Ar būsima mama turi pasirinkimo gimdant laisvę?

Akušerė, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, Kauno kolegijos lektorė Alina Liepinaitienė teigia, kad kiekviena moteris turi teisę rinktis, ar nori gimdyti natūraliai, ar darant cezario pjūvį. Tačiau, pasak pašnekovės, taip pat privalo žinoti tikslią, teisingą ir reikalingą informaciją, kad galėtų nuspręsti atsakingai, nepakenkdama nei sau, nei naujagimiui, neįgydama fizinių ar psichologinių žaizdų dėl ypač skaudžios gimdymo patirties. Pasak pašnekovės, kiekviena turi teisę į laimingą gimdymą, nesvarbu, ar gimdė natūraliai, ar atlikta cezario pjūvio operacija.

Alina, neseniai Lietuvoje įsiteisėjo galimybė moteriai prašyti cezario pjūvio. Ar tai reiškia, kad dabar pakaks tiesiog gimdyvės pageidavimo?

Nuo 2023 m. sausio 1-osios Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, patvirtintas LR Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl galimybės rinktis cezario pjūvio operaciją nesant medicininių indikacijų, kai didelė tikimybė gimdymą užbaigti cezario pjūviu (pvz., jeigu moteris turėjo arba dabar turi sutrikimų, susijusių su gimda ar vaisingumu; pirmą kartą gimdo būdama vyresnė nei 40 metų), turi įvairių socialinių rizikos veiksnių) arba kai didelė komanda įvairių sričių gydytojų kartu su moterimi aptaria galimą gimdymo būdą, priežastis, pasekmes, atsigavimą po operacijos ar po natūralaus gimdymo, ir priima sprendimą dėl cezario pjūvio (CP) pačiai moteriai pageidaujant. Tai reiškia, kad neužteks atvykti į gydymo įstaigą ir pasakyti: „Noriu cezario pjūvio operacijos“ – moteris turi teisę ne tik į sveikatos priežiūrą, bet ir informacijos gavimą, (ne)sutikimą atlikti vienas ar kitas procedūras. Moteris turi turėti teisę pasirinkti, tačiau sykiu turi teisę būti informuota, kas gali būti pasirinkus tiek natūralų gimdymą, tiek cezario pjūvį. Visgi sutinku, kad priėmus šį įstatymą neabejotinai padidės moterų noras gimdyti ne pačioms, o atliekant CP.

Kaip į tai reaguoja akušerių, medikų bendruomenė? Ar nesijaučiate nuvertinti – juk nebūtinai atsižvelgs į jūsų rekomendacijas?

Nuvertinti labiau jaučiamės dėl kitų priežasčių (atlyginimas, menkas įvertinimas iš pacientų ir kt.). Kalbant apie rekomendacijų nesilaikymą, tikime, kad dauguma moterų išliks sąmoningos, domėsis, ruošis natūraliam gimdymui. Tikimės, kad ir toliau bus išlaikytas moterų supratimas apie natūralaus gimdymo privalumus, lyginant su cezario pjūviu. Mes, medikai, ir toliau vadovausimės pasaulio medikų rekomendacijomis, stengsimės laikytis mamos ir vaiko sveikatai palankiausių metodikų, kad šalyje būtų mažiausi naujagimių ir moterų mirštamumo skaičiai. Tikiuosi, kad moterys bus labiau informuotos, nes vis plačiau ir daugiau kalbėsime apie natūralaus gimdymo ir cezario pjūvio operacijos ypatybes, privalumus ir trūkumus. Moterys turi turėti teisę rinktis gimdymo būdą (kaip ir rinktis gimdymo padėtį, jei tik leidžia mamos bei vaisiaus sveikatos būklė), kartu turi teisę į teisingą informaciją.

Cezario pjūvio šalininkai kalba apie skaudžius pavyzdžius, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių uždelsus atlikti šią operaciją prarastas kūdikis. Ar manote, kad dabar tokių atvejų bus mažiau?

Pasaulio statistika ir įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad naujagimių mirčių skaičius nėra tiesiogiai susijęs su atliekamomis CP operacijomis. Štai Graikijoje tokių operacijų skaičius per metus siekia 65 %, bet naujagimių mirtingumas gerokai didesnis nei Lietuvoje. Graikijoje per metus dėl įvairių priežasčių miršta 4 naujagimiai iš 1000 gimusių, nors CP skaičius tikrai aukštas. Kitas pavyzdys – Turkija. Šioje šalyje kasmet atliekama 70–75 % cezario pjūvio operacijų, o naujagimių mirtingumas yra didžiausias Europos regiono dalyje – kasmet miršta 10–12 naujagimių iš 1000. Lietuvoje naujagimių mirčių skaičius yra 3 iš 1000 gyvų gimusių naujagimių (statistiškai per metus CP atliekamas apie 20 % visų moterų). Tad matome, kad skaičiai yra dideli ir, neatsižvelgiant į CP dažnumą, naujagimių mirčių gali būti daug. Cezario pjūvis ne visuomet yra operacija, gelbstinti naujagimių gyvybę. Reikia pastebėti, kad moterys po CP gali patirti sunkių išgyvenimų, ypač susijusių su psichologine sveikata, taip pat visos patiria kelių dienų, o kartais ir savaičių skausmą, netgi liekamuosius reiškinius – daugėjant CP, daugės ir to paliestų moterų.

Ką moteriai reiškia cezario pjūvis? Kokie šio pasirinkimo pliusai ir minusai?

Cezario pjūvis reiškia dvejopas galimas patirtis: viena vertus, teigiamas, kita vertus, neigiamas. Jeigu kalbėtume apie CP privalumus, ši operacija gali sumažinti galimybę vėlesniu gyvenimo laikotarpiu nelaikyti šlapimo, taip pat nereikia kęsti gimdymo skausmo. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, CP gali išgelbėti moters gyvybę. Visgi, atliekant šią operaciją, gimdyvės netenka daugiau kraujo nei gimdant natūraliai, o 5–6 iš 1000 gali patirti gimdos, pjūvio vietos infekcijas. Beveik visos moterys po cezario pjūvio operacijos išsako, kad pilvas ir pjūvio vieta po gimdymo buvo nejautrūs ilgiau nei 3 mėnesius. Verta žinoti, kad po CP beveik 6 kartus didesnė tikimybė, kad kito nėštumo metu placenta prisitvirtins patologiškai (gali įaugti į gimdos sienelę ar netgi peraugti gimdos raumenį) ir beveik 4 kartus didesnė tikimybė, jog plyš gimda.

Ką CP reiškia kūdikiui?

Cezario pjūvis naujagimiui taip pat turi tiek teigiamų, tiek neigiamų veiksnių. Privalumus galima išskirti tik du: pirma, tai greitesnis naujagimio gimimas ir gyvybės išsaugojimas esant ypač sudėtingoms situacijoms, antra, mažesnė vaisiaus hipoksijos (deguonies trūkumo) rizika, nes gimdymas atliekant CP gali įvykti vos per kelias minutes. Kalbant apie šios operacijos trūkumus, moksliniai tyrimai rodo, kad taip gimę naujagimiai ateityje dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, plaučių uždegimu, turi silpnesnę imuninę sistemą nei vaikai, gimę natūraliais gimdymo takais. Taip pat moksliniai tyrimai rodo, kad tokie naujagimiai turi ypač mažą ir trumpą sąlytį su mamos mikroflora (visiškai neturi kontakto su mamos makšties mikroflora), o toks trumpas sąlytis, manoma, gali lemti atopinio dermatito, alergijų, uždegiminių odos ir žarnyno ligų pasireiškimą vaikui augant.

Ar daug jūsų praktikoje atvejų, kai gimdyvė nori CP tik tam, kad išvengtų gimdymo skausmo?

Dažniausiai moterys „prašo“ cezario pjūvio operacijos tuomet, kai pavargusios nuo gimdymo, sąrėmių, ilgo skausmo jutimo. Būtent nerimaujančios ir pasimetusios gimdyvės nori viską greičiau baigti, nori „atgauti savo kūną“ ir nejausti jokio skausmo. Sakyčiau, toks noras dažnai būna ne sąmoningas, o sąlygotas skausmo.

Daugybė moterų taip paniškai bijo gimdymo skausmo, kad atvykusios gimdyti pirmiausia teiraujasi, ar gaus epidurinę nejautrą arba iškart nori atlikti CP. Tačiau šios operacijos prašančios niekuomet nepagalvoja, kad operuojant neskaudės, bet po operacijos – skaudės labai. Todėl svarbus moterų informuotumas įvairiais klausimais.

Kartais moterys nežino, ko paklausti gydytojo ar akušerio, nes tiesiog neturi patirties, kaip vyksta operacija, o kaip natūralus gimdymas. Jeigu peržiūrėtume informaciją apie gimdymus, kuria moterys dalijasi socialiniuose tinkluose, pamatysime, kad daugiau nei 90 % visos šios informacijos yra neigiama: pasakojama, kaip moterys kentėjo, kaip jas kankino, kokia bloga gimdymo patirtis ar koks blogis yra CP. Tačiau tai kiekvienos moters individualios patirtys ir tai, kas ir kaip buvo vienai, nebūtinai bus kitai. Be to, žmonės linkę dalintis blogomis patirtimis, gerąsias tiesiog pasilikdami sau. Visi esame skirtingi, netgi mūsų skausmo iškentėjimo lygis skirtingas. Todėl tai, kas vienai moteriai buvo pragaras, kitai galbūt tik kaip pasivaikščiojimas po parduotuvę.

Dėl kokių dar priežasčių gimdyvės pageidauja CP?

Dažniausiai cezario pjūvio pageidaujama dėl baimės, kuri gali būti įvairi: didelio skausmo, gimdymo, neigiamų kitų moterų patirčių, informacijos apie gimdymą ir jo eigą stokos. Dažnai tenka sutikti moterų, kurios dėl savo sveikatos būklės negali gimdyti natūraliai, bet paniškai bijo CP ir mieliau gimdytų pačios. Pati esu vienas iš pavyzdžių, nes paniškai bijojau cezario pjūvio (manau, tai susiję su ankstesne patirtimi po operacijos), netgi prašiau kolegės akušerės, kuri priėmė mano dukrytę į šį pasaulį, kad „laikytų“ mane iki paskutinės minutės ir leistų gimdyti pačiai, kad tik nereikėtų išgyventi operacijos (esu jai dėkinga už palaikymą, kantrybę ir pagalbą viso gimdymo metu). Tačiau tai irgi individualūs išgyvenimai, jausmai. Todėl tai, kas tinka vienai moteriai, netinka kitai.

Kiek laiko ir kaip gyjama po CP, lyginant su natūraliu gimdymu?

Kiekviena situacija individuali. Tačiau po natūralaus gimdymo moterys atsistoja ant kojų po 2 val., o po cezario pjūvio geriausiu atveju po 4 val. ar daugiau, kai po nejautros pradeda jausti kojas. Tačiau net ir tuomet sunku atsistoti, ypač išsitiesti, nes dėl atlikto pjūvio jaučia skausmą pilvo apačioje. Po natūralaus gimdymo, jeigu moteriai viskas gerai, ji į namus gali išvykti jau po 6 val. Po cezario pjūvio rekomenduojama gimdymo įstaigoje pasilikti bent 2 paras, kad būtų galima stebėti kraujavimą, pjūvio vietos gijimą, kad moterys jaustųsi saugios ir drąsios važiuoti namo. Dažnai kaip pavyzdžiu dalinuosi draugės patirtimi, kuri pirmą vaikelį gimdė atliekant cezario pjūvį, o antrą – natūraliai. Ji sako: „Pirmas vaikas į pasaulį atkeliavo su trenksmu: nejutau nei kojų, nei meilės gyvenimui. Antras vaikas į pasaulį atkeliavo man nušviesti dienos ir parodyti, koks gimdymas gali būti nuostabus.“

Kada CP nerekomenduojamas?

Cezario pjūvio operacija nerekomenduojama tuomet, kai moteris sveika, vaisius auga sveikas, be žymių problemų, mama gimdė natūraliai jau ne vieną kartą, visi gimdymai buvo sėkmingi. Taip pat nepatartinas tuomet, kai moterys „nori išbandyti kažką naujo“ arba „pasinaudoti savo teise rinktis gimdyti operuojant“. Visuomet visiems žmonėms sveikiau gyti, kai procesas įvyksta natūraliai, o ne po operacijų. Tačiau… Visada reikia atsižvelgti į individualius kiekvienos moters sveikatos ypatumus ir esamą situaciją.

Kokia kitų šalių praktika, patirtis?

Esu mokslininkė bei akušerė praktikė, tad dažnai tenka lankytis užsienio šalyse, dalintis patirtimi apie Lietuvos akušerijos praktiką, stebėti ir net išbandyti jų akušerinę praktiką. Pastebiu, kad tose šalyse, kur cezario pjūvio operacijų mažiau, moterys yra labiau patenkintos gimdymu, statistiškai ilgiau žindo naujagimius, o depresija po gimdymo nedažna. Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje, Norvegijoje CP skaičius siekia 9–18 %, tačiau depresijos atvejų nustatoma vos 2–4 %, o iki 6 mėnesių išimtinai žindomų naujagimių skaičius siekia 80–85 %. Tose šalyse, kur cezario pjūvio operacijų skaičius yra aukštas, pvz.: Graikija, Kroatija, Turkija, CP siekia 65–75 % visų gimdymų, o depresijos atvejų per metus nustatoma net 40–60 %. Netgi patys akušeriai nepatenkinti tokia praktika šiose šalyse, nes jiems lieka mažiau galimybių būti savarankiškais specialistais, turi ypač ribotas galimybes tobulėti profesinėje srityje. Labiausiai mane nustebino Graikijos šalių praktika: šios šalies akušerė atskleidė, kad operacijų skaičius ypač aukštas, tačiau ir depresijos po gimdymo skaičiai čia dideli. Graikijoje šios depresijos atvejų per metus oficialiai nustatoma 44–59 % visų pagimdžiusių moterų. Tačiau tai tik oficiali statistika ir nežinoma, kiek moterų kenčia depresijos simptomus niekam apie tai nepranešdamos. Daugelis lietuvių mano, kad graikės labai laimingos, bet reali praktika ir patirtis rodo, kad, neatsižvelgiant į saulės šviesos kiekį ir gimdymo būdą, šioje šalyje daug moterų kenčia dėl depresijos po gimdymo.

Autorius Laura Auksutytė