Draugai – neatsiejama laimingo gyvenimo dalis

Kartais likimas suveda su tokiais žmonėmis, kad nė neprisimename, koks buvo gyvenimas iki jų. Tai – tikri draugai. Kaip gimsta draugystės, kaip jos kinta bėgant metams ir kokią svarbą apskritai turi mūsų gyvenimui?

Gerovės pagrindas

Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė, todėl draugai būtini lyg oras. Moksliniai tyrimai rodo, kad draugystė svarbi gerai sveikatos būklei palaikyti. Nustatyta, kad užsitęsusi vienatvė sveikatai tokia pat toksiška, kaip per dieną surūkytų 15 cigarečių. Paaiškėjo, kad vyresni asmenys, subūrę didesnį ratą draugų, turi 22 % mažesnę priešlaikinės mirties tikimybę nei tie, kurie draugų neturi ar turi jų mažai. Tą lemia įvairios priežastys, bet viena svarbiausių – mažą socialinį ratą aplink save suformavę žmonės net 60 % dažniau kenčia nuo nutukimo nei komunikacijos poreikį patenkinantys asmenys. Dėl šios priežasties vienišiai dažniau serga gyvybei pavojingomis ligomis: širdies ir kraujotakos veiklos sutrikimais, cukriniu diabetu, astma ir kt. Nustatyta, kad daugiau bičiulių turintys asmenys ilgiau išsaugo normalias kognityvines funkcijas, rečiau serga su senatve susijusiomis protinėmis ligomis. Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) profesorė Rebecca G. Adams teigia, kad draugai netgi svarbesni nei šeimos nariai. Mokslinis eksperimentas atskleidė, kad tos krūties vėžiu sergančios moterys, kurios neturi artimų bičiulių, turi net keturis kartus didesnę tikimybę mirti nuo šios pavojingos ligos nei turinčios bent 10 bičiulių. Viso to paaiškinimas – psichologinis komfortas. Artimų draugų turintys žmonės jaučiasi stabiliau, optimistiškiau, lengviau įveikia stresą, nes visuomet žino, kad ir kas nutiktų, juos supras ir palaikys. Virdžinijos universiteto (JAV) mokslininkai, norėdami įrodyti draugystės svarbą, atliko eksperimentą su 34 studentais. Visi jie turėjo kopti į stačią kalvą tiek, kiek pajėgia. Pusė jų kopė kartu su draugais, kiti pavieniui. Tie studentai, kurie aukštyn lipo lydimi bičiulių, užkopė aukščiau. Draugai – tarsi varomoji jėga, neleidžianti nuleisti rankų.

Draugystės metamorfozės

Tai, kaip randame naujų draugų, kaip juos vertiname, ką kartu veikiame, kokią įtaką jie daro, labai priklauso nuo to, kokio amžiaus esame.

20–30 m. Šiame gyvenimo tarpsnyje žmonės įprastai palieka saugius gimtuosius namus ir pradeda gyventi savarankiškai. Vieni siekia aukštojo išsilavinimo, kiti įsilieja į darbo rinką. Neretai palikus tėvų namus tenka išvykti gyventi į kitą miestą. Taip prasideda rimtas išbandymas senoms draugystėms. Susitikti su senaisiais bičiuliais sunkiau, susibūrimai retėja, aplink formuojasi naujas socialinis ratas. Kurį laiką vis dar tęsiasi ilgi pokalbiai telefonu, susirašinėjimai, susitikimai grįžus į gimtąjį miestą, bet ilgainiui suvokiama, kad tai greičiausiai tėra laikina, kad su buvusiais bičiuliais sieja vis mažiau dalykų, o jų vietą užima nauji žmonės. Net apie 80 % žmonių teigia nutolę nuo mokyklos laikų draugų, kai išvyko gyventi į kitą miestą. Viskas dar labiau keičiasi, kai gyvenime atsiranda antroji pusė. Kadaise meilės nuotykiai tebuvo linksmybės, kurias smagu aptarinėti su draugais. Dabar viskas rimčiau, pradedama galvoti apie šeimos kūrimą. Apie 65 % tokio amžiaus vyrų ir apie 85 % moterų teigia, jog pirmenybę bet kokiu atveju teikia gyvenimo partneriui, o ne draugams.

30–40 m. Siautulingi vakarai bičiulių apsuptyje nutolsta dar labiau. Santuoka keičia daug ką, bet vaikai – viską. Būtent jų auginimas šiame amžiaus tarpsnyje yra svarbiausia užduotis, atimanti kone visą laiką. Daugiau nei 60 % mažamečių vaikų turinčių partnerių pripažįsta, kad sunku rasti laiko vienas kitam, o ką jau kalbėti apie draugus, ypač jeigu ir jie augina mažylius. Kita vertus, su jais bent jau vienija bendros temos, bendri rūpesčiai. Kur kas kebliau palaikyti santykius su bičiuliais, kurie nėra sukūrę šeimos. Jų gyvenimo būdas ir interesai kitokie, todėl rasti abi puses dominančių sričių vis sunkiau. Įprastai šiuo laikotarpiu bičiuliai tarsi prafiltruojami ir šalia lieka tik tikri draugai. Santykiai su likusiais irgi pakinta. Susitikimai, nerūpestingi paplepėjimai, naktinėjimai mieste tampa retenybe, tačiau visa tai keičia nuoširdūs pokalbiai, parama, pagalba vieni kitiems. Draugystė perauga į brandesnį lygmenį.

40–50 m. Vaikai jau gana dideli, o gal ir pradėję savarankišką gyvenimą, tad dėl jų sukti galvos pernelyg nereikia, vėl atsiranda daugiau laiko sau. Santykiai su partneriu taip pat seniai nusistovėję, nereikia kovoti vienam dėl kito, nebėra tiek dramų. Net profesinėje srityje tokio amžiaus žmonės įprastai jau išsikovoję vietą po saule. Gyvenimas pakrypsta ramesne vaga, vėl turima daugiau laiko bičiuliams. Atgimsta poreikis ištrūkti iš namų, pabūti su bendraminčiais, prisiminti nerūpestingą jaunystę. Būtent šiame amžiuje (nepaisant ankstyvosios jaunystės) daugiausia laiko su draugais keliaujama, prasmingai diskutuojama, užsiimama bendrais pomėgiais. Dažniausiai šiuo laikotarpiu supa laiko patikrinti bičiuliai, su kuriais būnant drauge nereikia apsimetinėti, galima būti 100 % savimi. Taigi draugystė labai atpalaiduojanti, nuoširdi, ištverminga. Juk su bičiuliais pereita ir šilta, ir šalta.

50 m. ir daugiau. Kuo toliau, tuo artimi žmonės, nepriklausantys šeimos ratui, tampa vis svarbesni. Sulaukus šio gyvenimo laikotarpio įprasta susidurti su tuštėjančio lizdo sindromu: suaugę vaikai palieka namus, tad juose, kaip ir širdyje, vis tuščiau. Šią tuštumą būtina užpildyti, antraip gresia ne tik socialinė atskirtis, bet ir psichologinės problemos. Garbaus amžiaus vieniši žmonės net kelis kartus labiau linkę į depresiją nei tvirtą draugų ratą turintys asmenys. Bičiuliai tampa itin svarbūs tuomet, kai šį pasaulį palieka gyvenimo partneris. Vaikai ir giminaičiai, kad ir kaip jus puikiai suprastų, kad ir kaip stipriai jiems rūpite, turi savo gyvenimą, savus rūpesčius ir negali visą laiką būti greta. Bendraamžiai bičiuliai išgyvena panašią socialinę atskirtį, tad trokšta vienytis. Šiuo gyvenimo tarpsniu daugiausia pasitenkinimo suteikia bendravimas su tais, kurie turi panašių pomėgių, domisi panašia veikla.

Neraminanti tendencija

Dar mažiau nei prieš dešimtmetį atlikti moksliniai tyrimai rodė, kad vidutiniškai suaugęs žmogus turi 4–5 artimus draugus. Šiandien šie skaičiai susitraukė ir toliau traukiasi. Daugėja vienišų žmonių. Naujausiais „Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, visai draugų neturinčių žmonių skaičius nuo 3 % 1990 m. išaugo iki 12 %. Turintys draugų dažnai teigia, kad bičiulių ratas susiaurėjo. 1990-aisiais 33 % respondentų teigė turintys 10 ir daugiau artimų draugų. Šiandien taip teigia vos 13 %. Mažesnį draugų ratą (1–4 bičiuliai) turinčių asmenų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 32 % iki 48 %. Šis draugysčių smukimas vertinamas neigiamai: maždaug pusė „Gallup“ apklausoje dalyvavusių žmonių teigė esantys nepatenkinti turimų draugų skaičiumi.

Sociologai ir psichologai įvardija įvairias priežastis, kodėl žmonės ėmė mažiau bičiuliautis. Vienas ryškesnių veiksnių – prieš kelerius metus siautusi COVID-19 pandemija, neleidusi gyventi įprasto socialinio gyvenimo ir nutraukusi ne vieną trapią draugystę. Daug įtakos turi ir gyvenimo būdo pokyčiai. Tiek amerikiečiai, tiek europiečiai tuokiasi bei kuria šeimas vis vėliau, todėl žmonės geografiškai mobilesni nei praeityje. Ši tendencija stipriai susijusi su padidėjusiu socialinės izoliacijos ir vienišumo jausmu. Tai palietė ir romantiškus santykius, nes nemažai žmonių sąmoningai renkasi būti vieniši, kad sutelktų dėmesį į save, karjerą, išsaugotų nepriklausomybę. Prie pokyčių neabejotinai prisideda ir socialiniai tinklai – vis daugiau bendravimo keliasi į virtualią erdvę, kuriama iliuzija, kad turima daug draugų, nors iš tiesų tų žmonių, kuriuos menkai pažįstame ir vos retkarčiais persimetame keliais sakiniais internete, tikrais draugais vadinti tikrai negalime. Dalis žmonių tikrus pokalbius netgi keičia į diskusijas su dirbtiniu intelektu „ChatGPT“ programose.

Ar vyras ir moteris gali būti tik draugai?

Kalbant apie draugystes, dažnai paliečiama tema – bičiulystė tarp skirtingų lyčių atstovų. Iki šiol nesutariama, ar vyras ir moteris gali būti draugais be jokių romantiškų ar seksualinių užmačių. Apklausos rodo, kad dauguma įsitikinę, jog tai neįmanoma. Visgi kai kurie psichologai tam nepritaria. Niujorko psichologė Linda Sapadin teigia, esą toks požiūris nulemtas praėjusios eros kultūrinių ir socialinių aspektų. Dar visai neseniai moterys šeimininkavo namuose, o pinigus šeimai uždirbo išskirtinai tik vyrai. Taigi lytys gyveno skirtinguose pasauliuose ir juos sujungdavo tik viena – romantiški santykiai. Dabar vyrai ir moterys ne tik kartu dirba, bet ir dalijasi bendrais pomėgiais, diskutuoja svarbiomis temomis, drauge sportuoja, net valdo valstybes ir užsiima įvairiausiomis bendromis veiklomis. Moterų ir vyrų pasauliai neišskiriamai persipynė, o juos išvien laikantys klijai toli gražu nebūtinai turi romantinį ar seksualinį atspalvį.

Kaip rasti naujų draugų?

Dauguma žmonių pripažįsta, kad rasti naujų bičiulių suaugus – sudėtinga užduotis. Dalijamės keletu patarimų, kurie padės užmegzti naujus bičiuliškus santykius.

Imtis iniciatyvos. Jei šalia pastebite žmogų, su kuriuo norėtumėte artimiau susipažinti, nedvejokite užkalbinti, parodyti dėmesio. Kartais pasikeitimas vos keliais žodžiais atveria duris nuostabiai viso gyvenimo draugystei.

Išbandyti naujas veiklas. Įvairūs klubai, organizacijos, savanorystė, renginiai ir iniciatyvos – puikios vietos sutikti bendraminčių.

Dažniau šypsotis. Tai aplinkinius užkrečia gera nuotaika, traukia prie jūsų, kviečia bendrauti.

Atkreipti dėmesį į draugų draugus. Tai puiki proga praplėsti bičiulių ratą. Jeigu su tais žmonėmis bičiuliaujasi jūsų draugai, vadinasi, jie greičiausiai turi kažką, kas patiks ir jums.

Daryti paslaugas. Nedidelė pagalba darbe ar net paprasčiausias laiptinės durų palaikymas sunkų nešulį nešančiam kaimynui gali įžiebti ugnį tikrai draugystei. Progų būti nuoširdiems ir paslaugiems visuomet yra, svarbiausia tai daryti negalvojant apie galimą grąžą.

Ieškoti bendraminčių internete. Apstu įvairių forumų, socialinių tinklų grupių, kurios vienija žmones, besidominčius ta pačia tema. Virtualios diskusijos gali virsti virtualia draugyste, o ši turi potencialą tapti realia bičiulyste.

Sakyti komplimentus. Psichologiniai tyrimai rodo, kad pozityvūs būdvardžiai, kuriais apibūdinate šalia esantį žmogų, jo pasąmonėje susiejami su jumis pačiais. Taigi, jeigu kažką giriate dėl paslaugumo, tas žmogus linkęs manyti, kad irgi esate paslaugus. Taip sudarote gerą įvaizdį ir didinate tikimybę rasti draugų. Tik nedalykite komplimentų į kairę ir dešinę tuščiai, likite nuoširdūs.

Išbandyti pažinčių programėles. Jos skirtos ne tik romantiškų santykių paieškai. Moderniame pasaulyje tai įrankis ir platoniškoms draugystėms užmegzti. Viskas paprasta, nes galite filtruoti žmones pagal gyvenamąją vietą, pomėgius, pasaulėžiūrą, amžių ir kt.

Įdomu

Jeilio universitete išsiaiškinta, kad didžiausią tikimybę susidraugauti turime su tais žmonėmis, kurių genetika panaši į mūsų pačių.

Tyrimų duomenimis, ilgaamžiškiausios draugystės užsimezga studijų metais. Pačios nepastoviausios – prasidėjusios ankstyvoje paauglystėje.

Moksliniai tyrimai rodo, kad šimpanzės, babuinai, arkliai, hienos, drambliai, šikšnosparniai ir delfinai iš tiesų gali užmegzti draugystę visam gyvenimui su kitu gyvūnu, net nepriklausančiu jų rūšiai.

Virdžinijos universitete atlikti tyrimai atskleidė, jog draugystė didina empatiją.

Įvairios mokslinės studijos rodo, kad draugystės darbo aplinkoje didina produktyvumą, kūrybiškumą, pasitenkinimo lygį ir norą varžytis. Nepaisant to, apklausa atskleidė, jog 68 % žmonių paaukotų draugystę darbe dėl paaukštinimo.

JAV atliktos internetinės apklausos duomenimis, 75 % žmonių turi draugą, su kuriuo tėra bendravę virtualioje aplinkoje, o realiai nesimatė. 83 % jų norėtų tą draugą kada nors sutikti gyvai.