Kas trečias suaugęs žmogus bent kelis kartus per gyvenimą susiduria su akių vokų sudirgimais. O kas dešimtą vokų perštėjimas, paraudimas, patinimas ir pleiskanojimas vargina tris kartus per metus ar dažniau. Neretai tokie nemalonūs pojūčiai užklumpa, nes jautrią vokų odą paveikia išorės dirgikliai. Tačiau 3 atvejais iš 5 sudirgimas prasideda dėl bakterijų, virusų ar neišgydytų ligų. Kiekvienu atveju būtina nustatyti konkrečią sudirgimo priežastį ir taikyti atitinkamą gydymą. Antraip gresia komplikacijos.

 Close-up,Portrait,Of,Caucasian,Middle-aged,Woman,Pointing,To,The,Wrinkles

Itin jautri zona

 

Akių vokų ir akių kontūro oda ypač gležna. Ji 3–4 kartus plonesnė už likusią veido odą, turi silpną apsauginę funkciją. Deja, ši zona su įvairiais dirgikliais susiduria dažniau nei kitos kūno vietos. Pasirodo, žmogus akis pirštais liečia ar plaštaka patrina net 100 kartų per dieną. Akių vokų ir paakių odą taip pat intensyviai veikia šaltis, vėjas, saulė ir, žinoma, kosmetikos priemonės. Ant akių zonos gali patekti net ir tos odos puoselėjimo priemonės, kurių ten specialiai netepama. Mat serumai varva, jų likučiai užsilieka ant pirštų ar yra pernešami naudojant vatos diskelį. Dermatologai tvirtina, kad vokams ir paakiams derėtų naudoti tik šiai vietai specialiai pritaikytas priemones. Tai gali sumažinti vokų sudirgimo riziką net 60 %. Taip pat specialistai ragina paisyti higienos. Akis derėtų prausti du kartus per dieną ne šiltesniu kaip 18–20 ºC vandeniu, svarbu švelniai, bet kruopščiai nuvalyti makiažą. Štai dėl liaudiškų akių zonos paburkimą neva mažinančių priemonių dermatologai skeptiški. Agurko ar žalios bulvės griežinėliai kiek sumažina patinimą, tačiau gali ir stipriai padidinti infekcijos riziką. Juolab jeigu daržovės supjaustytos virtuviniu peiliu ir ant maisto likučiais užterštos lentelės. Saugiau naudoti šaldytuve, sandariame maišelyje laikomus masažuoklius ar gelio pagalvėles. Svarbu turėti omenyje, kad vokų raukšlėje kaupiasi alergenai ir dirginančios medžiagos, net šampūno ar plaukų kondicionieriaus likučiai. Tad net ir nusiprausus duše pravartu akių zoną dar kartą nuplauti. Beje, taisyklė, kurios derėtų laikytis visiems be išimties, – turėti veidui skirtą rankšluostį. Mat audinyje kaupiasi nešvarumai, ligų sukėlėjai, kurie jautrią akių vokų odą pažeidžia itin gretai.

 

Akių vokų egzema – dažna problema

 

Net 30 % žmonių pavasario mėnesiais skundžiasi akių vokų egzemos paūmėjimu. Egzema vadinamas lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos plotai parausta, įskyla, niežti ir tampa šiurkštūs. Neretai egzemą papildo ir didesnis ar mažesnis bėrimas. Dažniausiai šia liga serga vaikai. Pirmieji egzemos simptomai gali pasireikšti sulaukus vos kelių mėnesių ir tęstis visą gyvenimą. Akių vokų egzemos paūmėjimas gali kilti dėl atopinio dermatito, iritacinio kontaktinio dermatito ir alerginio kontaktinio dermatito. Vien pastarosios dvi priežastys lemia 50–76 % atvejų. Iritacinio ir alerginio kontaktinio dermatito simptomai gali būti lokalus paraudimas ir patinimas, odą gali stipriai niežtėti. Nors pasireiškiantys simptomai abiejų ligų atveju tokie patys, visgi jas galima atskirti pagal specifinius skirtumus. Iritacinę kontaktinę egzemą sukelia sąlytis su dirginančiomis medžiagomis: chemikalais, metalais ar natūraliomis medžiagomis. Simptomai pasireiškia greitai. 80 % kontaktinės egzemos atvejų yra šio tipo. Alerginė kontaktinė egzema išsivysto dėl kartotinio sąlyčio su alergenu. Per įsijautrinimo fazę, kuri gali trukti ištisus mėnesius ar metus, nekyla jokių odos reakcijų. Tačiau imuninei sistemai nebegalint apsiginti akių vokai patinsta, parausta, galiausiai ima šerpetoti ir tampa skausmingi. Tai itin dažnai nutinka, kai ore paskinda žiedadulkių. Jų visiškai išvengti neįmanoma, tačiau žinant, kad kamuoja akių vokų egzema, būtina pasirūpinti profilaktika. Saulėtomis dienomis akis pridengti kokybiškais akiniais, jas dažniau plauti švariu vandeniu ar naudoti specialius lašus. Vos pasireiškus pirmiesiems egzemos simptomams derėtų atsisakyti dekoratyvinės kosmetikos ir pradėti naudoti sudirgimą slopinančius vaistinius tepalus. Negydant ant akių vokų vos per kelias dienas gali susidaryti žaizdelių.

 

Blefaritai ir miežis

 

Pažeista akių vokų oda susiduria su dar didesne infekcijų rizika. O ji neretai virsta bleferitu – akių vokų kraštų uždegimu. Pagal klinikinius požymius, bleferitai skirstomi į pleiskaninį, opinį ir kampinį. Tačiau visoms šio lėtinio susirgimo rūšims būdingi panašūs simptomai. Pirmiausia prasideda niežulys, akys greitai pavargsta ir padidėja jautrumas šviesai. Tuomet atsiranda akių vokų kraštų paraudimas, o tarp blakstienų galima pastebėti baltų pleiskanų. Galiausiai pradeda kristi blakstienos, akys ima ašaroti ir rausti. Pleiskaninis vokų krašto uždegimas dažniausiai išsivysto dėl lėtinių infekcinių ir alerginių ligų, hipovitaminozės, helmintozės (parazitų sukeliamos ligos), anemijos, skrandžio, žarnyno ligų, dantų bei nosiaryklės ligų. Paskatinti uždegiminį procesą akių vokų krašteliuose gali lėtinis akies junginių uždegimas, negydomos ašarų latakų ligos, o kartais sąlytis su dūmais ar dulkėmis. Gydant šį nemalonų susirgimą pirmiausia būtina šalinti pagrindinę priežastį. Tuomet taikyti simptominį gydymą – dėti ant sudirgusių vokų šiltus kompresus ir kruopščiai nuvalyti pleiskanas bei nešvarumus specialiai akių zonai pritaikytomis priemonėmis. Neretai blefaritui gydyti prireikia ir tepamų antibiotikų bei kortikosteroidų. Blefaritai gali komplikuotis vokų liaukų ligomis – išoriniu, vidiniu ar šaltu miežiu:

 
  •  Daugeliui geriausiai pažįstamas išorinis miežis – ūmus pūlinis voko krašto riebalinės liaukos ir blakstienos folikulo uždegimas, dažniausiai sukeliamas stafilokoko. Pasireiškia skausmu, paraudimu ir sukietėjimu. Po kelių dienų tarp blakstienų atsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta, pūliai išteka ir procesas rimsta.
  •  Rečiau pasireiškia vidinis miežis. Tai Meibomo liaukos ir jos aplinkinių audinių ūminis pūlinis uždegimas. Ligos eiga panaši į išorinio miežio, tik procesas trunka ilgiau ir yra skausmingesnis. Miežio vietoje oda ir junginė paburksta, parausta. Vėliau matomi gelsvi pūliai, kurie dažniausiai pratrūksta pro junginę, rečiau – pro liaukos lataką voko krašte. Pūliai visiškai išsivalo, nelieka randų.
  •  Ilgiau užsitęsia šaltas miežis. Tai lėtinis kremzlės Meibomo liaukos ir aplinkinių audinių uždegimas. Užsikimšus šios liaukos latakui, ji išsiplečia, susiformuoja fibrozinė kapsulė, kurios turinį užpildo granuliacinis audinys ir pūliai. Dažniausiai šalinamas chirurgiškai.

 

Naudinga žinoti

 
  •  Ant akių vokų galima pastebėti ksanteliazmų – gelsvos spalvos plokštelių. Tai išduoda sutrikusią cholesterolio apykaitą. Sankaupos ant vokų – ne kas kita, o susikaupę lipidai, arba riebalai. Tai pastebėjus derėtų atlikti kraujo tyrimą.
  •  Akių vokai greitai paburksta dėl skysčių kaupimosi organizme. Tokiu atveju padėtų vartojamos druskos kiekio ribojimas.
  •  Nors daugeliui tokia žinia yra nemaloni, tačiau visi turi blakstienų erkučių. Jos mikroskopino dydžio ir jų neįmanoma pamatyti plika akimi. Pasiskirsto plaukų folikuluose, kur minta negyvomis odos ląstelėmis. Erkutės aktyviausios esant +30–40 ºC, todėl pavasario ir vasaros laikotarpiu sukelia blefaritą ar konjunktyvitą. Geriausiai su blakstienų erkutėmis kovoja stipri imuninė sistema, neleidžianti parazitams daugintis ir sukelti ligų.
  •  Riziką, kad pasireikš akių vokų ligos, didina stresas, kontaktinių lęšių dėvėjimas, priklijuojamos blakstienos, netinkama higiena.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė