Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad gyvenimo būdas žmogaus sveikatą lemia net 50 %. Likusią dalį sudaro aplinka (20 %), genetiniai veiksniai (20 %) ir tik 10 % tenka sveikatos priežiūrai. Tad dažniausiai nuo elgsenos priklauso savijauta. Deja, šiuo metu visuomenėje vyrauja ligos, susijusios būtent su gyvenimo būdu. Ir tai rodo, kad stokojama žinių apie sveikatai palankius kasdienius įpročius. Štai tuomet į pagalbą ir pasitelkiama gyvensenos medicina. Genetikė, gyvensenos medicinos specialistė Ieva Kauneckė pasakoja, kaip žmonės patys gali pagerinti savijautą, reikšmingai sumažinti lėtinių ligų riziką arba suvaldyti jau diagnozuotus susirgimus.

 
Ieva_Kaunecke

Genetikė, gyvensenos medicinos specialistė Ieva Kauneckė

Gyvensenos medicina – kokia tai medicinos šaka?

 

Gyvensenos medicina – tai mokslu grįsta sveikatos mokslų šaka, apimanti su gyvensena susijusių veiksnių korekciją lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai, valdymui, gydymui siekiant gerinti gyvenimo kokybę. Ši kryptis nuo kitų medicinos šakų skiriasi tuo, kad pacientas yra aktyvus, motyvuotas gydymo dalyvis, prisiima atsakomybę už savo įpročių ir elgsenos keitimą.

 

Kodėl pasirinkote būtent šią sritį?

 

Pradinių klasių pratybų sąsiuvinyje buvau užrašiusi, kad užaugusi būsiu „seselė“, tad tikriausiai noras padėti žmonėms lydėjo nuo mažumės. Vilniaus universitete studijuojant genetiką mane labiausiai žavėjo epigenetikos sritis, kuri vėliau natūraliai perėjo į gyvensenos medicinos magistro studijas. Suvokimas, kad galime daryti įtaką genų raiškai per kasdienius gyvensenos pasirinkimus įgalino pažvelgti į savo ir kitų sveikatą, visapusišką gerovę, lėtinių ligų valdymą per visai kitą prizmę. Šias studijas rinkausi dar ir norėdama gilinti žinias srityje, kurios veiksmingumą sėkmingai jau išbandžiau pati. Praktikų metu pamačiau, kokių nuostabių rezultatų galima pasiekti per palyginus trumpą laiką su įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančiais pacientais, kaip galima padėti jiems pagerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę. Tad įsitikinau, kaip svarbu dalintis šiomis žiniomis ir siekti, kad gyvensenos medicinos paslaugos būtų prieinamos visiems žmonėms Lietuvoje.

 

Kaip ir kada pacientas atsiduria pas gyvensenos medicinos specialistą?

   

Pas gyvensenos medicinos specialistą gali nusiųsti šeimos gydytojas, jeigu diagnozuojama arba jau sergama tarpine hiperglikemija, II tipo cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu (nustatomas, kai padidėjęs cholesterolis, aukštas kraujospūdis, padidėjusi liemens apimtis), yra antsvoris arba nutukimas, podagra. Tokia konsultacija reikalinga poliligotiems pacientams – sergantiems dviem ir daugiau lėtinių ligų, taip pat jei nustatyta rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pas gyvensenos medicinos specialistą turėtų apsilankyti ir vaikai, kuriems per profilaktinius patikrinimus nustatomas antsvoris arba nutukimas.

 

Registruotis pas gyvensenos medicinos specialistą, dirbantį privačioje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, gali ir patys pacientai savarankiškai, jeigu jaučia poreikį keisti gyvenimo būdą, įpročius.

 

Kaip vyksta konsultacija su gyvenHealthy,Food,In,Heart,And,Water,Diet,Sport,Lifestyle,Conceptsenos medicinos specialistu? Ar jai reikia pasiruošti?

 

Gyvensenos medicinos specialistai pasiruošę išklausyti ir įsigilinti į individualią paciento situaciją, dėl kurios jis apsilankė. Todėl labiausiai reikėtų pasiruošti atvirai papasakoti apie esamus gyvensenos įpročius ir pomėgius bei nusiteikti tapti aktyviu gydymo proceso dalyviu. Mat taikant gyvensenos medicinos priemones pacientui tenka keisti įprastinius, lėtinę ligą sukėlusius gyvensenos įpročius ir elgesį.

 

Konsultacijų metu išanalizuojama išsami gyvensenos veiksnių istorija, aptariami atlikti kraujo tyrimai, kartu su pacientu išsikeliami aiškūs, išmatuojami, realistiški tikslai ir žingsniai, kaip pacientas jų pasieks. Sudaromas asmeninis, mokslu ir gerosiomis patirtimis grįstas planas, kuris gali būti koreguojamas per kitas konsultacijas tam, kad jį ilgainiui pavyktų kuo tinkamiau pritaikyti.

 

Ar gyvensenos medicinos specialisto darbo sritis nepersidengia su šeimos gydytojo? Juk sekant Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota reforma, ilgainiui gyvensenos medicinos specialistai turėtų papildyti visas šeimos gydytojo komandas.

 

Kuriant tokią naują šeimos gydytojo komandą siekiama, kad ji galėtų ne tik didinti sveikatos paslaugų kokybę, bet ir apskritai padėtų žmonėms tapti sveikesniems. Gyvensenos medicinos specialisto veiklos pagrindas – visapusiškas asmens gyvensenos ir lėtinių ligų rizikos veiksnių įvertinimas, individualių gyvensenos korekcijos, sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos planų sudarymas, paciento motyvavimas ir įgalinimas pokyčiams bei palaikymas keičiant gyvenseną. Konsultuojama individualių sveikatai palankios mitybos, fizinio aktyvumo, kokybiško miego, žalingų įpročių atsisakymo, psichoemocinės pusiausvyros palaikymo planų parengimo klausimais.

 

Šeimos gydytojai pripažįsta gyvensenos konsultacijų svarbą. Tačiau savo darbo praktikoje retai konsultuoja pacientus gyvensenos korekcijos klausimais. Laiko, specifinių žinių, išteklių trūkumas ir neaiškus paslaugų kompensavimo klausimas – pagrindinės priežastys, dėl kurių šeimos gydytojai dažniausiai neteikia gyvensenos korekcijos intervencijų.

 

Ko gero, viena sudėtingiausių jūsų darbo dalių – motyvuoti žmones gyvenimo būdo pokyčiams. Kaip tai vyksta? Kokie didžiausi iššūkiai?

 

Mūsų įpročiai susiformuoja ne per vieną dieną, todėl juos keisti nelengva. Žmogus pirmiausia pats turi ateiti norėdamas pokyčių, nes jeigu nenorės, tikrai nepriversime. Papasakosime, kokią didelę įtaką gyvensena daro sveikatai, ligų patogenezei, gyvenimo kokybei ir ilgaamžiškumui, kokių pokyčių laiku pradėjęs taikyti tam tikrus principus galės tikėtis. Tačiau apsisprendimas imtis pokyčių vis tiek priklauso nuo asmeninės motyvacijos.

 

Gyvensenos medicinos specialistui bendradarbiaujant su pacientu iškeliami konkretūs, išmatuojami ir realistiški tikslai. Manau, svarbu atsakyti sau į klausimą, kodėl norima jų siekti, nes tai dažniausiai ir būna pagrindinis motyvacijos variklis. Tuomet sudaromas individualus veiksmų planas, suplanuojami motyvaciniai pokalbiai ir pokyčių stebėjimas norint efektyviai pasiekti užsibrėžtus tikslus. Pradėjus gyvensenos keitimo kelionę, tikriausiai didžiausias iššūkis – pacientus išlaikyti motyvuotus, kol senus, sveikatai nepalankius įpročius pakeis nauji, sveikatai palankūs, jie pajus pozityvius poslinkius. Šie irgi neatsiranda taip greitai, kaip daugelis įsivaizduoja.

 

Kokių rezultatų galima pasiekti laikantis sveikos gyvensenos plano?

   

Pasaulyje vykdomų gyvensenos keitimo programų metu stebima pagerėjusi pacientų sveikatos būklė ar net visiška reversija sergant II tipo cukriniu diabetu, nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, artritu, hipercholesterolemija, virškinimo ligomis, depresija, esant nemigai, nerimui.

 

Epigenetiniai tyrimai taip pat rodo ryšį tarp gyvensenos veiksnių ir ligų patogenezės. Sveika ir subalansuota mityba – tai vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei ligų profilaktikos elementų. Skirtingos maistinės medžiagos gali turėti įtakos įvairių ligų patogenezei, genų raiškai ir genomo stabilumui per epigenetines modifikacijas. Atskirų genų pasireiškimas arba nepasireiškimas irgi svarbūs, kaip ir pati DNR struktūra. Nervų, odos arba inkstų ląstelės turi tą patį genomą, bet jų sintetinami baltymai, atliekamos funkcijos ir išvaizda skiriasi. Dalis genų yra aktyvūs, t. y. ekspresuojami, dalis – neekspresuojami. Dviejų visiškai atsitiktinai pasirinktų žmonių DNR yra bent 99,7 % identiška, tačiau epigenetiniu požiūriu žmonės labai skiriasi. Netgi identiški dvyniai, kurių genomai identiški, gali skirtis epigenetiniu požiūriu. Ištyrus 3–74 metų 40 identiškų dvynių porų genetinę medžiagą nustatyta, kad jaunesnės dvynių poros, daug laiko praleidusios kartu ir kurių gyvenimo sąlygos bei gyvensena buvo panaši, pasižymėjo panašiais DNR reguliavimo bruožais. Vyresnių dvynių, ypač tų, kurie gyveno skirtingose aplinkose ir kurių gyvensena skyrėsi, DNR reguliavimas daugumoje tirtų audinių ląstelių labai skyrėsi. Epigenetiniams procesams vykstant netinkamai, jie gali turėti neigiamą poveikį sveikatai ir fenotipui. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mityba ir maistinės medžiagos daro įtaką epigenomui ir genų raiškai. Sutrikęs epigenetinis genų raiškos reguliavimas – patogenezės grandis vystantis daugeliui lėtinių ligų. Gyvensenos medicinoje sveikatai palanki gyvensena yra pagrindinis gydymo būdas, kurio nesilaikant lėtinės ligos vėl gali progresuoti.

 

Ar lietuviai, jūsų nuomone (galbūt tyrimų duomenimis), daug žino apie sveikus įpročius ir sveiką gyvenseną? Kokių kompetencijų / žinių mums labiausiai trūksta?

 

Siekiant išsaugoti ir pagerinti žmonių sveikatą, gyvenimo kokybę, itin svarbu didinti sveikatos raštingumą ir informuoti apie rizikos veiksnius. 2019-aisiais paskelbta apklausa rodo, kad lietuviai savo sveikatą vertina blogiausiai visoje Europos Sąjungoje. Gerai besijaučiantys teigia mažiau nei pusė suaugusių mūsų šalies gyventojų. Lietuviai gyvena trumpiau, o sveiko gyvenimo metų priskaičiuoja mažiau, nei daugelio kitų Europos šalių gyventojai. Apklausų duomenimis, Lietuvoje daugumai pagyvenusių asmenų, priklausančių didesnei širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikos grupei, nesuformuota sveikos gyvensenos sąvoka ir neskiriamas deramas dėmesys tokiems modifikuojamiems rizikos veiksniams kaip mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas. Aukštas mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių ligų Lietuvoje rodo, kad trūksta bendrų sveikatai palankios gyvensenos žinių ir jų praktinio taikymo. Svarbu akcentuoti, kad sveikatai nepalanki mityba (nevisavertė, nepakankama ar per gausi) – vienas pagrindinių modifikuojamų rizikos veiksnių, susijusių su lėtinių ligų atsiradimu. Todėl manau, kad labiausiai trūksta mokslu grįstų žinių apie mitybą, kaip atsirinkti, kaip pasiruošti skanaus ir sveikatai palankaus maisto, kokiais produktais keisti sveikatai nepalankius, kokių produktų įtraukti į mitybą, kad gautume visų organizmui reikalingų medžiagų ir palaikytume sveiką žarnyno mikrobiomą.

 

Gyvensenos medicinos metodai nesudėtingi. Tačiau dažnai žmogui sunku patikėti jų veiksmingumu, o ir prevencija, gaila, bet dažniausiai nemotyvuoja. Atrodo, kam dabar stengtis dėl to, kad kažko nebūtų ateityje. Jei žmonės gebėtų kontroliuoti savo mitybą, sąmoningai ją pasirinktų, tikėtina, tai nutolintų lėtinių ligų riziką ar padėtų sumažinti jau turimos ligos simptomus, ją sustabdytų.

 

Ar, jūsų nuomone, galime ateityje tikėtis konsultacijų su gyvensenos medicinos specialistu nelaukdami lėtinių ligų ar kitų sutrikimų diagnozės, o tiesiog profilaktiškai?

   

Manau, gyvensenos korekcijos reikalingos visiems, kurie potencialiai gali atsidurti lėtinių ligų rizikos grupėje. Dažniausiai pagalba teikiama gerokai per vėlai, kai žmogus jau serga. Šiuo metu profilaktines gyvensenos konsultacijas teikia tik privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys gyvensenos medicinos specialistai.

 

Ateities siekiamybė – sveikatai palankios gyvensenos pagrindų mokyti jau mokykloje: kokį sveikatai palankų maistą rinktis ir kaip jį pasigaminti, kiek ir kokio judėjimo reikia mūsų kūnui, kodėl reikia kokybiško miego ir kaip mus veikia cirkadiniai ritmai, kaip susikurti dienos režimą bei rūpintis psichoemocine sveikata. Tai žinant ir žinias taikant praktiškai gyvenimo trukmė būtų ilgesnė, o pats gyvenimas kokybiškesnis.

 

Ar egzistuoja trumpos universalios sveikos gyvensenos taisyklės, kurių turėtų paisyti norintys išvengti susirgimų? Galbūt galėtumėte jas trumpai apibūdinti?

 

Pati trumpiausia ir universaliausia taisyklė – mylėti save ir savo kūną, nes kai mylime, darome gerus dalykus tiems, kurie mums brangūs.

 

O juk geriausia – puiki savijauta. Ją lemia kasdienė ilgalaikė rutina – kasdien panašiu metu keltis, eiti miegoti ir valgyti. Gaminti ir su malonumu valgyti sveikatai palankų gardų maistą, į mitybą įtraukti kuo daugiau įvairiaspalvių daržovių, vaisių ir uogų, visų grūdo dalių produktų, sėklų, riešutų, ankštinių augalų, mažinti blogųjų angliavandenių, perdirbto cukraus kiekį. Gyvūninius riebalus keisti į neperdirbtus augalinius riebalus. Mažinti pieno produktų, perdirbtų mėsos gaminių ir raudonos mėsos vartojimą. Mat perteklinis jų vartojimas siejamas su minėtų lėtinių ligų rizika.

 

Ryte, po pietų ar vakare bent 30 min. pajudėti – pasivaikščioti, pašokti, paminti pedalus ar užsiimti kita malonia fizine veikla. Bendrauti, atpažinti stresą ir išmokti jo valdymo būdų. Žalingus sveikatai įpročius keisti naudingais. Išsikelti konkrečius pasiekiamus tikslus ir žinoti, kodėl jų siekiame. Taip pat labai svarbu nepykti ant savęs, jeigu kažkas nepavyksta iš karto, tęsti toliau, šias taisykles pritaikyti ir adaptuoti prie gyvenimo ritmo. Juk geriau kasdien bent po 1 % pagerinti gyvenseną, negu visai nieko nedaryti. Kasdien žengdami vieną mažą žingsnelį po mėnesio kito pajusime nemažą ilgalaikį pokytį savo sveikatai ir nuostabiai savijautai.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė