Situacija, kuri dažnai kartojasi: atsikėlėte per vėlai, todėl nespėjote papusryčiauti, per pietų pertrauką buvo neatidėliotinų reikalų, todėl nusprendėte iš viso nevalgyti, grįžote namo pavargę ir iš karto griuvote į lovą? Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad toks gyvenimo scenarijus nepraeina be pasekmių. Tai, kaip kūnas reaguos, praleidus vieną ar kelis pagrindinius dienos valgymus, priklauso nuo daugelio dalykų: amžiaus, sveikatos, mitybos įpročių. Nereguliarus valgymas ilgainiui gali turėti didelių fiziologinių pokyčių. Kai kurie iš jų gali pasirodyti geri, bet tik pačioje pradžioje…

 

"nuovargis"

  • Gali pradėti kristi svoris. Ohajo valstijos universitete atlikti tyrimai parodė, kad greitai numetus svorio, jis dažniausiai grįžta ir pradeda kauptis pilvo srityje. Čia besikaupiantys riebalai kelia rimtą grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Be to, laiku nepavalgius gali iš tiesų pradėti kristi svoris, tačiau tada tirpsta ne riebalai, o angliavandeniai ir tai kelia pavojų sveikatai.

 

  • Gali sumažėti uždegimas. Artritą, vėžį, širdies ligas sukelia lėtinis organizmo uždegimas. Reguliarus badavimas gali paskatinti pažeistų ląstelių atsinaujinimą. Teigiamų rezultatų galima sulaukti sumažinus dienos valgymų skaičių (vienu valgymu mažiau nei įprastai). Yra duomenų, kad trumpi badavimo periodai pagerina chemoterapijos seansų efektyvumą.

 

  • Gali pradėti trūkti maistinių medžiagų. Ketinant sumažinti dienos valgymų skaičių, reikia atidžiai peržiūrėti likusios dienos valgiaraštį, kad jame netrūktų vitaminų, mikroelementų ir svarbių maistinių medžiagų (baltymų, riebalų rūgščių, angliavandenių). To nepadarius gali atsirasti kokios nors maistinės medžiagos arba kelių trūkumas.

 

  • Gali pablogėti kai kurių ligų būklė. Harvardo mokykloje atliktas tyrimas parodė, kad nepusryčiaujančios moterys turėjo net 20 % didesnę riziką susirgti II laipsnio diabetu, o vyrams padidėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Žmogaus organizmui būtina gauti maisto reguliariai, kad palaikytų normalų lipidų, cholesterolio, insulino lygį kraujyje bei kraujo spaudimą. Žmogaus kūnas badauja miego metu, todėl rytą būtina nutraukti organizmo badą, kad neatsirastų atsparumas insulinui, II  laipsnio diabetas ir kraujospūdžio problemos.

 

  • Didėja tikimybė, kad praleidus vieną valgymą, alkis vėliau bus malšinamas menkaverčiu greituoju maistu. Kornelio universiteto tyrėjai teigia, kad asmenys, linkę praleisti pagrindinius valgymus, suvartoja net 31 % daugiau nesveikomaisto negu tie, kurie valgo reguliariai. Šie žmonės taip pat linkę rinktis kaloringesnį maistą nuo 16 iki 19 valandos.

 

  • Sportuojant organizmas gali sudeginti daugiau riebalų. Britų žurnalas apie mitybą išspausdino straipsnį, kuriame pateikti įdomūs duomenys, kad žmonės, sportuojantys tuščiu skrandžiu sudegina net 20 % daugiau riebalų negu tie, kurie į sporto salę atėjo pavalgę. Reikia atsiminti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, todėl reakciją į nevalgymą nėra vienoda visiems. Be to, svarbu ir tai, ką apskritai valgo asmuo. Lengvai sportuojantiems ir sveikai besimaitinantiems žmonėms kartais užmiršti pavalgyti gali net būti naudinga.

 

  • Tačiau nepavalgius nebelieka jėgų sportui. Nepavalgius krenta cukraus lygis kraujyje, todėl tampa neįmanoma užsiimti fizine veikla, ne tik sportuoti, bet ir dirbti, mokytis, atlikti pareigas, auklėti vaikus ir net smagiai leisti laisvalaikį!

 

  • Didėja tikimybė, kad teks nutraukti sporto treniruotę, vos ją pradėjus, dėl jėgų trūkumo ir bendro kūno silpnumo. Prieš treniruotę rekomenduojama lengvai užkąsti. Tai gali būti vaisius, virtas kiaušinis, košė, vaisių ar daržovių kokteilis, jogurtas ir pan.

 

  • Didėja tikimybė susirgti. Nevalgymas, ypač jei trunka ilgai, sekina organizmą ir silpnina imuninę sistemą. Šiai nusilpus pradeda pulti įvairios ligos ir virusai. Alkis sukelia skrandžio, galvos skausmus, nuovargį, apsirijimo priepuolius, infekcijas.