Katės ir šunys – visateisiai šeimos nariai. Įleidžiame juos ne tik į širdį, bet ir į miegamąjį. Nors idėja dalytis viena lova su jaukiu kompanionu atrodo žavi bei gundanti, specialistai įspėja apie pavojų.

 

gyvūnai

Jaukus miegas

 

Jei ryte atsibundate įkišę nosį į gauruotą kailį, jausdami ant odos drėgną ir šiurkštų liežuvį, inkštimą ar murkimą, akivaizdu, jog jūsų lova plati ir glaudžia ne vieną po dienos įvykių išvargusią būtybę. Įsileidžiate į miegamąjį šunį ar katę? Nesate išimtis. Pagal Mėjaus klinikoje (JAV) atliktą tyrimą, apie pusė naminių gyvūnėlių savininkų miega su keturkojais bičiuliais vienoje lovoje. Mat nori maksimaliai daug laiko praleisti su augintiniais (ypač turint užimtą darbo grafiką), todėl išnaudoja net tamsųjį paros laiką.

 

Tačiau ne visi jaučiasi patogiai, pasikvietę prigulti į patalus augintinį. Diskusija, ar verta dalytis bendra asmenine erdve, ar gyvūnas turi miegoti savo guolyje, verda ir kunkuliuoja beveik kiekvienoje šeimoje. Šiam sprendimui gali paprieštarauti antroji pusė, nesutinkanti, jog tarp poros įsiterptų gauruota uodegėlė. Dresuotojai pataria aiškiai apriboti zonas, neleisti augintiniui eiti į miegamąjį ir lipti į lovą. Medikai perspėja apie grėsmę užsikrėsti gyvūnų platinamomis ligomis.

 

Išsiaiškinkime tiesą, ar miegoti su augintiniu kenksminga sveikatai.

 

Tyko ligos

 

Lojantys ir murkiantys bičiuliai gali perduoti kai kurias pavojingas bakterijas. Iš 250 susirgimų, kuriais žmogus gali užsikrėsti nuo gyvūnų, 100 susiję su naminiais augintiniais. Žinome, jog paglosčius ir pabendravus su šuniu, kate ar žiurkėnu, kaskart prieš valgį būtina plauti rankas. Ar visada laikotės šio patarimo? Miegant vienoje lovoje prisilietimas glaudesnis ir ilgesnis.

 

Jei augintinis palaižys odos įdrėskimą ar žaizdelę, galite užsikrėsti Pasteurella multocida infekcija. Ši bakterija sukelia odos uždegimą, kuris pasireiškia tyniu, raudoniu, skausmu. Didesnis pavojus sveikatai kyla sumažėjus imuniteto funkcijoms, pavyzdžiui, po vėžio gydymo, vartojant imunosupresantus.

 

Nors augintinio lyžtelėjimas – prieraišumo ir ištikimybės ženklas, gyvūnas gali perduoti auksinį stafilokoką (Staphylococcus aureus), dar žinomą kaip MRSA. Bakterijų padermė itin atspari antibiotikams ir gali sukelti gilius odos pūlinius.

 

Dar vienas parazitas, kurį kaip neprašytą dovaną gali gauti šeimininkas, yra kačių platinama Toxoplasma gondii. Tyrimai atskleidžia, kad šis sukėlėjas randamas 11 % asmenų, vyresnių nei 6 m. amžiaus, bet nesukelia simptomų. Prasidėjus infekcijai pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas ir kiti neurologiniai sutrikimai. Nusilpus imunitetui didėja komplikacijų rizika. Apsikrėtimas ypač pavojingas nėščioms moterims, nes parazitas gali paveikti vaisių gimdoje ir lemti apsigimimus.

 

Norint išvengti bakterijų mainų iš mylimo augintinio, rekomenduojama tinkamai plauti rankas. Taip pat neleisti, kad šuo ar katė laižytų pažeistą odą. Svarbu profilaktiškai duoti gyvūnams vaistų nuo kirmėlių ir blusų.

 

Problemos dėl alergijos

 

Nesvarbu, kaip stipriai esate prisirišę prie gyvūno, jei esate alergiški šuniui ar katei, nebus patogu miegoti vienoje lovoje.

 

Kai kada žmonėms pavyksta suderinti jautrumą alergenams ir naminius gyvūnėlius, pavyzdžiui, laikantis atstumo (šukuoja, tvarko kraiko dėžutę, šeria kiti asmenys). Svarbu plauti rankas kiekvieną kartą paglosčius kailį. Namuose rekomenduojama sumažinti tekstilės, ant kurių kaupiasi alergenai, kiekį: atsisakyti kilimų, užuolaidų, rinktis oda, o ne gobelenu aptrauktus baldus. Padeda reguliarus namų siurbimas ir specialūs oro filtrai. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad naminiai augintiniai vaikystėje gali sumažinti alergijos riziką, nes organizmas palaipsniui pripranta ir pradeda toleruoti medžiagas, kurios anksčiau dirgino. Tačiau amerikiečių specialistai griežtai nerekomenduoja leisti miegoti su gyvūnais jaunesniems nei 6-erių vaikams.

 

Miegant su šunimi ar kate neįmanoma išvengti pleiskanų, plaukų ir seilių. Tai didžiulė problema. Alergenai ne tik sklando ore, bet ir nusėda ant pagalvės, čiužinio, tekstilės. Naktį gali paūmėti tie simptomai, kurie nevargina dieną. Čiaudėjimas, užgulusi ir varvanti nosis, kosulys nepadės užmigti. Ryte pasireikš akių raudonis, ašarojimas, veido tynis. Sunkiais atvejais išsivysto odos reakcijų. Prasta miego kokybė atsiliepia budrumui ir darbingumui.

 

Jei vienas partneris nori, kad gyvūnas miegotų vienoje lovoje, reikėtų pasikalbėti, kokį poveikį tai turės kito žmogaus sveikatos būklei.

 

Nepatogumai lovoje

 

Alergija nėra vienintelė priežastis, kodėl šeimininkai negalės sudėti bluosto, kol augintinis palaimingai sapnuose vaikys drugelius.

 

Mėjaus klinikos tyrime nustatyta, kad miego kokybė ir efektyvumas sumažėja, jei žmogus dalinasi lova su šunimi. Rezultatai priklauso nuo gyvūno dydžio, miego pozos ir šeimininko jautrumo garsams. Keblumų daugiau, jei šalia parpia stambus šuo, jis miega ne gale kojų, o rangosi po antklode ar ant pagalvės. Kai kurių veislių atstovai, pavyzdžiui, buldogai, dėl specifinės kaukolės anatomijos ir trumpo snukio garsiai knarkia. Nekalbant apie tai, jog kai kurie šunys loja dėl menkiausio krepštelėjimo lauke. Jei keturkojis sargauja, šeimininkui – nemiga.

 

Kitas amerikiečių tyrimas atskleidė, jog miegoti su šunimi geriau nei su kate ar partneriu. Kai kurie murkiantys augintiniai būna nakties gyvūnai, todėl aktyviausi tamsiuoju paros metu. Apklausus beveik 1000 moterų nustatyta, kad šunys trukdo mažiau, suteikia komforto ir saugumo. Teigiamai atsiliepė asmenys, kurie bijo vienatvės ir tamsos. Augintinis lovoje garantuoja draugiją ir bendravimą iki užmigimo ir iškart prabudus. Šunį į miegamąjį pasišaukia tie, kuriems šąla galūnės. Gyvūnas sušildo patalus ir šeimininkui pasiseka užmigti greičiau.

 

Miegas su augintiniu turi teigiamą psichologinį poveikį. Žurnale „Sleep Health“ paskelbtoje apžvalgoje rašoma, kad šiltas kūnas lovoje (nesvarbu, ar partneris, vaikas, augintinis) gerina poilsio kokybę. 41 % respondentų sako, jog miega geriau šalia kito gyvo organizmo. Greičiausiai ši ypatybė susiformavo evoliucionuojant. Pirmykščiai žmonės, nenorėdami sušalti naktį, miegodavo susiglaudę grupėmis. Tas pats tyrimas atskleidė, kad net jei encefalograma rodys, kad asmuo nepailsėjo, šeimininkas bus patenkintas ir įsitikinęs priešingai.

 

Kenkia gyvūnams

 

Ne visi gyvūnų elgesio specialistai ir dresuotojai pritaria idėjai dalytis miegamuoju. Jie perspėja, jog pataikavimas gali iškreipti augintinių elgesį.

 

Kai kurie šunys pradeda savintis lovą ir tampa agresyvūs, kai draudžiama šokti į patalus arba šeimininkas bando pastumti gulintį keturkojį. Savo teritoriją gina net mažiausių veislių atstovai. Vieną kartą leidus naudotis lova, šuo gulės joje, kada norės ir kiek norės. Vėliau įpras neštis savo žaislus. Gal net sumanys pagraužti kaulą. Drąsiai bėgs į miegamąjį nešvariomis letenomis grįžęs iš lauko.

 

Štai kodėl svarbu nustatyti griežtas ribas, kas galima ir kas draudžiama. Naminius gyvūnėlius traukia šeimininkų kvapas, jie nori būti kuo arčiau žmogaus, tačiau reikia gerai pagalvoti, ar verta pratinti miegoti vienoje lovoje. Ši taisyklė galioja kalbant apie svetainės minkštuosius baldus – sofas, fotelius ir pan. Jie neturėtų atstoti guolio. Kiekvienas gyvūnas turi turėti savo vietą, kurioje jo niekas netrukdys, nekels, nestumdys ir nevaikys. Taip patogiau ir šeimai, ir augintiniui.

 

Dar viena priežastis, kodėl dresuotojai ir veterinarijos gydytojai rekomenduoja miegoti atskirai,  – rizika užspausti. Jauni šuniukai ir kačiukai ypač trokšta artumo, tačiau šeimininkai gali netyčia sužaloti mažą gyvūnėlį. Miegant nekontroliuojame judesių, galime užspausti gyvūną ir nejausti. Kojų kaulų lūžiai – dažniausia problema, kylanti, kai jauni gyvūnai šokinėja nuo aukštos lovos. Traumų rizika padidėja vyresniems šunims, labiausiai nukenčia sąnariai ir stuburas. Jautriausia grupė – kurtai ir daug sveriančios veislės.

 

Jei norite, kad gyvūnas miegotų viename kambaryje, padėkite jo guolį šalia lovos ant grindų. Visada galėsite jį pasiekti nuleidę ranką, tačiau gyvūnas turės asmeninę erdvę.

 

(Ne)verta?

 

Augintiniai gerina gyvenimo kokybę įvairiais būdais. Ištirta, kad šunų savininkai gyvena ilgiau, rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis (mažesni kraujo spaudimo ir blogojo cholesterolio rodikliai), nes daugiau juda ir būna gryname ore. Naminiai gyvūnėliai sumažina vienatvę, stresą ir pakelia nuotaiką. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog bendraujant žmonių organizme padidėja laimės hormonų endorfinų ir prieraišumo hormono oksitocino.

 

Augintiniai – itin artimi širdžiai, todėl natūralu, kad kyla noras pasikviesti juos į lovą, kaip bet kurį kitą šeimos narį. Ir dauguma nejaučia jokio šalutinio poveikio, jei miega su kate ar šunimi. Rizika minimali, tačiau į ją reikėtų atsižvelgti. Pasverkite visus minusus ir pliusus. Jei nerimaujate, pasitarkite su šeimos gydytoju ir veterinaru. O gal dažniau keiskite patalynę ir miegokite, kaip patinka ir su kuo patinka, ypač jei tiek žmonės, tiek gyvūnai yra sveiki.