Ar mėgstate fantazuoti, ką darytumėte pakliuvę į netikėčiausias situacijas, pavyzdžiui, likę vieni džiunglėse, negyvenamoje saloje arba kilus karui? Tikriausiai daugumai tokių minčių kartais kyla. Jeigu realiai taip nutiktų, dauguma prisimintų žiūrėtus filmus ir pabandytų pritaikyti personažų patarimus tikrame gyvenime. Tačiau ne viskas, kas rodome ekrane yra tiesa. Apie išgyvenimą laukinėmis sąlygomis yra prikurta daugybė mitų. Štai keletas jų.

 

isgyvenimas

10 mitų apie išgyvenimą laukinėmis sąlygomis:

 

  • Įgėlus gyvatei galima iščiulpti nuodus. Gyvatei įkandus, nuodai iš karto patenka į kraujotaką. Per burną ir seiles gali patekti bakterijos į žaizdą arba šiek tiek nuodų gali patekti iš burnos į stemplę. Svarbiausia stengtis išlaikyti širdies ritmą lėtą ir sukąstą galūnę laikyti žemiau širdies lygio, kol sužeistasis bus nugabentas į ligoninę.

 

  • Užpuolus meškai visada reikia apsimesti negyvu. Jeigu esate miške ir pamatėte lokį, saugiausia būti tyliai pasišalinti iš tos vietos. Jeigu meška užklys į gyvenvietę, prie namų ar stovyklavietėje, galima pradėti rėkti, mojuoti, vaizduoti didesnį negu esate, ir ji galbūt išsigąs, ir pabėgs. Užpuolus meškai ne visada geriausia gynyba – apsimesti negyvu. Kaip gintis priklauso nuo to, kokia meškos veislė. Pavyzdžiui, užpuolus juodajai meškai niekada nereikėtų apsimesti negyvų, bet stengtis kovoti ir ją nugalėti. Dažniausiai grizliai arba rudosios meškos puola, norėdamos apsaugoti jauniklius. Tokiu atveju plėšrūnas įspės riaumojimu. Tada geriausia griūti ant pilvo ir rankas užsidėti ant kaklo arba lėtai atsitraukti, kol dar laukinis gyvūnas tik grasina ir nesiėmė realių veiksmų. Tačiau jeigu lokys užpuolė grobuoniškai iš pasalų reikia gintis iš visų jėgų.

 

  • Pasiklydus laukinėje gamtoje svarbiausia nedelsiant ieškoti maisto šaltinio. Žmogus be maisto gali išgyventi iki 6 savaičių. Tikslus dienų skaičius gali skirtis priklausomai nuo individualių asmens savybių, sveikatos būklės, bet tiesa yra tokia, kad rasti vandens šaltinį yra daug svarbiau gyvybiškai negu maisto.

 

  • Skystis kaktusų viduje gali išgelbėti nuo mirties nuo troškulio. Jeigu pasirinksite kurį nors iš geltondyglio ežiakaktusio (lot. Echinocactus grusonii) rūšies kaktusų ir sugebėsite saugiai filtruoti jo vandenį, tai galbūt pasiteisins. Tačiau daugumos rūšių kaktusų viduje esantys skystis sukels vėmimą, apsinuodijimą, todėl galiausiai liksite dar labiau dehidratuoti negu buvote iki tol.

 

  • Samanos auga šiaurinėje medžio pusėje. Iš tikrųjų samanos gali augti visose medžio pusėse, priklausomai nuo esamų aplinkos sąlygų. Nereikėtų pasikliauti liaudies išmintimi kaip geriausia navigacija.

 

  • Jeigu tai ėda gyvūnai, tai saugu valgyti ir žmogui. Briedžiai ėda samanas, ant kurių veisiasi musmirių grybiena. Žmogui bandymas paragauti jų gali būti mirtinas. Paukščiai, voverės ir kiti graužikai taip pat gali lesti, griaužti tam tikras uogas ir grybus, kurie žmogų nužudytų.

 

  • Trinti nušalusią odą arba įkelti sušalusį žmogų į karšto vandens vonią. Trinant nušalusią odą galima pakenkti labiau negu jau pakenkta, karštas vanduo gali sukelti šoką ir taip pat dar labiau pakenkti nušalusiam ir hipotermiją patyrusiam asmeniui. Sušalusį žmogų šildyti reikia po truputį, palaipsniui, lėtai. Geriausia apkloti antklodėmis, pledais, po pažastimis pakišti šilto vandens butelius ir pan.

 

  • Užpuolus rykliui, trenkti jam į nosį. Tiesa yra ta, kad labai sunku tiksliai pataikyti į judančio ryklio snukį. Pamačius, kad artėja pasiruošęs kąsti ryklys, reikėtų pasistengti įkišti kietą, tvirtą objektą tarp savo rankos ir ryklio nasrų. Jei ir to padaryti nepavyksta, įsikibkite ir išdraskykite jam akis bei žiaunas. Beje, rykliai žmones puola rečiau nei rodoma filmuose. Tad gali būti, kad šio patarimo paklausyti jums niekada neprireiks.

 

  • Visada plaukti paraleliai pakrantei, jeigu pagavo staigi srovė. Patekti į staigią, greitą srovę visada baisu, bet plaukti paraleliai pakrantei ne visada yra gera mintis, nebent srovė eina tiesiai į jūrą ar vandenyną. Dažniausiai srovė eina tam tikru kampu, todėl geriausia tokiu atveju ne stengtis plaukti paraleliai pakrantės, bet statmenai srovei, kad nuo jos pabėgtumėte ir galėtumėte saugiai nuplauti atgal į krantą. Gali būti, kad viena kryptimi plaukti bus lengviau negu kita. Pasistenkite nepervargti ir be reikalo neplaukite prieš srovę. Kovojant su stichija jėgų bet kada gali prireikti, todėl geriau jas patausoti.

 

  • Pašiūrė iš lentų visada yra saugiausias prieglobstis. Kokia bus tinkama pastogė, priklauso nuo aplinkos sąlygų. Dideliame karštyje reikia pavėsio, šešėlio, bet šaltesniu oru svarbiausia išlikti šiltai. Tai reiškia, kad svarbiausia ne tik apsaugoti save nuo vėjo, bet ir izoliuoti šilumą, kad miegodami naktį ant vėsios žemės nesušaltumėte. Paprasta pašiūrė iš kelių lentų gali apsaugoti nuo vėjo, lietaus, kaitros, bet negali sušildyti.