„Z karta” – taip sociologai vadina žmones, gimusius po 1995 metų ir ateinančius pakeisti tūkstantmečio vaikų kartą. Ši karta, gimusi skaitmeniniame amžiuje, nerimauja dėl aplinkos ir vaikų išsilavinimo stokos. Jie taip pat neskuba įregistruoti santykių, net jei jie rimti. Tad kokios yra priežastys, kad vyrai neskuba pirštis, o merginos – tuoktis?

 

viengungiai

9 priežastys, kodėl vis daugiau žmonių atsisako kurti šeimą:

 
  • Didėja susidomėjimas asmenine sėkme. Kaip rodo Amerikos psichologų asociacijos tyrimai, dabar jaunuoliai labiau orientuojasi į asmeninį tobulėjimą. Individualios vertybės jų pasaulio suvokime iškeliamos į pirmą vietą. Dauguma jaunimo daugiausiai domisi savo sėkme ir planuoja galvoti apie šeimą po to, kai pasieks savo išsikeltą pasiekimų kartelę.
 
  • Keičiasi amžiaus ribos. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikaciją, žmogus nuo 18 iki 44 metų yra jaunas. Logiška, kad vidutinis santuokos amžius didėja. Jei anksčiau santuoka po 25-erių metų merginai buvo laikoma vėlyva, tai šiandien daugelis tokio pat amžiaus dailiosios lyties atstovių dar tik baigia mokslus ar pradeda karjerą.
 
  • Santuoka nėra būtina, norint turėti vaiką. Norint turėti vaikų, nereikia tuoktis. Mama ir tėtis gali patys auginti vaiką ir tai nėra smerkiama visuomenės. Žmonės vis labiau ima suprasti, kad santuoka tik dėl vaiko – nesveikas reiškinys: nepilnoje šeimoje gimęs vaikas nebūtinai patiria psichologinių traumų, o pilnoje, bet nelaimingoje tokių traumų vaikui gauti labai lengva.
 
  • Formalioji santuokos pusė praranda vertę. Anksčiau santuoka buvo abiejų sutuoktinių garbės reikalas. Iš esmės įsimylėjėliams buvo sunku užmegzti rimtus santykius, nesuteikiant vilčių apie santuoką ateityje. Dabar daugelis porų santuokos registraciją suvokia kaip formalumą, kuris neturi įtakos nei santykiams, nei gyvenimo būdui, nei socialiniam statusui.
 
  • Savarankiškumas lemia vėlyvas santuokas. Situacija, kai moteris negali aprūpinti savęs finansiškai, tampa praeitimi. Išsivysčiusiose šalyse skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų mažėja. Z kartos merginos ir toliau eis Y kartos atstovių pramintu keliu: ilgiau gyvens savarankiškai, lygiagrečiai kurs santykius, tačiau šeimos kurti neskubės.
 
  • Lenktynės dėl sėkmės trukdo asmeniniam gyvenimui. Interneto globalizacijos eroje užaugę jaunuoliai dažnai susiduria su sunkumais socializuodamiesi ir tinkamai suvokdami savo pasiekimus, įskaitant finansinius. Jiems atrodo, kad jie neuždirba tiek, kad galėtų išlaikyti šeimą. Ir tai gali sukelti darbomaniją, o ne laimingą šeimos gyvenimą. Savo vaidmenį atlieka ir nepasitenkinimas išvaizda: kai kurie tyrinėtojai jau sprendžia pažinčių svetainių vartotojų savivertės problemą.
 
  • Sumažėjęs socialinių stereotipų spaudimas. Išsivysčiusiose šalyse merginos ir vaikinai nebebijo būti pavadinti senmergėmis ar senberniais. Bendras gyvenimas, kaip tokia santykių forma, nėra smerkiamas visuomenės. Ir jei anksčiau šeimos nesukūręs žmogus buvo laikomas nesėkmingu ar bent jau keistu ir ekscentrišku, tai šiandien daugelyje šalių taip nėra. Mes patys pasirenkame, ko siekti, ir renkamės tokį santykių modelį, koks yra priimtiniausias mus patiems.
 
  • Neigiami išgyvenimai sukelia santuokos baimę. Jei tėvų santuoka buvo nesėkminga, gali būti, kad vaikai nenorės to kartoti ir bus atsargesni rinkdamiesi partnerį. O klaidos ar nelaimingos santuokos atveju šiuolaikiniai žmonės nebesistengia jos žūtbūt išsaugoti, todėl auga skyrybų skaičius.
 
  • Tampa madingos įvairios kitos santykių formos. Tūkstantmečio arba Y kartos atstovai ieško alternatyvų tradicinei santuokai, o tas alternatyvas galėtų perimti ateinanti karta. Daugėja santykių tarp žmonių, kuriuos skiria didelis atstumas, partnerysčių, kai žmonės nusprendžia gyventi atskirai, atvirų santykių, romantikos socialiniuose tinkluose.