Tai, kad raugintos daržovės yra pigios ir labai naudingos sveikatai, dažnai nepelnytai pamirštama. Rauginimo metu išsiskiria pieno rūgštis, kuri stabdo puvimo procesus ir užkonservuoja maisto produktus, suteikdama jiems unikalų skonį. Fermentacijos procesai leidžia visus metus valgyti vietinę produkciją. Žinoma, daržoves galima šaldyti – jos taip pat ilgai išliks šviežios, tačiau rauginimo metu maisto produktai įgyja naujų, labai vertingų savybių. Rauginamos daržovės nėra veikiamos nei labai aukšta, nei labai žema temperatūra, todėl nesunaikinami vitaminai, susidaro nauji sveikatai naudingi organiniai junginiai ir pagerėja jų skoninės savybės.

 

"rauginti kopūstai"

15 priežasčių, kodėl rekomenduojama vartoti raugintus maisto produktus:

 

  • Raugintos daržovės suteikia energijos. Vykstant fermentacijos procesams sacharozė, naudojant druską, maisto produktuose paverčiama į rūgštį. Makrobiotikos specialistų nuomone, rauginti agurkėliai turi labai įdomią energiją – druska padeda išsaugoti energiją ir net ją padidinti. Tokias daržoves organizmas lengviau įsisavina, todėl jos suteikia daugiau energijos.

 

  • Raugintų produktų rekomenduojama daugiau valgyti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Britų žurnale apie mitybą publikuotas tyrimas, kuriame nustatyta, kad raugintų sojų produktų vartojimas gali sumažinti aterosklerozės riziką ir neleisti užkalkėti kraujagyslėms. Be to, šie produktai neutralizuoja kenksmingus laisvuosius radikalus. Ankstesniuose tyrimuose teigiama, kad rauginti produktai padeda tirpdyti ir šalinti cholesterolio apnašas iš kraujo, normalizuoja aukštą arba žemą kraujo spaudimą.

 

  • Raugintos daržovės padeda numesti svorio. Turinčių antsvorio žmonių žarnyne dauginasi kitokios bakterijos negu lieknų. Padaugėjus blogųjų bakterijų organizme kyla uždegiminiai procesai, gali pradėti didėti riebalų masė. Įdomu tai, kad Europos klinikinės mitybos žurnale buvo išspausdintas tyrimas, parodęs, kad nutukę asmenys, 12 savaičių gėrę probiotinius gėrimus, sumažino pilvo riebalų kiekį beveik 5 %. Probiotikai taip pat sumažina metabolinio sindromo riziką, dėl kurio gali padidėti kraujo spaudimas, atsparumas insulinui, susidaryti palanki terpė blogosioms bakterijoms daugintis ir pradėti augti svoris.

 

  • Raugintos daržovės stiprina imuninę sistemą. Fermentacijos procesai išsaugo didžiąją dalį vitaminų, ypač vitamino C. Raugintos daržovės stiprina organizmo apsauginę funkciją ir neleidžia daugintis patogenams: virusams ir bakterijoms.

 

  • Raugintos daržovės gerina virškinimo veiklą, padeda geriau įsisavinti maistines medžiagas.

 

  • Valo, detoksikuoja organizmą. Fermentuotuose produktuose esantys probiotikai padeda apsisaugoti nuo infekcijų ir neutralizuoja kenksmingas medžiagas virškinimo sistemoje.

 

  • Gerina smegenų veiklą ir pažintinę funkciją, net gali sumažinti demencijos, Alzheimerio ir atminties praradimo riziką.

 

  • Tarp streso ir pasikeitusios žarnyno mikrofloros yra glaudus ryšys. Taigi, valgant daugiau probiotikų turtintų maisto produktų, mažiau vargina įtampa, sumažėja endokrininės sistemos sutrikimų rizika.

 

  • Gali sumažinti vėžio išsivystymo riziką.

 

  • Gali palengvinti astmos simptomus.

 

  • Gali padėti atkurti normalią hormonų pusiausvyrą.

 

  • Rauginti maisto produktai dažniausiai rekomenduojami asmenims, kuriuos kamuoja įvairios alergijos maistui.

 

  • Rauginti maisto produktai padeda išvengti metabolinių ligų, pavyzdžiui, diabeto, atsiradimo arba pagerinti paciento būklę, jau sergant.

 

  • Rauginti maisto produktai – profilaktinė priemonė, padedanti išvengti autoimuninių ligų.

 

  • Rauginti maisto produktai mažina įvairaus pobūdžio organizmo uždegimus.

 

Kimči – tradicinis korėjiečių patiekalas, gaminamas iš raugintų daržovių ir tradicinių prieskonių. Dažniausiai patiekiamas kaip garnyras. Be jo vietiniai sunkiai įsivaizduoja daugelį pagrindinių patiekalų. Šį kartą siūlome patiems pasigaminti Kimči. Tai visai nėra sudėtinga!

 

Korėjietiškas kimči

 

  • 2 pekininiai kopūstai
  • Morka
  • Svogūnas
  • 3 – 4 laiškinių svogūnų
  • 5 – 6 skiltelės česnako
  • Imbieras
  • 60 g ryžių miltų
  • 3 – 4 šaukštai cukraus
  • Druskos, raudonųjų paprikų dribsnių pagal skonį
  • 0,5 ml vandens
  • 60 ml tajų žuvies padažo

 

Gaminimas

 

Pekininius kopūstus perpjauti išilgai, bet ne iki galo. Tada po tekančiu vandeniu nuplauti kiekvieną kopūsto lapą, nusausinti ir pabarstyti druska. Pabarsčius druska lapus sulenkti. Šiek tiek daugiau druskos berti prie kopūsto pagrindo. Tuomet kopūstą palikti porai valandų marinuotis. Tada apversti ant kito šono ir palikti dar porą valandų. Skustą imbierą, nuluptą svogūną ir česnakus sutrinti elektriniu maisto smulkintuvu. Ryžių miltus užpilti vandeniu ir maišant virti, kol pradės burbuliuoti. Nukelti nuo ugnies ir sumaišyti su cukrumi. Palikti atvėsti. Masė turi gautis gana tiršta. Morkas ir svogūnus supjaustyti ir sumaišyti su imbiero, svogūno ir česnakų mase bei ryžių miltų vandeniu. Sūdytą kopūstą nuplauti, kad neliktų druskos. Kiekvieną kopūsto lapą aplieti žuvų padažu, sumaišytu su daržovių mase bei pagardintu raudonosiomis paprikomis.

 

4 žmonėms

100 g apie 26 kcal

Paruošimo laikas: apie 4 val. 30 min

Spausdinti