5 gyvūnai, tapę pasaulio įžymybėmis

Avytė Doli, Lesė, Hačiko – tik keletas visiems puikiai žinomų vardų, įrodančių, kad pasaulinio garso įžymybėmis gali tapti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Susipažinkime su keliomis lojančiomis, murkiančiomis ir kitomis neįprastomis garsenybėmis.

Ištikimiausias šuo Hačiko

Greičiausiai ne vienas braukė ašarą žiūrėdamas 2009 m. pastatytą filmą „Hačiko. Šuns istorija“. Viskas tampa dar jautriau, kai paaiškėja, kad tai – tikros istorijos ekranizacija. Hačiko – tai 1923 m. Japonijoje gimęs Akita Inu veislės šuo. Jam teko garbė atitekti gyvūnus itin mylinčiam ir apie šunį seniai svajojusiam Tokijo imperatoriškojo universiteto (dabar Tokijo universiteto) profesoriui Hidesaburo Uenui. Meilė buvo abipusė: šunelis buvo toks prisirišęs prie šeimininko, kad kiekvieną rytą jį palydėdavo iki Šibujos traukinių stoties ir čia pat laukdavo jo sugrįžtant po darbo. Tai tęsėsi iki lemtingosios 1925 m. gegužės 21 d. Tądien skaitantį paskaitą H. Ueną ištiko insultas ir vyras neišgyveno. Ištikimasis Hačiko jo kaip visuomet laukė traukinių stotyje. Deja, šeimininkas negrįžo nei tądien, nei bet kurią kitą dieną. Nepaisant to, keturkojis bičiulis neprarado vilties – kiekvieną dieną, tuo laiku, kai įprastai namo grįždavo profesorius, ateidavo į traukinių stotį ir jo laukdavo. Tai tęsėsi iki pat šuns mirties – 1935-ųjų. Dėl tokios neįprastos ištikimybės šeimininkui šuo greitai tapo vietine įžymybe, galiausiai kalbos apie jį ėmė sklisti vis plačiau. Šiandien Hačiko laikomas Japonijos ištikimybės simboliu. Keturkojis palaidotas šalia šeimininko, čia jam netgi pastatytas paminklas. Prie Šibujos stoties, kur kasmet organizuojama Hačiko atminimo ceremonija, irgi stovi jam pagerbti skirta skulptūra.

Pirmasis hominidas kosmose šimpanzė Hamas

Šaltojo karo metais tarp JAV ir Sovietų Sąjungos vyko aršios kosminės lenktynės. Tad kai rusai į kosmosą pasiuntė pirmąjį šunį Laiką, amerikiečiai nedvejojo – atsilikti nevalia. Taip 1961 m. sausį šimpanzė vardu Hamas tapo pirmuoju hominidu, atsidūrusiu kosmose. Trimetis Hamas atrinktas iš 40-ies specialiai treniruotų šimpanzių, jį paruošti skrydžiui prireikė pustrečių metų. Prieš tapdamas NASA didvyriu, jis gyveno Floridos zoologijos sode. Amerikiečiai nusprendė į kosmosą siųsti šimpanzę, mat ji biologiškai gerokai artimesnė žmogui nei rusų pasirinkti šunys, tad tai buvo būdas patikrinti, ar saugu į Žemės orbitą leisti žmones. Skirtingai nei Laikos atveju, kuri kosmose išgyveno septynias dienas, iki išseko deguonies atsargos, Hamas į Žemės orbitą siųstas su mintimi jį saugiai sugrąžinti į gimtąją planetą. Nors misija buvo trumpesnė nei planuota (apie 16,5 min.), dėl deguonies tiekimo sutrikimų spėta nuskrieti apie 250 km. Hamo kapsulė nukrito į Atlanto vandenyną, iš kur šimpanzė saugiai išvaduota. Po to ji dar 17 metų gyveno Vašingtono nacionaliniame zoologijos sode.

Garsiausia kino žvaigždė kalaitė Lesė

Šiandien išvydę ilgaplaukį kolių veislės šunį daugelis sušunka: „Lesė!“ Tai kone tapęs bendrinis veislės pavadinimas. Viskas prasidėjo nuo amerikiečių autoriaus Erico Knighto novelės „Lesė grįžta namo“, kuri vėliau įkvėpė ne vieną filmą ir serialą. Čia pasakojama apie itin intelektualios kalaitės Lesės ir berniuko draugystę. Įprasta manyti, kad Lesė tėra išgalvotas personažas, tačiau, anot rašytojo Nigelio Clarke‘o, Lesė turi realų savo pirmtaką – Pirmojo pasaulinio karo metais gyvenusį tik pusiau kolį, negrynaveislį šunį tokiu pat vardu. Jis išgarsėjo dėl to, kad nuo mirties išgelbėjo jūreivį. Lesė priklausė Laim Ridžiso (Anglija) uosto užeigos „Pilot Boat“ savininkui. 1915 m. sausio 1 d. tarp britų ir vokiečių vyko mūšis, būta stipraus bombardavimo, po kurio žuvo apie 500 vyrų – stiprios audros sukeltos bangos jų kūnus nešė į Laim Ridžiso pakrantę. Minėtasis „Pilot Boat“ savininkas pasiūlė jo užeigos rūsiu pasinaudoti kaip lavonine. Netikėtai Lesė pribėgo prie vieno ant akmeninių grindų paguldyto kūno ir ėmė jį laižyti. Kalytė nuo jo nesitraukė ilgiau nei pusvalandį, bandė šildyti savo kūno šiluma. Ir nelaimėlis staiga sukrutėjo. Jis buvo nugabentas į ligoninę, kur pagijo ir dar ilgai gyveno. Ši istorija apie gudrų šunį sklido iš lūpų į lūpas ir, kaip manoma, tapo įkvėpimu knygoms, o vėliau filmams apie protingąją kolių veislės kalytę Lesę. Šiandien Lesė yra vienas iš trijų šunų, pagerbtų vardine žvaigžde Holivudo šlovės alėjoje. Be jos čia puikuojasi Rin Tin Tino ir Stronghearto vardai.

Labiausiai paniurusi katė Grumpy Cat

Tardar Sauce, pasauliui geriau žinoma kaip Grumpy Cat, išgarsėjo 2012 m. rugsėjį. Tąkart katytės nuotrauka pasirodė socialiniame naujienų tinkle „Reddit“, kur ją paskelbė murklės šeimininkės brolis fotografas Bryanas Bundesenas. Niekas nė svajoti nesvajojo, kad viena katės nuotrauka sulauks tokio milžiniško dėmesio. Gyvūnas dėl įgimto dvarfizmo (genetinis sutrikimas, dėl kurio gyvūnas neišsivysto normalaus dydžio) ir neįprastos paniurusios snukučio išraiškos greitai tapo memų įkvėpimo šaltiniu. Internautai prikūrė tūkstančius juokingų vaizdelių su šios murklės nuotraukomis ir taip pavertė ją tikrų tikriausia įžymybe. Greitai atsirado ir šio gyvūno socialinių tinklų paskyra, jutubo kanalas, net atskira internetinė svetainė. Katytė su šeimininke dalyvavo televizijos šou, netgi tapo ne vienos kompanijos reklaminiu veidu. Nors Grumpy Cat atrodė keistai, jos savininkė amerikietė Tabatha Bundesen sakė, kad realiame gyvenime augintinė 99 proc. atvejų elgėsi kaip įprasta katė. Nors 2019 m. murklė nugaišo nuo šlapimo takų infekcijos sukeltų komplikacijų, jos populiarumas nedingsta. Šiuo metu Grumpy Cat feisbuko puslapis turi apie 87,9 mln. patiktukų, instagrame – apie 2,6 mln. sekėjų, o jutubo kanalą užsiprenumeravę apie 277 tūkst. vartotojų. Nors katės savininkai niekada neatskleidė, kiek jiems pajamų atnešė augintinės populiarumas, manoma, kad šis skaičius gali siekti milijoną ar net 100 mln. JAV dolerių.

Pirmasis klonuotas žinduolis avis Doli

1996 m. gimusi avelė Doli iš pagrindų sudrebino mokslo pasaulį. Ji tapo pirmuoju klonuotu žinduoliu planetoje. Žinia apie klonuotą avytę priimta kontroversiškai: vieni džiaugėsi mokslo pažanga, kiti baiminosi, kad tai yra pavojingas kišimasis į natūralius gamtos procesus, nuvesiantis iki žmonių klonavimo. Kad ir kaip būtų, Roslino institute (Škotija) sukurta avelė, sulaukusi šešerių, ten pat ir nugaišo. Įprastai jos rūšies atstovės gyvena dukart tiek, bet Doli sirgo progresuojančia plaučių liga, jos būklė buvo tokia sunki, kad teko taikyti eutanaziją. Vieni mano, kad tai buvo nulemta klonavimo, kiti ligos nesureikšmino ir sakė, jog ja susirgti gali ir bet kuris natūraliai gimęs gyvūnas. Per savo gyvenimą avis atsivedė šešis sveikus jauniklius ir taip paneigė mitą, esą klonuoti gyvūnai natūraliai poruotis negali. Po Doli buvo sukurti kiaulių, elnių, arklių, šunų ir kitų gyvūnų klonai.

Įdomu