Viena didžiausių senovės istorijos mįslių yra piramidės. Istorikai ir archeologai suka galvas, kodėl ir kaip bendruomenės uoliai statė būtent tokios formos pastatus. Nors garsiausios ir geriausiai ištyrinėtos stūkso Egipte, tačiau tokio tipo statinių aptinkama daugelyje kitų pasaulio vietų. Beje, mokslininkai nuolat atranda naujų piramidžių. Ir jos veikiausiai privers perrašyti istorijos vadovėlius. Mat prieš dešimtis tūkstančių metų statytos piramidės yra įrodymas, kad kadaise egzistavo daugybė mums kol kas nežinomų civilizacijų.

 

Indonezijos Gunung PadangasThe,Pyramids,Of,Giza,By,Night,In,Egypt

 

Tik 2023 m. viduryje archeologai paskelbė, kad 2011–2014 m. pašalinus dirvožemio sluoksnį nuo Indonezijoje esančios archajiškos struktūros atrasta piramidė galimai yra seniausias tokio tipo statinys Žemėje. Ilgai manyta, kad Gunung Padango vardu žinomas 30 m aukščio statinys tėra lavos uolynų kalvos dalis. Šį neįprastą megalitą pirmą kartą aptiko olandų tyrinėtojai 1890 m. Vietovė anuomet buvo gausiai padengta dirvožemiu, o aplinkui vešėjo džiunglės, todėl tyrinėtojai pamanė, jog tai natūraliai susiformavęs uolienų darinys. Visgi atlikus radiologinius tyrimus paaiškėjo, kad ši konstrukcija – žmogaus rankų darbas. Nustatyta, kad piramidė su šimtais laiptelių, iškaltų iš andezito lavos, pastatyta daugiau nei prieš 16 000 metų, per paskutinį ledynmetį. Tai reiškia, kad Gunung Padangas galimai yra daugiau nei 10 000 metų senesnis ne tik už visas didžiąsias Gizos piramides Egipte, bet ir už legendinį Anglijos Stounhendžą. O tai intriguojantis atradimas, mat rodo, jog manydami, kad pažangios civilizacijos egzistavo vos keliose pasaulio vietose, istorikai stipriai klydo. Dabar jau žinoma, kad šioje Indonezijos dalyje prieš tūkstantmečius gyvenę žmonės sugebėjo ne tik suformuoti taisyklingą piramidės formą, tačiau ir uolienose įkurti kelių aukštų patalpų kompleksą, sienas išmarginti paslaptingais raižiniais ir sumaniai apsaugoti įėjimus į šį statinį. Kol kas mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad šią paslaptingą piramidę sudaro 4 skirtingais laikotarpiais pastatyti blokai. Įspūdingiausias yra antrasis. Jį sudaro akmeniniai stulpai, laiptai ir masyvios terasos. Istorikai spėja, jog Guning Padangas galėjo tarnauti kaip įspūdinga šventykla ar valdovų rūmai. Visgi realių tokių teorijų įrodymų rasti nepavyko. Tačiau išsiaiškinta, kad pirmasis arčiausiai paviršiaus esantis piramidės blokas yra gerokai jaunesnis už pagrindą. Mokslininkai skaičiuoja, kad jį senovės Indonezijos civilizacija pastatė, kai dalis Egipto piramidžių jau buvo užbaigtos. O tai rodo, kad Indonezijoje gana pažangi civilizacija egzistavo daugelį tūkstantmečių ir dabar, pasitelkus moderniausias technologijas, viliamasi aptikti archeologinių radinių, pasakojančių tikrąją nežinomos civilizacijos istoriją.

 

Turkijos Giobekli Tepė kompleksas

 

Kur kas daugiau mokslininkams išsiaiškinti pavyko apie dabartinės Turkijos teritorijoje aptiktą Giobekli Tepė šventyklą. Ji atrasta XX a. pabaigoje ir nuo to laiko intensyviai tyrinėjama. Nustatyta, kad pastatyta daugiau nei prieš 11 000 metų. Tyrimus atlikusių mokslininkų teigimu, šios šventyklos statytojai pasižymėjo neįtikėtinu geometrijos principų išmanymu. Tokios žinios, beje, sunkiai suderinamos su medžiotojų-rinkėjų bendruomenėmis, kurios, kaip manoma, šią šventyklą ir turėjo pastatyti. Mokslininkai Giobekli Tepė vadina architektūriniu stebuklu. Iš pradžių manyta, kad šį šventyklų kompleksą sudarė daugybė nedidelių atskirų iš vietinės uolienos suręstų statinių, tačiau atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, jog tai vientisas statinys su sujungtomis patalpomis ir kolonomis, kurios sukurtos pagal vieningą planą ir galimai pastatytos tuo pačiu metu. Labiausiai archeologus nustebino tai, kad sujungus trijų pagrindinių Giobekli Tepė patalpų (vadinamų A, B ir C patalpomis) centrinius taškus gaunamas beveik idealus lygiakraštis trikampis. Tad daroma prielaida, jog ir šioje paslaptingoje vietovėje kadaise stūksojo įspūdinga piramidė. Šiuo metu atidengta tik nedidelė Giobekli Tepė dalis – vos 5 %. Tad po gruntu tikimasi rasti daug senovinių patalpų. Galbūt tuomet pavyks išsiaiškinti, ką senoji turkų civilizacija veikė šioje paslaptingoje vietoje. Kol kas žinoma tiek, kad aplink Giobekli Tepė šventyklų kompleksą buvo išsidėstę gyvenamieji ir viešosios paskirties pastatai. Archeologiniai kasinėjimai atidengė neolito laikus menančius T formos obeliskus, kurių aukštis siekia 3–6 m, o svoris 40–60 tonų. Kasinėjant aptikta įvairių istorinių objektų – įskaitant 65 cm dydžio žmogaus statulą, kuri, manoma, sukurta prieš 12 000 metų. Taip pat komplekse aptiktos patalpos, kurios galimai naudotos kaip kalėjimas. O tokie viešosios paskirties statiniai byloja apie aukštą civilizacijos lygį. Iki 1995 m. net nebuvo galima įsivaizduoti, kad tuomet, kai didesnę dalį Europos dar dengė ledynai, dabartinės Turkijos teritorijoje bendruomenės sugebėjo ne tik statyti milžiniškus statinius, bet ir akivaizdžiai gyveno pagal modernios visuomenės principus. 2018 m. Giobekli Tepė įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą ir viliamasi ateityje ją atverti ne tik mokslininkams, bet ir lankytojams.

 

Mažosios Sudano piramidės

 

Kol kas smalsuoliai pasigėrėti paslaptingomis piramidėmis laisvai gali Egipte ir Sudane. Tiesa, šios piramidės daug jaunesnės ir mažiau paslaptingos nei Indonezijoje ar Turkijoje. O Sudano piramidės dar ir statesnės bei mažesnės nei Egipto. Tad, deja, nesulyginamos su senoviniais monumentais kituose regionuose. Visgi jos byloja apie tai, kad visais laikais ir visos civilizacijos troško statyti būtent tokios formos statinius. Šioje Nilo slėnio vietovėje, žinomoje kaip Nubija, senovėje buvo įsikūrusios net trys kušitų karalystės. Pirmoji savo sostinę turėjo Kermoje (2600–1520 m. pr. Kr.). Antroji įsikūrė Napatoje (1000–300 m. pr. Kr.). Trečioji karalystė buvo Meroė (300 m. pr. Kr.–300 m.). Kerma – pirmoji Nubijos centralizuota valstybė su vietine savitos formos architektūra ir laidojimo papročiais. O šis neįprastumas ir yra piramidės formos kapai. Sudane tarp penkto ir šešto Nilo krioklių, maždaug 100 km į šiaurę nuo Chartumo, yra net 40 senovinių piramidžių formos kapų, kuriuose ilsisi daugybė šios senovinės civilizacijos karališkų asmenų. Fizinės Nubijos piramidžių proporcijos stipriai skiriasi nuo Egipto statinių. Jos pastatytos iš laiptais horizontaliai sudėtų akmens blokų, o jų aukštis siekia nuo 6 iki 30 metrų, tačiau jų pamatas gana mažo pločio, dažniausiai siekia tik apie 8 metrus, todėl šios piramidės yra aukštos ir siauros. Palyginimui, panašaus aukščio Egipto piramidės turi bent 5 kartus platesnius pamatus. Dauguma Sudano piramidžių turi aukojimui skirtas šventyklas. Deja, šios naujausiais laikais buvo daugybę kartų apiplėštos. Tad jose beveik neišlikę vertingų reliktų. Visgi pačios piramidės stovi. Skaičiuojama, kad Sudane šiuo metu yra apie 2000 tokio tipo statinių. Savo klestėjimo laikais senoji dabartinio Sudano civilizacija buvo svarbus metalurgijos centras, tad manoma, jog mažosiose piramidėse galėjo būti saugoma daugybė įspūdingų metalo dirbinių. Kartu su karalių bei kitų didikų kūnais piramidėse būdavo užmūrijamas auksas, medvilnės gaminiai, net egzotiški gyvūnai iš Indijos bei Kinijos, mat tarp šių šalių vyko intensyvi prekyba. Taip pat mažosiose Sudano piramidėse išliko daugybė įrašų apie šios civilizacijos istoriją. Deja, stelose nenurodoma, kodėl statyta tiek daug piramidžių ir kokią paskirtį atliko puošnūs akmeniniai vartai prie jų. Tačiau tai viliasi išsiaiškinti istorikai, kurie Sudano piramidėmis domisi ne menkiau, nei Egipto architektūriniu palikimu.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė