Nuo XIX amžiaus IQ testai buvo pirminis šaltinis, padedantis nustatyti žmogaus intelektą. Ilgą laiką psichologai naudojo standartinius testus, siekdami išsiaiškinti individo gabumus ir numatyti sėkmę karjeroje, taip pat diagnozuoti protinį atsilikimą. Ir nors pastaruoju metu intelekto koeficiento nustatymo testai dažnai kritikuojami, tačiau iki šiol tai vienas iš dažniausiai naudojamų testų, nustatyti asmens mąstymo gebėjimus.

 

iq

15 įdomių faktų apie intelekto koeficientą (IQ):

 
  • IQ skalė: mažiau nei 80 – protinė negalia; 80 – 89 – intelekto trūkumas, bukumas; 90 – 109 – „normalus“, žemesnis vidutinis intelektas; 110 – 119 – aukštesnis vidutinis intelektas; 120 – 139 – labai aukštas intelektas, bet ne genijaus; 140 arba daugiau – genijus arba beveik genijus.
 
  • Labai aukštą intelekto koeficientą turi apytiksliai tik 3 % pasaulio gyventojų. 95,5 % žmonių surenka balų nuo 70 iki 130.
 
  • Tačiau nuo intelekto koeficiento nepriklauso tai, ar žmogus bus sėkmingas, turtingas ir verslus. Žmonės, kurie iš tikrųjų intelektualūs, supranta, kad svarbiausia savybė iš visų – tai būti etiškiems, bendraujant ir dirbant su kitais. Pavyzdžiui, gabūs kokios nors srities specialistai, tarkime matematikai, gali turėti gana žemą IQ (apie 90 balų).
 
  • Norint įvertinti bendrą intelekto koeficientą vieno skaičiaus nepakanka. Tam naudojami įvairūs IQ testai ir gautas skaičius iš testo turi būti susijęs su standartinio nuokrypio testais.
 
  • Dažniausiai IQ testai sudaromi taip, kad standartinis nuokrypis būtų lygus 15, o tai reiškia, kad 68,2 % visų žmonių patenka į 76 – 124 balų skalę.
 
  • IQ – tai bendras intelektas, bandymas apskaičiuoti kažko, kas nėra realus daiktas. Tačiau intelekto koeficientą naudinga išmatuoti, norint išsiaiškinti, kaip kam nors pavyksta atlikti tam tikras užduotis.
 
  • G veiksnys intelekto koeficiento nustatymo testuos koreliuoja tokiais asmens gebėjimais kaip kalba, matematika, muzika ir t. t.
 
  • Ne visi bendrųjų mąstymo gebėjimo testai yra vienodai geri ir kokybiški. Labiausiai dėmesio verti – Raveno, FRT, WAIS ir kiti IQ nustatymo testai.
 
  • Manoma, kad pagrindiniai veiksniai, nustatantys asmens intelektą yra amžius, profesija, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, rasė ir lytis. Tačiau šiandien tokie kriterijai vertinami skeptiškai. Tačiau intelekto koeficientui iš tikrųjų gali turėti įtakos socioekonominiai veiksniai: skirtingas išsilavinimas, vaikų auklėjimas, kultūrų skirtumai, tėvų požiūris į vaikų išsilavinimą, nėščiųjų priežiūros prieinamumas ir kt.
 
  • Klaidinga manyti, kad intelekto koeficientui įtaką daro lytis. Jau ilgą laiką žinoma, kad vyrai ir moterys neapdoroja informacijos lygiai taip pat (ne geriau ir ne blogiau – tiesiog kitaip).
 
  • Nepriklausomai nuo IQ testo rezultato, kiekvienas žmogus turi galimybę gyventi geriau, būti sėkmingesniems, todėl nereikėtų leisti, kad kažkokie skaičiai perdėtai išpūstų ego arba atimtų drąsą siekti svajonių.
 
  • Kūdikiai, kurie buvo žindomi motinos pienu, turi vidutiniškai 3 – 8 balais aukštesnį intelektą negu tie, kurie buvo maitinami mišinukais.
 
  • Mažesnis IQ yra susijęs su dažnesnėmis mintimis apie savižudybę. Mažesnį nei vidutinis intelekto koeficientą turintiems asmenims sunkiau rasti tinkamą sprendimą negu kitiems, todėl jiems dažniau kyla minčių apie savižudybę.
 
  • Neįtikėtinai aukštą intelekto koeficientą turi nemažai Holivudo žvaigždžių: Arnoldas Schwarzeneggeris (135), Natalie Portman, Shakira, Madonna, Geena Davis (140), Steve‘as Martinas (142), Nolanas Goulas (150), Sharon Stone (154), Quentinas Tarantino (160) ir Jamesas Woodsas (184).
 
  • Įdomu, kad dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo intelekto koeficientas yra 156 ir tai prilygsta genijų IQ!