Kontracepcijos priemonės naudojamos teisingai užtikrina beveik 100 % apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo. Daugeliui sveikų moterų tabletės, pleistrai ir kiti hormoniniai apsaugos metodai nesukelia jokių sveikatos problemų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai yra vaistai, kurie gali sukelti šalutinių poveikių. Jie gali būti vos juntami, bet gali ir gerokai pabloginti bendrą savijautą ir gyvenimo kokybę. Kartais dailiosios lyties atstovėms tenka išbandyti keletą kontracepcijos priemonių rūšių, kad suprastų, ko jų organizmas netoleruoja ir rastų tinkamiausią savo kūnui.

 

kontracepcija

  • Dažniausiai šalutinis poveikis kamuoja pirmą mėnesį, pradėjus vartoti hormoninę kontracepciją, kol organizmas nėra prisitaikęs prie pasikeitusio hormonų kiekį.
 
  • Galvos skausmas, svaigimas, krūtų jautrumas paprastai vargina, kol organizmas nėra įpratęs prie padidėjusios hormonų koncentracijos. Tačiau, jei skausmas nepraeina labai ilgai, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ir pakeisti kontraceptines tabletes į kitos rūšies.
 
  • Pykinimas paprastai praeina, vartojant hormoninę kontracepciją kelis mėnesius. Geriamąsias tabletes rekomenduojama vartoti valgant, kad nepykintų.
 
  • Kraujavimo tarp menstruacijų galima išvengti vartojant vaistus kasdien, tuo pačiu metu.
 
  • Sumažėjęs libido įspėja reikėtų keisti kontraceptinių tablečių rūšį. Jose turėtų būti šiek tiek daugiau testosterono, tada libido ir seksualumas sugrįš.
 
  • Nuotaikų svyravimai – galbūt reikėtų rinktis kitą apsaugos nuo nėštumo priemonę. Kai kurių ginekologų nuomone, kontracepcijos priemonių pakeitimas moterims, turinčioms polinkį į depresiją, nerimo ir kitus psichikos sutrikimus, nepadeda pasijusti geriau.
 
  • Svorio augimas. Kai kurios moterys, vartodamos kontracepcijos priemones, kenčia nuo skysčių kaupimosi ypač klubų ir pilvo srityje.
 
  • Makšties išskyrų pagausėjimas arba sumažėjimas taip pat gali apkartinti moters gyvenimą ir yra siejamas su hormoninės kontracepcijos naudojimu.
 
  • Kontracepcija ilgainiui gali sukelti regėjimo pakitimų. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei vartojant hormoninę kontracepciją, pastebimas dalinis arba visiškas apakimas arba dvejinimasis akyse.
 
  • Kontracepcijos priemonės didina širdies, kraujagyslių, širdies priepuolių, insulto, kraujo krešulių riziką.
 
  • Hormoninė kontracepcija nerekomenduojama moterims, sergančioms kepenų, širdies ligomis, gimdos ir krūties vėžiu, migrena, taip pat toms, kurioms dažnai svyruoja kraujo spaudimas.
 
  • Kontraceptinės tabletės nerekomenduojamos rūkančioms moterims bei vyresnėms negu 35 metai. Jose esantys estrogenai gali paskatinti sveikatai pavojingų kraujo krešulių susidarymą. Kitą kontracepcijos metodą taip pat turėtų rinktis ir tos, kurias vargina migrena. Nuo tablečių skausmas gali dar labiau paaštrėti.
 
  • Progestinų tabletes būtina gerti kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Juose nėra estrogenų, todėl šie vaistai išrašomi rūkantiesiems, sergantiems diabetu, širdies ligomis, taip pat tiems, kurie turi didesnę riziką, kad susidarys kraujo krešuliai. Taip pat jos tinkamos krūtimis maitinančioms moterims. Tačiau jos taip pat gali sukelti šalutinių poveikių kaip ir kitos tabletės. Be to, progestinas skatina pigmentinių odos dėmių atsiradimą.
 
  • Kontraceptiniuose pleistruose estrogeno yra maždaug 60 % daugiau negu mažų dozių kontraceptinėse tabletėse, todėl jie nerekomenduojami moterims, kurioms gresia kraujo krešulių susidarymas.
 
  • Kontraceptinio žiedo nerekomenduojama naudoti rūkančioms moterims, sergančioms vėžiu, turinčioms kraujo krešulių.
 
  • Barjerinė kontracepcija – diafragma. Ši apsaugos priemonė gali būti nepatikima, jei moters svoris dažnai svyruoja. Ji taip pat gali paskatinti šlapimo takų, makšties infekcijų, toksinio šoko sindromo atsiradimą.
 
  • Spiralę, kaip kontracepcijos priemonę, kai kurie gydytojai rekomenduoja tik gimdžiusioms moterims. Kai spiralė dedama, gimda išsiplečia, o tai negimdžiusioms moterims gali sukelti skausmą. Tačiau ši kontracepcijos priemonė rekomenduojama moterims, kurios planuoja kelerius metus neturėti vaikų. Išimti spiralę galima ir anksčiau, bet nerekomenduojama, paprasčiausiai todėl, kad tai labai brangi procedūra.
 
  • Prezervatyvai apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų ir nėštumo, bet gali sukelti alerginių reakcijų.
 
  • Kontraceptiniai implantai – tai maži, minkšti cilindrai, įsiuvami po oda (dažniausiai vidinėje žasto pusėje). Hormonus į kraują jie išskiria tris metus. Ši priemonė – viena iš patikimiausių. Implantų veiksmingumas sumažėja, jei moteris turi antsvorio arba papildomai vartoja jonažolių.
 
  • Ekstrinė kontracepcija turi labai daug hormonų, todėl šalutinis poveikis pasireiškia dažniau negu vartojant įprastas kontraceptines tabletes. Gali sukelti pykinimą, vėmimą, nuovargį, galvos skausmą, krūtų jautrumą, kraujavimą tarp menstruacijų ir per jas, apatinės pilvo skausmus ir spazmus.