Mokslininkų teigimu, apie 80 % visų gyvų Žemės organizmų sudaro… parazitai! PSO teigimu, jų turi apie 4,5 mlrd. pasaulio žmonių. Parazitai kenkia ne tik augalams bei gyvūnams, bet ir sukelia rimtų ligų. Jų invaziją į organizmą pastebėti sunku, bet būtina.

 

zarnynas

(Ne)pastebimos askaridės

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULIA) duomenimis, per pusmetį Lietuvoje užsikrėtusių askaridėmis padaugėjo dešimtadaliu. 2016 m. susirgimų askaridoze buvo 188, o per šių metų pusmetį – 91. Daugiausia pacientų – vaikai iki 9 metų. Tačiau šių parazitų gali turėti visi. Askaridžių kiaušinėliai sausumoje gali išgyventi keletą metų, o vandenyje – iki 2 metų. Užsikrėsti galima nesilaikant higienos normų ar tiesiog leidžiant laiką gamtoje, mat kiaušinėlius gali pernešti vėjas. Į žarnyną jų patenka per burną arba nosį, kur išsirita lervos ir per kraujotaką jų patenką į visą organizmą. Grįžusios į žarnyną askaridės lytiškai subręsta ir pradeda daugintis. Parazitai organizme išgyvena 1–2 m., o jų ilgis priklauso nuo kiaušinėlių skaičiaus. Užfiksuota net 10 m ilgio askaridžių. Jos plinta visame organizme, todėl gali būti juntamas silpnumas, nuovargis, galvos skausmas, dusulys, pykinimas, apetito sumažėjimas. Jeigu parazitų ne vienas, gali pakilti kūno temperatūra, varginti kosulys, užkietėti viduriai, gausiai kauptis seilių. Jos iš žarnyno pasišalina per išmatas, tad neretai šis sutrikimas lieka nepastebėtas.

 

Pavojingoji kandidozė

 

Žmogaus organizme yra daug naudingų mikroskopinių organizmų. Tačiau nusilpus imunitetui ar sutrikus žarnyno mikroflorai padidėja rizika susirgti grybeline infekcija. Viena pavojingiausių – kandidozė, arba mieliagrybio infekcija. Jeigu imuninė sistema stipri, candidai atlieka įprastas funkcijas – padeda įsisavinti maisto medžiagas ir virškinti maistą. Jeigu ji silpna, candidai pradeda staigiai daugintis ir užteršia organizmą toksinais. Dažniausi simptomai sergant kandidoze yra šie: prastas burnos kvapas, dujų kaupimasis žarnyne, nuovargis, nuolatinis noras smaližiauti, baltos liežuvio apnašos, paūmėjusi alergija, nemiga, lytinio potraukio praradimas, raumenų ir sąnarių skausmai, prasta atmintis, lytinių organų niežulys ir gausios išskyros. Šios ligos gydymo stadijos yra 3: organizmo valymas, candidų naikinimas ir gerųjų bakterijų žarnyne didinimas. Tačiau, pasak Lietuvos gydytojų, dauguma lietuvių turi didelę riziką susirgti kandidoze. Jų mitybą sudaro vos 4 % termiškai neapdoroto maisto, o ląstelienos suvartojama 5–15 g, nors rekomenduojama 30–50 gramų.

 

Augintinių platinama toksokarozė

 

Statistikos duomenimis, net apie 80 % gyvūnus auginančių žmonių organizme turi jų platinamų parazitų. Dalis jų nekenksmingi, o likę gali sutrikdyti sveikatą. Didžiausias pavojus užsikrėsti kyla laikantiems šunis. Mat toksokarų kiaušinėliai gali būti pernešti per augintinio kailį arba liežuvį. Tiesa, jie gali vystytis ir daugintis tik dirvožemyje, tad patekę į žmogaus organizmą nesikeičia, tik gali suaktyvėti. Tokie pikai gali pažeisti audinius, sukelti pykinimą, dusulį, nemigą, vėmimą, pilvo skausmus. Lervos migruoja po visą organizmą, todėl gali pažeisti širdies, nervų, kvėpavimo sistemas, netgi regą. Kasmet apie 70 JAV gyventojų toksokarozė pažeidžia vieną akį. ULIA duomenimis, susirgimai šia liga išaugo ir kasmet užregistruojama 70–100 naujų atvejų.

 

Daugėjantys kaspinuočiai

 

Pagal ULAC, susirgimai kaspinuočių sukelta echinokokoze išaugo net 4 kartus. 2016 m. registruotų atvejų buvo 7, o šiemet – 26. Dažniausiai parazitus perneša gyvūnai. Mat patekę į jų organizmą kiaušinėliai subręsta, o suaugęs kaspinuotis gyvybingas gali išlikti apie metus. Su išmatomis patekęs į dirvožemį, jis paleidžia subrandintus kiaušinėlius. Į žmogaus organizmą jų gali patekti valgant neplautą arba neapdorotą maistą. Organizme kaspinuočio lerva prisitvirtina prie žarnos sienelės, patenka į kraujotaką, o iš ten – į plaučius, kepenis ir kitus organus. Audiniuose echinokokinės cistos pradeda vystytis ir gyvybingos gali išlikti 10 metų. Ligos pradžioje simptomai nejaučiami, tačiau cistoms didėjant gali dingti apetitas, atsirasti pykinimas, skausmas šonkaulių srityje. Kartais jos gali užspausti tulžies latakus, sukelti geltą. Echinokokoze gali susirgti visi, tačiau dažniausiai 65–74 m. amžiaus asmenys. Inkubacinis periodas gali trukti 5–15 metų. Šia liga galima susirgti glostant užsikrėtusius gyvūnus, valgant neplautus maisto produktus, maudantis užterštame vandenyje, apdorojant sumedžiotus gyvūnus.

 

Specialistės komentaras

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė

 

Kaip žmonės dažniausiai užsikrečia parazitais?

 

Žmonės dažniausiai užsikrečia parazitais, kai kirminų kiaušinėlių arba pirmuonių per burną patenka į virškinimo traktą. Dažniausiai nuo nešvarių rankų, valgant neplautas daržoves, salotas, vaisius, uogas, bendraujant su užsikrėtusiais šunimis, maudantis užterštame vandenyje, vartojant užterštą maistą (dulkės, musės, tarakonai). Taip galima užsikrėsti enterobioze, kuri sudaro apie 75 % visų parazitinių ligų Lietuvoje. Taip pat askaridoze, toksokaroze, echinokokoze, žarnyno pirmuonių sukeltomis ligomis, toksoplazmoze. Trichinelioze, toksoplazmoze galima užsikrėsti vartojant per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą.

 

Ar pasitaiko atvejų, kai parazitus iš žmogaus organizmo tenka šalinti chirurginiu būdu?

 

Sergant echinokokoze vienas iš gydymo būdų – cistų (lervų) šalinimas iš kepenų chirurginiu būdu. Echinikokozė yra zoonozinė liga, kurią sukelia Echinococcus kaspinuočiai. Lietuvoje paplitusios dvi rūšys: Echinococcus granulosus, kuris žmogui sukelia cistinę echinokokozę, arba hidatidozę, ir Echinococcus multilocularis – sukelia alveokokinę echinokokozę.

 

Žmogus užsikrečia echinokokų kiaušinėliams per burną patekus virškinimo traktą. Skrandyje arba žarnyne iš kiaušinėlio išsilaisvina onkosfera (tam tikra parazito vystymosi stadija). Ji per žarnos gleivinę patenka į kraują, paskui į kepenis arba kitus organus, kur vystosi lerva (cista). Pastarosios dydis gali būti nuo kelių milimetrų iki 20–40 centimetrų. Dažniausiai echinokoko lerva vystosi kepenyse.

 

Ar Lietuvoje galima užsikrėsti mirtinais parazitais? 

 

Lietuvoje viena pavojingiausių parazitinių ligų, galinčių sukelti mirtį, – echinokokozė. Sergant cistine echinokokoze mirštamumas siekia 2–4 %. Tai priklauso nuo cistos dydžio ir komplikacijų. Sergant alveokokine echinokokoze negydomų ligonių mirštamumas siekia daugiau nei 90 % per 10 m. nuo klinikinių simptomų atsiradimo. Kartais ligai greitai progresuojant mirtis gali ištikti po 5 ar net 3 metų.

 

Dar viena parazitinė liga – toksoplazmozė – pavojinga dėl galimos įgimtos toksoplazmozės arba sunkios ligos eigos. Ji pasireiškia asmenims, turintiems nusilpusį ar pažeistą imunitetą (AIDS, onkologiniai ligoniai). Toksoplazmozė – žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys (toksoplazmos). Ja galima užsikrėsti nuo užterštos aplinkos ir valgant per mažai termiškai apdorotą mėsą. Infekcijos šaltiniai – katės, kurios su išmatomis išskiria oocistų, ir gyvūnų mėsa, kurioje yra toksoplazminių cistų.

 

Įdomu

 
  • Statistikos duomenimis, žmogaus organizme esantys parazitai kasmet pasiglemžia apie 140 000 gyvybių.
  • Teigiama, kad 99,9 % asmenų, kurie namuose augina gyvūnus (tarp jų ir graužikus bei paukščius), turi parazitų.
  • JAV kasmet 70 žmonių apanka nuo kaspinuočio sukeltos toksokarozės.
  • Žmonėms kenksmingi parazitai klesti šiltose klimato vietose, pavyzdžiui, Pietryčių Azijoje arba atogrąžų šalyse. Tad jei ten vykstama atostogauti, patariama grįžus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
  • Apie 209 mln. viso pasaulio žmonių organizme yra spalinių, parazitinių kirmėlių. Spėjama, kad jomis užsikrėtę apie 30 % pasaulio vaikų.
  • Loa loa – akių kirmėlė, galinti parazituoti žmogaus arba žinduolio akyse. Užauga tokia didelė, kad ją galima ne tik jausti, bet ir matyti. Gyvuoja apie 17 metų.
  • Vienas pavojingiausių parazitų žmogui – smegenis ėdanti ameba (Naegleria fowleri). Ji naikina smegenų audinius, sukelia smegenų uždegimą, pykinimą, galūnių tirpimą, haliucinacijas ir priepuolius. Esant minėtiems simptomams liga gali staigiai progresuoti. Jos negydant po 3–7 d. gali ištikti mirtis.