Draugų reikia turėti, kad gyvenimas būtų įdomesnis ir linksmesnis. Artimos draugystės gali net padėti gyventi ilgiau! Kitoje Atlanto pusėje buvo atliktas tyrimas, kuriame mokslininkai stebėjo beveik 1500 žmonių dešimt metų. Nustatyta, kad tie, kurie turėjo daugiau draugų, turėjo net 22 % mažesnę riziką mirti per dešimt metų.

 

draugai

6 priežastys, kodėl reikia turėti artimų draugų:

 
  • Draugai mus saugo. Kodėl? Kai kurie aiškina, kad taip yra, nes geri draugai neleidžia kenkti savo sveikatai, sulaiko nuo blogų įpročių (rūkymo ir nesaikingo alkoholio vartojimo). Draugai taip pat išvaiko depresiją, padidina savigarbą, palaiko, paremia, kai reikia labiausiai.
 
  • Draugystės poveikis ne toks pat, kaip šeimos. Bėgant metams, žmonės atidžiau atsirenka draugus, kad galėtų daugiau laiko praleisti su tais, kurie iš tiesų patinka. Įdomu, kad artimos draugystės su vaikais ir giminaičiais, priešingai, neturi jokio poveikio asmens ilgaamžiškumui. Pabrėžtina, kad šeimos ryšiai yra labai svarbūs, tačiau jie mažai ką gali padaryti dėl mūsų išlikimo.
 
  • Daug tyrimų parodė, kad artimi draugai teigiamai veikia mūsų sveikatą. Sunkiai sergantys žmonės, kurie turi didelę socialinio palaikymo grupę, greičiau pasveiksta arba sulaukia savijautos pagerėjimo. Žmonės yra socialios būtybės. Bendravimo jiems reikia kaip oro. Tik priklausydami kokiai nors grupei, žmonės gali evoliucionuoti. Žmonės, kurie jaučia draugų paramą, turi mažiau problemų dėl širdies ir kraujagyslių sutrikimų, žemesnį streso hormono, kortizolio, lygį organizme. Tyrimai rodo, kad daugiau artimų draugų ir socialinių ryšių turintys asmenys po širdies priepuolio atgauna jėgas greičiau. Įdomu, kad turėjimas daug draugų net sumažina riziką sirgti peršalimo infekcijomis.
 
  • Draugai irgi gali kelti stresą. Turėti draugų nereiškia, kad bus tik gera. Jeigu kažkas labai rūpi, tai dėl jų mes labiau jaudinamės, patiriame stresą. Brighamo Youngo universiteto tyrėjai pastebėjo, kad konfliktas su tuo, kuris mums rūpi, gali labiau kelti kraujo spaudimą negu konfliktas su nepažįstamu žmogumi. Galima kitą žmogų labai mylėti, bet vis tiek kartais gali būti nepakeliamai sunku būti kartu. Draugų komentarai žeidžia labiau negu žmonių, su kuriais nesieja artimi santykiai. Taigi, nors draugai padeda įveikti mums stresą, kartais jie patys jį gali ir sukelti.
 
  • Vienišumo poveikis. Ar vienišiai yra labiau linkę anksčiau mirti negu tie, kurie turi daug draugų? Nebūtinai. Viskas priklauso, ar vienišiai tikrai jaučiasi vieniši ir apleisti. Tačiau narkotikus ir kitas svaiginančias medžiagas dažniau vartoja tie, kurie prisipažįsta esantys vieniši. Pagyvenę vieniši asmenys kenčia nuo aukšto kraujo spaudimo ir prastesnės miego kokybės. Jie yra labiau įsitempę ir jaučia didesnį nerimą. Vienas tyrimas parodė, kad tie koledžo studentai, kurie turėjo siauresnį draugų ir pažįstamų ratą, jautėsi vienišesni ir turėjo silpnesnę imuninę sistemą (dažniau sirgo gripu). Taip pat jų kraujyje buvo didesnis kiekis streso hormonų.
 
  • Apskritai moterims geriau sekasi išsaugoti draugystę negu vyrams. Moterys labiau linkusios ieškoti draugų paguodos. Reaguodamos į stresą jos nori, kad jas kas nors saugotų, globotų, išklausytų ir pasiūlytų petį išsiverkti. Vyrų draugysčių pagrindas – pagalba vienas kitam (padėti kažką pataisyti ir pan.), o moteriškų draugysčių pagrindas yra daugiau emocinis (išklausyti draugų istorijas ir paieškoti kartu būdų, kaip padėti).