Rūpestingi ir atsargūs žmonės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visai patrauklūs. Bet kai žmogus pernelyg viskuo rūpinasi, o atsargumas nulemtas didžiulės baimės, galbūt jį vargina paranoidinis asmenybės sutrikimas. Pernelyg jautrūs, neadekvačiai į aplinką reaguojantys asmenys labiausiai nukenčia patys.

 

Scared,Young,Woman,Feeling,Uncomfortable,Vector,Illustration,,Phobia,Paranoia,AnxietySutrikimų – ne vienas

 

Jei žmogus išsiskiria perdėtu rūpestingumu, padaro daug darbų už kitus nė nepaklausęs, ar pagalba reikalinga, tiesiog iš nepasitikėjimo kitais nuolat įtarinėja, yra įtikėjęs, kad jam daugelis nori pakenkti, tai jau ne sveikas rūpestingumas, o paranojinis elgesys. Tokio charakterio asmenys dažniausiai patiria nuolatinę įtampą, nepasitiki aplinkiniais, vis ieško kaltų, visur įžvelgia klastą. Jiems atrodo, kad pakenkti nori ne tik mažiau pažįstami žmonės, bet ir patys artimiausi. Paranojiški asmenys labai kenčia, nes ištisai kovoja su įvairiomis tarnybomis, rašo skundus, reiškia nepasitenkinimą. Parduotuvėje jiems vis atrodo, kad apgavo ar įpiršo visiškai netikusią prekę. Būdinga perdėta atsakomybė, jaučiasi atsakingi ne tik už savo, bet ir artimųjų bei draugų gyvenimą. Stengiasi apsaugoti tiek save, tiek ir kitus nuo susikurtų pavojų. Natūralu, kad bet kokioje aplinkoje jie sukelia didelį chaosą ir sąmyšį. Neva grėsmė tyko už kiekvieno kampo, todėl stipriai kenkia ir patys sau. Pirmiausia, jų nervų sistema nuolat pertempta. Dėl nuolatinio streso, baimių, pykčių kenčia širdis. Nenuostabu, kad dažnai skundžiasi širdies veiklos sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu. Tad būtina vartoti raminamųjų arbatų, nervų sistemą reguliuojančių žolinių preparatų, rasti malonių atsipalaidavimo būdų.

 

Kas lemia paranojinį mąstymą?

 

Psichoterapeutai vis dar diskutuoja, kas sukelia paranoidinės asmenybės sutrikimą, nes teorijų yra ne viena. Visgi manoma, kad ne vienas, o daug skirtingų veiksnių gali jį lemti: genetika, ankstyvoje vaikystėje įgytos traumos, temperamentas, kurį suformuoja aplinka ir patirtas stresas. Taigi specialistai pabrėžia, kad paranoidinės asmenybės sutrikimas nulemtas kelių veiksnių derinio. Jei vienas iš tėvų kenčia nuo šio sutrikimo, didėja rizika, kad jį paveldės ir vaikai. Kaip atskirti tiesiog rūpestingą, atsakingą ir atsargią asmenybę nuo paranojos persekiojamo žmogaus? Tokie žmonės vis nepasitiki, įtarinėja kitus nebūtais dalykais ir tai daro neturėdami įrodymų. Taip pat nuolat nepagrįstai abejoja dėl bičiulių, artimųjų ištikimybės bei patikimumo. Uždari, bijo atvirauti, nes galvoja, kad informacija vėliau gali būti panaudota piktavališkai. Bendruose darbo pokalbiuose įžvelgia grasinimus, žeminimą ar įžeidinėjimą. Jei ir būna įskaudinti bei apgauti, nesugeba to atleisti. Jei turi sutuoktinį, nuolat jį įtarinėja neištikimybe, bando apriboti laisvę.

 

Kenčia nuo depresijos

 

Paranoidinėms asmenybėms sunku kurti ilgalaikius santykius. Dažnai neturi nei draugų, nei antrosios pusės. Nuoširdaus, tikro bendravimo stoka neretai susargdina depresija. Tokie žmonės nepasitiki savimi, viešumoje stengiasi atrodyti šalti ir bejausmiai, bet už tokios kaukės dažnai slepiasi didelis skausmas ir išgyvenimai. Žinoma, kai kurie paranojinio charakterio asmenys sukuria šeimas, gimdo vaikus, tačiau jų neadekvatus elgesys neretai stipriai pakenkia atžaloms. Dėl vaikų tiesiog eina iš proto, nuolat baiminasi, kad tik jiems kažko nenutiktų. Dažniausiai paauglių niekur neišleidžia, patys veža ten, kur būtina. Tai neigiamai veikia vaikus, nes praranda paauglystėje būdingą smalsumą, norą pažinti pasaulį, dėl ko ateityje gali būti užguiti, neiniciatyvūs, neryžtingi ir bailūs, bandantys pasislėpti kitų šešėlyje.

 

Kada problema aštrėja

 

Paranoja dar labiau išryškėja metams bėgant. Jei jaunas žmogus į daugelį dalykų linkęs numoti ranka, tai vyresni asmenys dažnai iš musės daro dramblį. Jei žmogus jaunystėje buvo perdėtai rūpestingas, senatvėje jam gali būti sunku gyventi. Žinoma, sveikas atsargumas nepakenkė nė vienam, o paranoja – nesveikas, neadekvatus santykis, pasireiškiantis neadekvačiomis reakcijomis į įvairias aplinkybes ir situacijas. Perdėto atsargumo palydovas – pesimizmas. Deja, vyresnio amžiaus pesimistų mūsų šalyje itin daug. Nors senstant optimizmas ypač reikalingas, nes stiprina imuninę sistemą, bendrą sveikatą, teikia jėgų ir žvalumo. Kai žmogus kasdienybėje įžvelgia daugiau tamsos nei šviesos, jis trumpina sau gyvenimą. Paranoją dažnai lydi susierzinimas, pyktis, kitos neigiamos savybės. Beje, paranojiškas mintis skatina ne tik amžius, bet ir įvairios psichologinės problemos, taip pat potrauminio streso sindromas, priklausomybės, valgymo sutrikimai, nemiga.

 

Kaip sau padėti?

 

Paranoidinį sutrikimą įprastai nustato psichinės sveikatos specialistas. Gydoma psichoterapijos metodais. Jei patys gebate atpažinti, kad jus persekioja paranojiškas elgesys, galite sau padėti, tik tam reikia sąmoningumo, nuolatinės savistabos, didelio noro keistis. Svarbiausia – išmokti tvarkytis su neigiamomis mintimis. Apstu knygų, kur siūloma būdų, kaip tvarkytis su negatyviomis mintimis, šviesiau žvelgti į gyvenimą. Dažniausiai kaip galvojame, taip ir jaučiamės. Jei esame prislėgti, veikiausiai ir mintys minorinės. Tuomet aplinkiniai kelia įtarimų, sunku jais pasitikėti. Tiesa, griežtos ribos tarp to, kad žmogus tik retsykiais baiminasi, ir turi paranoją, nėra. Tačiau vis stiprėjanti baimė, dažniau pasireiškiantis perdėtas atsargumas ar neadekvatus situacijų bei žmonių vertinimas – jau rimti signalai, kad reikia savimi pasirūpinti. Jeigu kartą ar du per savaitę neadekvačiai pasielgiate tam tikrose situacijose, nieko tokio, bet jei kasdien atrodo, kad kiti negerai elgiasi, kad aplinka priešiška, jau negerai. Jeigu žmogus domisi savijauta, gali pastebėti ilgiau užsitęsusį paranojišką elgesį. Žinoma, visada lengviau įveikti bėdas padedant patyrusiam specialistui, tad nereikėtų baimintis į jį kreiptis. Šiais laikais egzistuoja daugybė įvairių terapinių būdų, o specialistas, įvertinęs būklę, charakterio ypatumus, gali parinkti tinkamiausią.

 

Veiksmingi patarimai

 

Itin jautrūs ir atsargūs žmonės geriau jausis kasdien, labiau pasitikės kitais, jei atsižvelgs į kelias psichologų rekomendacijas:

 
  • Stenkitės aplink save kurti pozityvių, teigiamai mąstančių žmonių ratą, kurie įkvėptų ir motyvuoti. Kiek įmanoma atsiribokite nuo piktų, užgaulių, linkusių išnaudoti.
  • Venkite toksiškų santykių. Stenkitės nedalyvauti piktuose ginčuose ir barniuose. Jei nepavyksta diskutuoti ramiai, geriau pokalbį atidėkite kitam kartui.
  • Kai kyla nepagrįstų abejonių, didelis pyktis ar įniršis, siekite suprasti, kur slypi tikrosios neigiamų emocijų šaknys, ar tikrai yra pagrindo pykti, nepasitikėti.
  • Tomis akimirkomis, kai užvaldo neigiamos mintys, apima paniška baimė ar norisi aprėkti, bent kelioms minutėms atsitraukite mintimis nuo situacijos ir lėtai pakvėpuokite pilvu. Iškvėpdami įsivaizduokite, kad iš jūsų lyg pilkas dūmas išeina neigiamos mintys, o įkvepiant užplūsta naujos ir pozityvios.
  • Jei patiriate nuolatinę įtampą, o galvoje dūzgia juodų minčių spiečius, susiraskite mielą pomėgį, kuris įtrauktų ir padėtų atsipalaiduoti.