Namai be gyvūnų daugeliui atrodo nejaukūs ir nemieli. Tačiau kartais tenka atsisakyti planų laikyti naminių gyvūnų dėl alergijos. Kad ir kaip būtų gaila, kai kuriems žmonėms net vadinamųjų hipoalerginių veislių katės ir šunys gali pabloginti savijautą. Nereikėtų nuvertinti kitų gyvūnų, kurie taip pat gali būti nuostabūs ir ištikimi draugai.

 

gyvunai

12 naminių gyvūnų alergiškiems žmonėms:

 
  • Portugalų vandens šuo. Šį hipoalerginį šunį augina net buvęs JAV prezidentas B. Obama, nes viena iš jo dukterų, Malia, yra alergiška gyvūnams. Tad toks pasirinkimas yra labai logiškas. Šie šunys daug nesišeria, jų nereikia dažnai šukuoti ar kaip nors ypatingai prižiūrėti kailio. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nors tai draugiški, protingi ir paklusnūs šunys, bet labai temperamentingi, darbiniai gyvūnai.
 
  • Frizos bišonas. Kadangi jų kailis sudarytas praktiškai vien tik iš suveltų garbanėlių, pleiskanoms sunkiau iškristi ir patekti ant kitų paviršių. Jų kailį reikia reguliariai prižiūrėti, kirpti, šukuoti, o tai dar labiau sumažina pleiskanų kiekį.
 
  • Pudelis. Alergiškiems žmonėms taip pat gali tikti pudeliai, nes jie labai gausiai nesišeria, kaip kitų veislių keturkojai, ir reikia nuolat kirpti, šukuoti bei kitaip prižiūrėti kailį. Pudeliai yra labai sumanūs šunys. Jų būna įvairių dydžių: nuo labai mažų iki labai didelių.
 
  • Devonreksų veislės katės. Katės labiau sukelia alergijas žmonėms, todėl kad jos daugiau save laižo. Kačių seilėse yra baltymų, kurios ir sukelia alergiją žmonėms. Devonreksai turi mažiau kailio negu tipinės naminės katės, todėl jos mažiau laižosi.
 
  • Sfinksų veislės katės. Jokio kailio = jokių pleiskanų. Tačiau sfinksų oda reikia labai rūpintis: drėkinti specialiais tepalais ir saugoti nuo saulės. Jas taip pat rekomenduojama kartą per savaitę maudyti ir valyti ausis.
 
  • Triušiai. Triušiai turi kailį, bet paprastai numesti plaukai lieka narvelyje. Vis dėlto prieš įsigyjant triušį, rekomenduojama šiek tiek su juo pažaisti, nes kai kurie žmonės gali turėti alergiją ir triušiams.
 
  • Žiurkėnai ir smiltpelės. Labai jautrūs žmonės gali būti alergiški net mažiausių graužikų kailiui ir pleiskanoms. Nors jų oda šiek tiek natūraliai pleiskanoja, tačiau pleiskanos (ir alergenai) paprastai lieka tik narvelyje, todėl tai yra gyvūnai, kuriuos galima laikyti net tiems, kuriuos vargina alergija.
 
  • Gyvatės. Pavojingus roplius auginti nori ne kiekvienas. Tačiau egzotikos mėgėjams, kurie kitiems gyvūnams yra alergiški, tai gali būti puikus pasirinkimas. Didesnės gyvatės šeriamos gyvu maistu (pavyzdžiui, pelėmis), o rasti pabėgusias gali būti labai sudėtinga, nes jos moka užsimaskuoti. Namie terariumuose auginami kukurūziniai žalčiai, karališkosios gyvatės, pieninės gyvatės.
 
  • Varlės. Tiek sausumos, tiek vandens varlėms reikia minimalios priežiūros. Po vandeniu gyvenančius varles gal net dar lengviau prižiūrėti, nes jas galima šerti specialiomis granulėmis, o sausumos varles reikia šerti gyvais vabzdžiais. Dažniausiai terariumuose auginamos pieniškos varlės.
 
  • Vėžliai. Vėžliai auginami terariumuose. Reikėtų nepamiršti, kad kartais vėžliai platina salmoneles, todėl reikia gerai pagalvoti, ar tikrai verta jų įsigyti, jei namie auga maži vaikai.
 
  • Papūgos. Paukščių oda taip pat pleiskanoja, tačiau vienų rūšių paukščiai daugiau, o kitų – mažiaus. Banguotosios ir nimfinės papūgėlės palyginus mažai pleiskanoja, todėl gali tikti net alergiškiems asmenims. Tačiau rekomenduojama vengti kakadu ir afrikietiškų pilkųjų papūgų, kurios palieka daugiau pleiskanų.
 
  • Auksinės žuvelės. Tai, ko gero, lengviausiai prižiūrimi naminiai gyvūnai ir vieninteliai gyvūnai, kuriuos galima iš tikrųjų laikyti hipoalerginiais. Klaidinga manyti, kad žuvys nerodo jokio prieraišumo ir nebendrauja. Akvariumo žuvys yra tikriausiai vieni labiausiai nuvertinamų gyvūnų. Auksinės žuvelės laukia žmogaus, kuris jomis rūpinasi, šeria, kartais net paima pašarą tiesiai iš rankų.