciją. „Hermés“ riboja, kiek jų galima parduoti vienam asmeniui, ir kasmet pagaminamų rankinių skaičių laiko paslaptyje, nors „Business Insider“ teigia, kad rinkoje jų gali būti apie 200 tūkst. Nors „Birkin“ rankinė pagaminta Jane pagal užsakymą tuo metu, kai jai tekdavo visur nešiotis jaunėlės dukters daiktus, tačiau vėliau ji pareiškė, kad krepšio nebenešioja. Mat manė, kad jame visada per daug daiktų, todėl per sunkus, ir mieliau viską, kas būtina, krauna į kelnių kišenes, kaip bet kuris vyras, kad išeinant iš namų nereikėtų nieko kito neštis. Garsenybei ne itin patiko būti siejamai su rankine, reprezentuojančia tokį paviršutiniškumą ir puikybę. Vis dėlto ji paaukojo lėšas, gautas iš „Hermés“, įvairioms labdaros organizacijoms. Tarp jų – žmogaus teisių grupei „Amnesty International“, sveikatos priežiūros organizacijai „Pasaulio gydytojai“, Japonijos Raudonajam Kryžiui.

 

Autorius Monika Budnikienė