Bethovenas gimė skurde. Mocartas mirė skurde, O Imanuelis Kantas niekada nebuvo palikęs Karaliaučiaus. Skaityti apie tai, kaip genijai išgarsėjo visame pasaulyje, nepaisant sunkios vaikystės arba apie tai, kaip genijai buvo visų užmiršti ir apleisti, be abejo, labai įdomu. Tačiau labai dažnai tokios istorijos apie žinomus asmenis yra perdėtos, o kartais net apskritai netiesa. Štai keletas dažniausiai girdimų dalykų apie garsius ir genialius kadaise gyvenusius asmenis, kurie nebūtinai yra tiesa…

 

mocartas

6 įdomūs faktai apie žymius genijus, kurie iš tikrųjų yra neteisingi:

 

  • Nikolojus Gogolis buvo blondinas. Visi mes įsivaizduojame „Mirusių sielų” autorių kaip vyrą tamsiais plaukais, bet, pasirodo, mes buvome neteisūs, rašo brightside.me. Rašytojo sesuo prisiminė, kad N. Gogolis buvo šviesiaplaukis vaikystėje, bet ilgainiui jo plaukai patamsėjo. Tačiau net tada jo plaukai nebuvo labai tamsūs, kaip, kad dažniausiai yra vaizduojama. Nikolojus Gogolis buvo apibūdinamas kaip „vyras su šviesiais, ant pečių krentančiais plaukais”. Dailininkas Ivanas Aivazovskis taip pat buvo minėjęs, kad Nikolajus buvo šviesiaplaukis.

 

  • Bethovenas gimė turtingoje šeimoje. Iš tikrųjų žymus kompozitorius buvo antrasis Bonos kapelo giedotojo ir jo žmonos Marijos Magdalenos Keverich sūnus. Jų pirmasis vaikas, kaip anuomet dažnai nutikdavo, neišgyveno. Bethoveno tėvas, būdamas muzikantu, uždirbo gerai, net dirbo Bavarijos Klemenso Augusto karališkajame dvare, ir jo šeima gyveno puikiame name. Be to, kompozitoriui siekti sėkmės padėjo ir tai, ką darė jo tėvai. Jo tėvas norėjo, kad berniukas taptų antruoju Mocartu, todėl samdė jam tik pačius geriausius mokytojus.

 

  • Hansas Christianas Andersenas mylėjo vaikus. Dažnai sakoma, kad Hansas Christianas Andersenas piktinosi, kad jo auditorija buvo vaikai, kai kritikai išreiškė savo pastebėjimą, kad rašytojo vėlesnieji kūriniai buvo parašyti taip, kad būtų patrauklūs suaugusiems. Iš dalies taip buvo dėlto, kad jis neturėjo šeimos, galbūt prisidėjo ir visą gyvenimą trukęs celibatas, o gal ir tai, kad jis tiesiog nenorėjo būti pristatomas tik kaip vaikų rašytojas. Gyvenimas H. Ch. Andersenas taip pat skaitė garsiai pasakojimus vaikams, bet turėjo savo ribas: nenorėjo, kad vaikai sėdėtų jam ant kelių.

 

  • Imanuelis Kantas buvo išvykęs iš Karaliaučiaus. Tiesa, kad Imanuelis Kantas visą gyvenimą praleido gimtajame Karaliaučiuje, bet tai nereiškia, kad jis nebuvo iš jo išvykęs. 4 metus filosofas dirbo mokytoju už savo gimtojo miesto ribų. Mitas, kad jis niekada nebuvo palikęs Karaliaučiaus atsirado, nes I. Kantas iš tikrųjų labai mylėjo savo gimtąjį  miestą ir tikėjo, kad jam nebūtina iš jo išvykti, kad daugiau sužinotų apie pasaulį.

 

  • Tolstojus nedėvėjo valstietiškų drabužių. Dailininkas Ilja Repinas iš dalies atsakingas už tai, kad išpopuliarino Tolstojaus įvaizdį kaip vyro, dėvinčius ilgus valstietiškus marškinius. Pamatęs šį portretą rašytojas nebuvo labai patenkintas, o ypač jį suerzino tai, kad jis buvo pavaizduotas basas. Tolstojus būtų dėvėjęs paprastus drabužius, bet tik tuo atveju, jeigu būtų turėjęs fiziškai dirbti. Būdamas namie jis vilkėjo gana įprastus drabužius, tačiau, priešingai nei valstiečių apranga, jo drabužiai buvo pasiūti iš brangių medžiagų. Pasirodydamas viešumoje jis dėvėdavo elegantiškus drabužius tokius kaip surdutai, susagstomi marškiniai ir skrybėlės.

 

  • Mocartas niekada negyveno skurde. Volfgangas Amadėjus Mocartas buvo tikrai sėkmingas muzikantas ir uždirbo gerus pinigus. Tačiau nei jis, nei jo žmona Konstancija nemokėjo išmintingai elgtis su pinigais: jie nuomavo prabangius apartamentus, samdė tarnus, savo sūnų išsiuntė mokytis į gerą internatinę mokyklą. Štai todėl iki jo mirties šeima buvo labai įsiskolinusi, tačiau daugelis skolinininkų nusprendė nuo skolų mokėjimo garsų vyrą atleisti. Po kompozitoriaus mirties Konstancija galėjo gauti pašalpą, kuri buvo trečdalis buvusios vyro algos. Anuomet tai buvo gana dideli pinigai. Kalbant apie Mocarto laidotuves, reikia pasakyti, kad jos nebuvo negausios ir lankytojų tikrai buvo. Jis buvo palaidotas masiniame kape, bet todėl, kad tada buvo tokia tradicija.