Tyrimų duomenimis, kas antram žmogui tekę pakeisti darbą dėl to, jog nepavyko rasti bendros kalbos su viršininku. Prasta komunikacija, toksiškas mikroklimatas, neatsakingas požiūris ir nepriimtinas vadovavimo stilius – daug dalykų slopina asmeninį tobulėjimą, produktyvumą ir emocinę gerovę.

 

Pagaliai į ratusToxic,Boss,,Bad,Environment,In,Workplace,,Unfairness,,Micromanage,Or,Mislead

 

Nuo mažesnė įmonė, tuo didesnė tikimybė, kad vienintelis ir niekam nepavaldus bosas šokdins darbuotojus pagal savo dūdelę. Valdžia vienose rankose sudaro sąlygas peržengti pareigybinės atsakomybės ribas. Mobingas darbe – dažnas reiškinys ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. Dėl to kenčia įvairaus rango darbuotojai ir organizacija apskritai.

 

Moksliniai tyrimai rodo aiškią sąsają tarp darbuotojų įsitraukimo (motyvacijos ir pastangų siekti organizacijos tikslų) ir santykių su tiesioginiu viršininku. 77 % pavaldinių, kurie buvo patenkinti aplinka, apibūdino bendravimą su bosu teigiamai. Panašiai atsiliepė 23 % neįsitraukusių ir 4 % atsiribojusių nuo organizacijos. Vadinasi, prastas mikroklimatas ir netinkamas vadovavimo stilius atbaido potencialiai naudingiausius darbuotojus. Nors lojalumas ir produktyvumas laikomi organizacijos sėkmės garantu, specialistai išeina iš darbo neapsikentę gniuždančios aplinkos.

 

Koks blogo boso paveikslas? Dažniausios priežastys, paskatinančios darbuotoją užverti įstaigos duris, yra toksiškas mikroklimatas (patyčios, konfliktai, manipuliacijos, melas), vengimas spręsti problemas ir priimti sprendimus, kaltės perkėlimas, atsakomybės stoka, atsiribojimas nuo kolektyvo, pasyvus vadovavimo stilius, tobulėjimo perspektyvų nebuvimas. Toks disfunkcinis elgesys bet kurį darbuotoją paverstų nelaimingu ir neproduktyviu, tad santykiai su bosu – svarbi darbo dalis.

 

Ne pykti, o pagailėti

 

Prieš atsisveikindami visiems laikams, įvertinkite argumentus „už“ ir „prieš“, ypač jei darbe tenkina viskas, išskyrus vadovą. Sveika pažvelgti į santykius su viršininku nešališkai ir vadovautis blaiviu protu, ne emocijomis. Žmonės dažnai pamiršta, kad norint pakeisti bendravimo dinamiką užtenka pasikeisti patiems. Net jei tai nelems boso elgesio, pagerės savijautą. Tik išbandžius visas galimybes užmegzti geresnius profesinius santykius ir atsimušus kakta į sieną galima galvoti apie atsitraukimą.

 

Pirmiausia keiskite požiūrį į vadovą. Jis – toks pat žmogus, patiriantis nuotaikų svyravimus, stresą ir spaudimą. Dauguma viršininkų iš prigimties nėra blogi, tačiau turi charakterio ar asmenybės silpnų vietų, kurias išryškina darbo aplinka, pavyzdžiui, poreikis pasiekti gerų rezultatų per trumpą laiką. Svarbu apsvarstyti ne tik tai, kaip elgiasi bosas, bet ir kodėl.

 

Tyrimai rodo, kad empatija gali pakeisti sudėtingus vadovo ir pavaldinio santykius tiek horizontalia, tiek vertikalia kryptimi. Tai reiškia, kad kolektyvas pradeda kopijuoti elgesį, jei mato teigiamą pavyzdį. Anot psichologų, pradėjus reikšti empatiją bosui, jis atsilygins tuo pačiu. Tarkime, jei vadovas kalba pakeltu tonu, galima sakyti: „Suprantu, kad esate pavargęs. Užsuksiu kitą kartą.“ Žmonės dažnai nustemba, jei į pasyvią agresiją reaguojama ne kova, o priėmimu.

 

Atrodytų, kad sunku antipatiją pakeisti empatija, bet galima išmokti. Pasimatuokite boso kėdę ir suprasite, su kokiais iššūkiais tenka susidurti kas dieną. Galbūt tai, kad vadovas neskiria daug dėmesio kiekvienam darbuotojui atskirai, tėra didelio užimtumo rezultatas. Gali būti, kad stažuočių, tobulinimosi kursų ir karjeros mokymų sumažėjo, nes firma išgyvena ne pačius geriausius laikus, o turimi finansai paskirstomi darbuotojų algoms. Tam tikrų boso savybių, pavyzdžiui, pesimizmo, nekalbumo ar nervingumo, nepriimkite asmeniškai.

 

Empatiją geriausia demonstruoti neformalioje aplinkoje, bendraujant akis į akį. Svarbu išlaukti momento, kada asmuo bus pasirengęs priimti rodomas pastangas. Tai kalėdinis vakarėlis, penktadieninis pasisėdėjimas bare, išvyka gamtoje ar kiti kolektyvo susitikimai ne darbo metu. Asmeninis klausimas „kaip jums sekasi susidoroti su tokiu darbo krūviu?“ gali paskatinti atgalinį ryšį ir didesnį įsitraukimą į pavaldinių poreikius.

 

Keisti savo vaidmenį

 

Anot karjeros specialistų, kai kuriems sunku sutarti su vadovais dėl vienos priežasties – jų pačių elgesys neleidžia atsiskleisti ir sulaukti pripažinimo, įvertinimo, paskatinimo. Šis argumentas nėra tai, ką norėtų girdėti darbuotojas, bet pažvelgus į save kritiškai galima aptikti pasislėpusius psichologinius inkarus, įkalinančius aukos vaidmenyje.

 

Pirmiausia didinkite savigarbą. Nereikia nei savęs menkinti, nei gailėti. Naudinga kuo objektyviau vertinti vadovo kritiką ir įsiklausyti, kokiose srityse verta tobulėti. Nemaloni situacija darbe gali būti stimulas tobulėti, jei permainas motyvuos ne pastangos įtikti bosui, o profesinis augimas. Vėliau bet kokią patirtį galima pritaikyti kitoje darbovietėje.

 

Kitas laiptelis – išsiaiškinti, kodėl dirgina tam tikros viršininko savybės. Pasak psichologų, už dirgiklių dažnai slepiasi anksčiau patirtos psichologinės nuoskaudos. Pavyzdžiui, žmogui, kuris augo su valdingu tėvu, sunku ramiai reaguoti į boso reiklumą. Asmeniui, kuriam vaikystėje trūko meilės ir šilumos, nuolat atrodys, kad vadovas jo nevertina ir nepastebi nuopelnų. Narciziška šeima gali įskiepyti nepasitikėjimą, kaltę, gėdą ir baimę klysti. Bosas gali fiziškai priminti asmenį, kuris anksčiau įskaudino, todėl automatiškai kyla antipatija ir gynybinė reakcija. Vadovui sunku dirbti su tokiu darbuotoju, nors šiam atrodys atvirkščiai. Neišspręstos asmeninės problemos dažnai perkeliamos į darbinę aplinką ir gerokai komplikuoja santykius.

 

Svarbu išsiaiškinti, ar bosas nesutaria su visu kolektyvu, ar nepatenkintas tik vienu darbuotoju. Dažniausiai sunkumų kyla naujokams, kurie tik pratinasi ir perpranta darbo specifiką. Stebėkite kitus kolektyvo narius ir įsiminkite naudingą informaciją. Galima tiesiai šviesiai paklausti patarimo. Užuot formulavus smerkiantį teiginį: „Kodėl bosas mane nuolat pertraukia?“, reikėtų diplomatiškai sakyti: „Kaip žinoti, kada galima kalbėti?“. Vietoj klausimo: „Kodėl vadovas nepatenkintas mano pranešimu?“ geriau pasiteirauti: „Kaip manote, kokios mano klaidos?“

 

Jeigu kolegų įžvalgos neduoda aiškaus vaizdo, kaip koreguoti savo elgesį, pasikalbėkite su vadovu. Svarbu ne skųstis, verkšlenti, reikalauti, o rodyti iniciatyvą tobulėti ir paprašyti patarimo. Užuot sakius: „Ką darau blogai?“, reikėtų klausti: „Kaip galėčiau pagerinti savo rezultatus?“ Norėdami pateikti savo idėjas, kaip patobulinti organizacijos valdymą, pirmiau atsiklauskite leidimo. Mokyti bosą dirbti – ne pats geriausias sprendimas.

 

Ryžtis lemiamam pokalbiui

 

Jeigu vadovas nekomunikuoja ir neatsižvelgia į pastangas pagerinti santykių kokybę, pasikalbėkite asmeniškai neformalioje aplinkoje, pavyzdžiui, per pietus kavinėje. Boso kabinetas ar posėdžių salė netinka. Geriausia rinktis viešą ir neutralią erdvę, kur nesijaus pareigybinio rango. Norint kalbėti konstruktyviai, svarbu atsiriboti nuo emocijų ir išlaikyti šaltą protą. Tačiau neatmetama tikimybė, kad bosas taip ir nesupras nepasitenkinimo priežasčių.

 

Jei skyriaus vadovu nepatenkintas visas personalas, laikas pranešti apie tai aukštesnei vadovybei. Prieš einant šiuo keliu pasiruošti argumentų ir pagrįsti, kodėl minimas asmuo netinka kaip vadovas, kaip kenčia komandinis darbas, padalinio ir visos organizacijos veikla. Idealu pateikti neigiamo poveikio ar netinkamo elgesio įrodymus, pavyzdžiui, garso įrašus, dokumentus. Kuo daugiau darbuotojų pasirašys po skundu, tuo didesnė permainų tikimybė.

 

Tačiau neatmesti tikimybės, kad, nepaisant įtikinamų įrodymų, jog vadovas blogai atlieka savo pareigas, aukštesnė valdžia netaps sąjungininkais ir stos jo pusėn. Dažni atvejai, kai organizacijos bendruomenė situaciją vertina kardinaliai priešingai ir problemų priežastimi įvardina nelaimingą darbuotoją. Patarimai prisitaikyti prie vadovo keistenybių ar toksiško elgesio reiškia kapituliaciją. Be to, maištas, ypač įtraukiant kitus kolektyvo narius, gali sugadinti reputaciją ir apsunkinti kito darbo paieškas, ypač jei sektorius specifinis. Štai kodėl oficialus skundas – paskutinė išeitis.

 

Žaidimai su laiku

 

Jeigu niekaip negalima keisti santykių su viršininku, nėra būdų nuversti tiesioginį vadovą grupinėmis kolektyvo pastangomis, galimybės ribotos. Tokioje situacijoje dauguma stengiasi nelįsti bosui į akis ir ištverti, ypač jei alga motyvuoja pasilikti. Svarbu pasirūpinti emocine sveikata, kad adaptacija ir stresas netaptų gyvenimo būdu, t. y. norma. Nusivylimas ir nepasitenkinimas darbu gali neigiamai paveikti kitas sritis, taip pat romantinius santykius. Užgniaužus jausmus didėja depresijos ir psichosomatinių ligų rizika.

 

Pasak karjeros konsultantų, idealus sprendimas – pabandyti prisitaikyti, prioritetu laikant savo (ne vadovo) gerą nuotaiką ir skubiai ieškoti naujos darbo vietos. Per tą laiką svarbu atlikti daug slaptų užduočių: atnaujinti CV, surinkti rekomendacijas iš patikimų organizacijos atstovų, net pasikalbėti su konkurentais. Pirmieji pokalbiai su potencialiais darbdaviais padės įvertinti rinką ir galimybes pereiti į geresnes sąlygas. Jokiu būdu nekalbėkite neigiamai apie savo vadovą. Tegul nesutarimų priežastys lieka tarp keturių sienų, vengiant apkalbų ir paskalų. Sklandžiai išsiskyrus su nepatikusiu bosu, mažesnė tikimybė ateityje pakenkti savo karjerai.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė