PSO duomenimis, anemija serga apie 1,62 mlrd. pasaulio gyventojų. Taigi šią ligą drąsiai galima vadinti tyliąja pandemija. Nors su anemija gali susidurti bet kas, tam tikri veiksniai didina ligos riziką.

 

Trumpai apie ligąScientist,Holding,Test,Tube,With,Blood,Sample,And,Label,Anemia

 

Anemija susergama, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Kartu mąžta ir deguonį pernešančio baltymo hemoglobino. Tad organizmo audiniai ir organų sistemos ima kentėti nuo deguonies bado. Jam itin jautri širdis bei smegenys. Įsisirgus anemija, didėja negrįžtamų galvos smegenų pažeidimų, infarkto, insulto, inkstų ir kitų gyvybiškai svarbių organų veiklos sutrikimo rizika. Esant kritiškai žemam hemoglobino kiekiui, žmogus miršta.

 

Iš viso žinoma per 400 skirtingų anemijos rūšių. Pati dažniausia – geležies stokos anemija, išsivystanti dėl geležies trūkumo organizme. Jos gresia pristigti netekus daug kraujo po operacijų, traumų, gimdymo, sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, organizmui negaunant užtektinai geležies su maistu arba negebant jos įsisavinti, padidėjus šio makroelemento poreikiui.

 

Rizikos veiksniai

 

Veiksnių, kurie didina riziką susirgti anemija, yra daugybė. Aptarkime dažniausius ir aktualiausius bendrai visuomenei:

 

Lytis. Moterys anemija serga gerokai dažniau už vyrus, nors jų organizmas geležį įsisavina efektyviau. Viskas dėl to, kad jos kas mėnesį dėl menstruacijų netenka kraujo. Rizika ypač išauga toms, kurių mėnesinės gausios ir ilgos. Prie padidėjusios rizikos prisideda nėštumas, gimdymas ir periodas po jo, žindymas, kai sueikvojama daugiau maistinių medžiagų, nes jos reikalingos tiek mamai, tiek vaikui.

 

Amžius. Nors anemija gali susirgti bet kurio amžiaus atstovai, ypač pažeidžiami kūdikiai, maži vaikai ir pagyvenę žmonės. Kūdikiai gali negauti užtektinai geležies iš motinos pieno ar mišinuko, maži vaikai jos pritrūksta dėl itin spartaus augimo, o senjorai – dėl sumažėjusio gavimo su maistu arba prastos absorbcijos, gausesnio netekimo dėl įvairių lėtinių ligų.

 

Nesubalansuota mityba. Riziką susirgti anemija didina sveikos mitybos rekomendacijų nepaisymas, ypač tam tikrų maisto grupių atsisakymas dėl įsitikinimų ar sveikatos problemų. Ypač rizikuoja vegetarai ir veganai, mat įrodyta, kad geležis iš augalinių maisto produktų įsisavinama prasčiau nei iš gyvūninių.

 

Lėtinės ligos. Kai kurie lėtiniai susirgimai didina geležies trūkumo ir jo sukeltos anemijos riziką. Didesnėje rizikos grupėje atsiduria sergantys inkstų ir onkologinėmis ligomis, turintys medžiagų apykaitos sutrikimų, patiriantys lėtinį kraujavimą dėl žarnyno ligų, opų, hemorojaus, kenčiantys nuo lėtinių infekcijų, pvz., ŽIV.

 

Genetika. Kai kuriems anemijos rizika padidėja dėl genetinių veiksnių. Pjautuvinė anemija yra paveldima būklė, dėl kurios raudonieji kraujo kūneliai įgauna neįprastą formą ir lengvai suyra, o tai sukelia lėtinę anemiją.

 

Prevencija ir gydymas

 

Jeigu tik įmanoma, visuomet geriau užkirsti kelią anemiją, nei ją gydyti. Svarbiausia prevencinė priemonė yra subalansuota mityba. Reikėtų vartoti daugiau maisto, kuriame gausu geležies. Tai – raudona mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, burokėliai, grikiai, žalios lapinės daržovės ir kt. Ne mažiau reikšmingi vitamino B12 šaltiniai: visų grūdo dalių produktai, ankštinės daržovės, brokoliai, citrusiniai vaisiai, sėklos ir riešutai. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių tenka apriboti mitybą ir įtariama, jog dėl to pritrūks geležies arba vitamino B12, rekomenduojama vartoti atitinkamus maisto papildus.

 

Svarbu gydyti ir kontroliuoti gretutines ligas, ypač lėtines. Daugiau dėmesio sveikatos priežiūrai skirti ypatingais gyvenimo etapais, pvz., laukiantis, žindant, patiriant menopauzę, sveikstant po operacijų, sunkių ligų.

 

Jeigu anemijos išvengti nepavyko, įprastai ji gydoma gydytojo paskirtais geležies ar vitamino B12 maisto papildais (atsižvelgiant į anemijos rūšį), keičiant mitybos įpročius. Greito rezultato tikėtis neverta, maisto papildai tokiu atveju turi būti vartojami mažiausiai 6 mėnesius. Jeigu sergama lėtinėmis ligomis, pvz., vėžiu, inkstų sutrikimais, skiriami specialūs vaistai, skatinantys kaulų čiulpus gaminti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių. Sunkiausiais ligos atvejais taikomas kraujo perpylimas.

 

Autorius Jūratė Survilė