Gamtoje galioja paprastas dėsnis – niekas neatsiranda iš niekur. Norint, kad augalai vešėtų, džiugintų žiedais ar derėtų, jiems būtina duoti maistinių medžiagų, t. y. tręšti. Cheminės trąšos itin efektyvios ir padeda augalams sparčiau bręsti, tačiau daro neigiamą poveikį aplinkai, taip pat kaupiasi vaisiuose. Tad iš tiesų verta pagalvoti apie natūralias trąšas, kurių neprireiks pirkti. Mat jų rasti galima namų virtuvėje.

 

Kada ir kaip?Spring,Houseplant,Care,,Waking,Up,Indoor,Plants,For,Spring.,Woman

 

Siekiant, kad augalai augtų gražūs ir sveiki, būtina laiku ir tinkamai patręšti. Nors dažnai įsivaizduojama, kad tręšti užtenka kelis kartus per metus, vis dėlto tręšimo procesas turėtų būti atliekamas reguliariai, o ypač svarbus pavasarį. Tikslios datos, kada naudoti trąšas, kalendoriuje aptikti nepavyks. Mat tai priklauso nuo oro temperatūros. Augalams palanki temperatūra yra tuomet, kai dienomis siekia 8–10 ºC, naktį baigiasi dažnos šalnos. Tuomet jie prabunda ir pradeda vegetaciją. Po žiemos būna išeikvoję visas maistines medžiagas, todėl reikia papildomų vitaminų, mineralinių ir kitų naudingųjų medžiagų. Pavasarį laiku patręšus žemę, atgyjantys augalai įsisavina reikalingas medžiagas, sustiprėja, tampa atsparesni ligoms, geriau auga ir gausiau žydi. Ankstyvą pavasarį augalams reikalingiausios medžiagos yra azotas, kalis, fosforas, kalcis. Mat lemia tinkamą šaknų formavimąsi, sutvirtina audinius, padeda formuotis pumpurams, suteikia sodrią spalvą ir didina atsparumą ligoms bei kenkėjams. Vos tik atšilus orams svarbu patręšti vaismedžius ir uogakrūmius. Šiltnamiuose trąšas naudoti derėtų dar prieš sodinant ten pomidorų, agurkų ir paprikų sodinukus. Papildomai pagerinti dirvą specialistai pataria kaskart persodinant bei tuomet, jeigu augalas nukenčia nuo šalnų ar kenkėjų. Trąšos padeda sumažinti patiriamą stresą ir padidinti atsparumą. Antrasis tręšimo etapas prasideda tuomet, kai žydintys augalai pradeda krauti pumpurus. Vos šiems pasirodžius ateina metas saikingai palaistyti sudėtinėmis trąšomis. Jeigu tręšiami vaismedžiai ar uogas vedantys krūmai, juos papildomai sustiprinti vertėtų pradėjus megztis vaisiams ir uogoms. Dekoratyvinius lapinius augalus specialistai rekomenduoja antrą kartą patręšti prieš pat prasidedant vasaros kaitrai, kad šie geriau ištvertų sausąjį periodą. Sukulentai ir kaktusai tręšiami visus metus, tik vengti organinių trąšų. Tad jiems namuose pasigamintos trąšos nelabai tinka.

 

Pavasaris – geriausias metas kompostuoti

 

Kompostavimas – tai prižiūrimas natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemio ir augalų lengvai įsisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu kompostu. Šis procesas vyksta dauginantis mikroorganizmams. Kompostuoti galima virtuvės atliekas (vaisių, daržovių gabaliukus, žieves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, suplėšytą popierių), sodo atliekas (augalų lapus, nupjautą žolę, jaunas piktžoles be subrendusių sėklų, seną vazonų žemę). Kompostui nenaudojama mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai, šunų ir kačių fekalijos, subrendusių sėklų turinčios piktžolės. Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba rugpjūtį–rugsėjį. Komposto duobės paprastai įrengiamos atokiame sklypo kampe, geriau pavėsyje. Taip pat naudojamos komposto dėžės ar maišai. Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinių medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15–20 cm sluoksnis arba padedama akmenų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje. Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50 ºC. Esant tokiai temperatūrai, sunyksta piktžolių sėklos. Be to, būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Praėjus maždaug 5 savaitėms kompostą apvartyti, kad prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą palikti dar 2 mėn., kad viskas perpūtų. Subrendęs kompostas yra birus, tamsios, beveik juodos spalvos ir kvepia miško žeme. Kompostuoti įmanoma ir gyvenant bute. Tik reikia įsigyti kompostavimo maišą / dėžę, žemės ir Kalifornijos sliekų. Mat būtent ši rūšis labiausiai prisitaikiusi gyventi šilumoje. Šie sliekai kartu su žeme, kuri būna indelyje, suberiami į specialią talpyklą, o tuomet ten metamos kompostui tinkamos atliekos. Sliekams atlikus savo darbą, talpyklos apačioje susidaro puiki trąša, kurią galima naudoti kambariniams augalams.

 

Natūralių trąšų receptai

 

Jeigu nesinori laukti kelių mėnesių, kol susiformuos augalams itin naudingas kompostas, maisto atliekas galima tinkamai paruošti ir panaudoti tręšimui iškart:

 
  •  Bananų žievė turi daug kalio, kalcio ir fosforo, kurie būtini augalams. Paprasčiausias būdas pasigaminti trąšų – bananų žievę susmulkinti ir užkasti į dirvą. Taip pat galima iškepti orkaitėje ant folijos, sutrinti ir supakuoti į hermetišką maišelį. Gauta mase patogu tręšti kambarines gėles – po vieną šaukštelį kiekvienam vazonui. Bananų žievę galima naudoti ir gaminant skystas trąšas: užpilti nedideliu kiekiu karšto vandens ir palikti parai. Šį užpilą perkošti ir sumaišyti su vandeniu santykiu 1:1. Gautu tirpalu reguliariai laistyti nusilpusius augalus.
  •  Natūralios kavos tirščiai – puiki kambarinių ir sodo augalų trąša. Kava papildo dirvą azotu ir kitais naudingais mikroelementais, suteikia jai lengvumo ir itin tinka gėlėms, kurios mėgsta rūgščią terpę. Kavos tirščius išdžiovinti ir sumaišyti su žemėmis: 500 ml žemių reikės vieno šaukštelio sausų tirščių. Tokią pagerintą žemę galima berti į vazonus persodinant ar pabarstyti aplink augalo šaknis.
  •  Vandenį, kuriame virė bulvės, taip pat galima panaudoti kaip trąšą. Toks nuoviras turi daugybę naudingų mineralinių medžiagų, įskaitant kalį, ląstelieną ir krakmolą. Bulvių nuovirą supilti į butelį ar stiklainį ir naudoti augalams laistyti, tačiau ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Tiesa, yra viena svarbi sąlyga: bulvių nuoviras naudingas tik tuomet, jei bulvės verdamos be druskos.
  •  Stambios arbatžolės – kalio, kalcio, magnio, mangano ir geležies šaltinis. Visos šios medžiagos lieka arbatžolėse užplikius arbatą ir gali tapti puikia cheminių trąšų alternatyva. Išgėrus arbatą, likusias arbatžoles galima berti į dirvą jų net neišdžiovinus. Tačiau kambarinėms gėlėms geriau paruošti užpilą iš stiklinės panaudotų ir išdžiovintų arbatžolių bei 3 l verdančio vandens. Šiuo nuoviru reguliariai laistyti augalus.
  •  Saldintas vanduo – gera trąša fikusams ir sukulentams. Šaukštelį cukraus ištirpinti 600 ml vandens. Šiuo mišiniu laistyti gėles, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį.
  •  Augalai gerai įsisavina trąšas iš mielių. Šios natūralios ir nebrangios trąšos gali papildyti žemę naudingais mikroorganizmais ir aminorūgštimis. Tačiau mielės gali sugerti iš dirvos kalį, todėl kartu su jomis reikėtų naudoti pelenus. 10 g sausų mielių ištirpinti 1 l vandens, įberti šaukštą cukraus ir palikti kelioms valandoms. Gautą tirpalą padalyti į 5 dalis, kiekvieną jų atskiesti vandeniu ir naudoti laistymui.
  •  Svogūnų lukštai gali virsti puikiomis trąšomis kambariniams ir sodo augalams. 50 g svogūnų lukštų užpilti 2 l verdančio vandens ir 15 min. virti ant silpnos kaitros. Tuomet nuovirą atvėsinti, perkošti ir naudoti augalams laistyti arba apipurkšti. Tokios trąšos papildys žemę mikroelementais ir fitoncidais.
  •  Citrusinių vaisių žievelės – vitaminų lobynas. Be to, apelsinų ir citrinų žievelės turi eterinių aliejų, kurie gali sunaikinti voratinklines erkes, skydamarius ir kai kuriuos kitus kenkėjus. Žieveles susmulkinti, užpilti verdančiu vandeniu santykiu 1:3 ir palikti parai pastovėti. Gautu antpilu laistyti augalus, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Iš apelsinų žievelių taip pat galima pasigaminti specialų kokteilį augalams. Apelsinų žieveles užpilti saldintu vandeniu santykiu 1:20 ir laikyti šiltai tris savaites. Perkošti ir saikingai laistyti augalus kartą per mėnesį arba apipurkšti pagal poreikį.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė