Genetiniai tyrimai rodo, kad neandertaliečių DNR sudaro mažiausiai 20 %senovės žmonių genomo ir iki šių dienų išliko šiuolaikiniuose žmonėse, kurie kilo ne iš Afrikos žemyno. Europos ir Azijos gyventojai greičiausiai turi apie 2 % genomo, paveldėto iš neandertaliečių.

 

neandertalieciai

Neandertaliečių palikimas modernių žmonių genome atsirado maždaug prieš 60 – 80 tūkst. metų, kai šiuolaikinių žmonių protėviai pradėjo migruoti iš Afrikos į Aziją ir Europą ir sutikti bei poruotis su savo neandertaliečiais pusbroliais bei pusseserėmis, kurie evoliucionavo maždaug prieš 250 tūkst. metų.

 

Neandertaliečių ir kromanjoniečių (vėlyvojo paleolito žmonės, tiesioginiai dabartinių žmonių protėviai) bendri vaikai turėjo abiejų genčių bruožų. Tačiau galiausiai modernių žmonių genai pasirodė esantys stipresni negu neandertaliečių genų lygmenyje, todėl, remiantis archeologinių kasinėjimų duomenimis, neandertaliečiais visai išnyko prieš maždaug 3000 metų.

 

Tos neandertaliečių genetinės mutacijos, kurios moderniems žmonės nebuvo naudingos, vykstant natūraliai atrankai jos ilgainiui išnyko. Tačiau šiek tiek neandertaliečių genų liko ir šiandien gyvenančių europiečių ir azijiečių organizmuose. Todėl mums gali būdingi kai kurie bruožai, kuriuos turėjo ir neandertaliečiai!

 

20 bruožų, kuriuos mes galbūt paveldėjome iš neandertaliečių:

 

  • Pakauškaulio išsikišimas. Manoma, kad šį išsikišimą pakaušyje neandertaliečiai turėjo, nes taip geriau kaukolė prisitvirtina prie kaklo ir žandikaulio raumenų. Tokia kaukolė forma buvo būdinga ankstyvųjų europiečių kaukolėms, bet dabar labai retai pasitaiko.

 

  • Pailga kaukolė. Neandertaliečių kaukolė buvo didesnė ir labiau pailga nei šiuolaikinių žmonių. Tokia galvos forma būdinga ir šiais laikais gyvenantiems žmonėms britų salose, Skandinavijoje ir Iberijos pusiasalyje.

 

  • Tarpas už protinių dantų. Neandertaliečiai turėjo didesnius žandikaulius, todėl protiniai dantys galėdavo laisviau augti. Šiuolaikiniams žmonėms ne visada dabar išauga visi protiniai dantys, nes evoliucionuojant žmonės vis mažiau valgė kieto maisto ir vis dažniau maitinosi augaliniu maistu.

 

  • Atsikišę antakių lankai. Tai vienas archajiškiausių išlikusių neandertaliečiams ir Homo erectus žmonėms būdingų bruožų.

 

  • Plati, kumpa nosis. Neandertalietiška nosis dabar labiausiai būdinga Pietų Europos ir Artimųjų Rytų gyventojams, taip pat indėnams, kurių protėviai kildinami iš Altajaus kalnų Rytų ir Centrinėje Azijoje.

 

  • Mažas arba neatsikišęs smakras. Pastebėta, kad tokius smakrus turėjo ne tik neandertaliečiai, bet ir senovės Egipto faraonai iš 18-osios dinastijos (jai priklausė ir Tutanchamonas).

 

  • Rausvi skruostai. Neandertaliečių skruostai ir žandikaulių šonai nuolat atrodė paraudę. Šiaurės platumose gyvenantys europiečiai ir azijiečiai taip pat dažnai kenčia nuo odos raudonio.

 

  • Platūs rankos pirštai ir nykščiai. Neandertaliečių rankos buvo stipresnės negu žmonių, jie turėjo daugiau fizinių jėgų, bet nebuvo tokie greiti ir vikrūs, galėjo atlikti ribotesnius judesius.

 

  • Tiesūs, stori plaukai. Apie 70 % modernių europiečių ir azijiečių turi neandertaliečių geną, kuris yra atsakingas už tiesių ir storų plaukų augimą.

 

  • Oda, kuri geriau prisitaikiusi prie šalto klimato. Eurazijos gyventojų oda turi mažiau kompaktiškus odos sluoksnius negu juodaodžiai ir tai rodo, kad jie turi neandertaliečių geną.

 

  • Blyški oda ir strazdanos. Šviesi oda šiaurės platumose gyvenantiems žmonėms yra naudingesnė, nes padeda gaminti daugiau vitamino D. Už strazdanas ir šviesią odą atsakingas neandertaliečių genas daugiausiai pasireikia Eurazijos gyventojams.

 

  • Rusvi plaukai. Neandertaliečių plaukų atspalviai buvo panašus į šių dienų europiečių, įskaitant raudonus plaukų atspalvius (baklažano, skaisčiai oranžinę, auksinę). 2 – 6 % šiandien gyvenančių šiaurės europiečių turi rausvus plaukus, pasaulyje tokių žmonių yra tik 0,6 %. Daugiausiai raudonplaukių gyvena britų salose, Airijoje. Azijoje rusvi plaukai – retenybė, o Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose rusvų plaukų genas apskritai niekada nepasireiškia.

 

  • Didelės akys. Didelės akiduobės neandertaliečių kaukolėse rodo, kad šie žmonės turėjo ir didelius akių obuolius. Antropologai mano, kad didesnės akys jiems buvo reikalingos, kai geriau matyti silpnesnėje saulės šviesoje šiaurės platumose.

 

  • Imunitetas Eurazijos patogenams. Iš neandertaliečių modernūs žmonės paveldėjo HLA receptorių, kuris suteikia jiems imunitetą nuo vietinių patogenų, kurių knibžda miškuose, urvuose ir upėse Europoje ir Azijoje.

 

  • Didesnė II tipo diabeto rizika. II tipo diabetas dažniausiai prasideda po 40 metams, didesnę riziką turi žmonės, kilę iš Pietų Azijos (jiems gali diabetas prasidėti nuo 25-erių metų).

 

  • Didesnė Krono ligos rizika. Uždegimine žarnyno liga serga 3,2 iš 1000 žmonių Šiaurės Amerikoje ir Europoje, Azijoje ji diagnozuojama rečiau.

 

  • Didesnė vilkligės rizika. Šia autoimunine liga serga apie 53 iš 100 tūkst. amerikiečių ir 40 iš 10 tūkst. šiaurės europiečių, bet ne europiečių kilmės žmonėms ši liga pasireiškia dažniau ir būna sunkesnė.

 

  • Didesnė biliarinės kepenų cirozės rizika. Šia liga serga maždaug 1 iš 4000 Šiaurės Amerikos ir Europos gyventojų, bet kilusiems iš Afrikos labai retai pasitaiko. Moterys linkusios sirgti 9 kartus dažniau.

 

  • Sudėtinga atsikratyti nikotino priklausomybės. Neandertaliečiai nerūkė, bet turėjo geną, kurį perdavė moderniems žmonėms, ir dėl kurio jiems dabar taip sunku mesti rūkyti.

 

  • Padidėjusi ilgalaikės depresijos rizika. Stipri depresija yra lydima nuolatinės blogos nuotaikos, menkos savivertės, apatijos, nenorėjimo užsiimti anksčiau mėgta veikla. Įdomu tai, kad patys neandertaliečiai greičiausiai nekentėjo nuo depresijos (jų organizmas depresijos geną kažkaip „išjungdavo“), tačiau tas pats genas moderniuose žmonėse yra „įjungiamas“, todėl gali pasireikšti depresija.